Šiandien Baibą dažnai galima išvysti didžiojoje scenoje – dar šiemet ji dalyvavo „Eurovizijos“ atrankose, tačiau kelias iki to buvo gana vingiuotas.
„Esu dirbusi įvairių darbų. Anksti praradau tėvą, norėjosi savų pinigų, kad nereikėtų prašyti mamos“, – pokalbį pradėjo dainavimo mokytoja dirbanti Baiba. Ji patikino, kad savo darbe šiuo metu neretai susiduria su nerašytais draudimais dėl aprangos kodo ar pernelyg ryškaus makiažo.
Pasiteiravus, kaip Baiba atsidūrė Lietuvoje, moteris papasakojo visą istoriją atvirai.
„Į Lietuvą atvažiavau studijuoti. Niekada nenorėjau būti mokytoja, bet Rygoje studijavau džiazo vokalo pedagogiką, nes tik tokios studijos ten buvo – nebuvo atlikėjų studijų. Aš esu iš Liepojos, man mokytoja visada sakydavo, kad jei noriu mokytis džiazo, reikia važiuoti į Lietuvą. <...>. Tais studijų metais susipažinau su viena mergina, kuri ieškojo vokalistės savo grupei. Ir ta mergina studijavo Lietuvoje. Ėmėme važinėti čia – iš pradžių su ta grupe tiesiog koncertavome. Man čia patiko ir sugalvojau atvykti studijuoti. Latvijoje naktimis dirbau viešbučio administratore, dienomis mokiausi, dar koncertų buvo – 20-ies metų viską mečiau ir įstojau mokytis čia“, – pasakojo latvė.
Atvykusi į Lietuvą Baiba laiko veltui neleido – ne tik mokėsi, bet ir aktyviai siekė atlikėjos karjeros. Tuo metu jaunai merginai pavyko tapti atlikėjo Manto pritariančiąja vokaliste, taip pat bendradarbiauti su grupe „Skamp“.
„Kai Erica pastojo, perėmiau jos vaidmenį viename projekte. Buvo smagu. Teko vilkėti seselės kostiumą, raudonas pėdkelnes, – juokėsi atlikėja, paskutinę solinę dainą išleidusi prieš antrą karantiną. – Esu perfekcionistė. Jei negaliu padaryti 100 procentų, nedarau išvis. Man tai gyvenime šiek tiek ir trukdo, nes juk reikia bandyti. Aš ne visada turiu laiko, įkvėpimo rašyti dainas. Kartais tiesiog pritrūksta pinigų, kad darbą atliktų prodiuseriai, nes tai yra brangus malonumas.“
Dainininkė neslėpė, kad ši šalis jai arti širdies, čia rado ne tik savo gyvenimo meilę, bet ir įgyvendino planus.
„Man Lietuvoje patinka, galiu ją vadinti savo namais. Čia mano šeima, tad galiu Lietuvą vadinti antra gimtine. Mano mama jau sako, kad aš nebe latvė. Ypač kai kalbėdama latviškai ką nors ne taip pasakau, – juokėsi laidos pašnekovė. Tačiau paklausta, ar jaučiasi visiškai išmokusi lietuvių kalbą, Baiba patikino, kad vis dar ne. – Manau, kad šio akcento neatsikratysiu niekada. Latvių kalba yra kietesnė, griežtesnė. Kai mokiausi lietuvių kalbos, man buvo labai sudėtinga ištarti raidę „e“. Mes, latviai, šią raidę tariame kitaip.“
„Nepatogiuose klausimuose“ Baiba pasakė kelis latviškus žodžius, kurie skamba labai panašiai kaip ir lietuvių kalboje, tačiau turi visai kitą reikšmę. Anot atlikėjos, tai vos atvykus gyventi į Lietuvą kėlė šiokių tokių nepatogumų.
„Šiandien į Latviją grįžtu retai. Ką ten veikti? Mano mama gyvena Anglijoje. Bet ir pas ją nevažiuoju dažnai. Anksčiau mūsų ryšys buvo labai geras, o dabar – šiaip sau. Ji pridarė daug dalykų, apie kuriuos nelabai noriu šnekėti, ir visas gražus ryšys dingo. Kai tik įstojau į Lietuvą mokytis, mes po valandą kalbėdavom telefonu, bet paskui įvyko visokių reikalų, – atviravo dainininkė. – Ar vaikai nepasiilgsta močiutės? Na, visų pirma, jie negali susišnekėti, nes mano vaikai kalba lietuviškai, latvių kalbos jų nemokau.“
Baiba ne kartą dalyvavo atrankose į didžiąją „Euroviziją“, paskutinį kartą – šiais metais. Tačiau moteris patikino, kad šis daug dėmesio sulaukiantis konkursas nėra jos gyvenimo tikslas.
„Mano tikslas – labiau koncentruotis į savo muziką. Vis tik šiuo metu daugiausiai atlieku koverius – tai šiuo metu mano arkliukas. Norėčiau koncertuoti tik su savo muzika, bet kol kas dar nešviečia. <...>. Naktimis dainuoti ir linksminti žmones jau sunkiau. Norisi pamiegoti, – juokėsi ji. – Lietuvoje egzistuoja toks kvailas dalykas – jei tavęs nerodo per TV, vadinasi, tu neegzistuoji, nekoncertuoji, nieko nedarai. Aš dažniausiai dainuoju įmonės renginiuose, privačiuose vakarėliuose, vasarą – vestuvėse. <...>. Lietuviškai nedainuoju, tik tas kelias savo dainas. Jeigu dainuoti lietuviškai, tai tik savo dainas. Tiesa, aš nesu prieš lietuvių kalbą, man labai ji patinka. Esu dainavusi lietuviškai grupėje „Saulės kliošas“ – kurį laiką buvau vokalistė, kai išėjo Daiva.“
Pasisukus kalbai apie ambicijas lietuviškoje muzikos scenoje, Baiba akcentavo, kad tai padaryti, ypač turint šeimą, yra gana sudėtinga.
„Ambicijų turiu, bet ar turiu tam jėgų ir laiko? Nežinau. Dėstytojos darbas užima labai daug laiko. Manau, jei nori būti didžiojoje scenoje, turi turėti pagalbą šeimoje, nes aš turiu ir du mažus vaikus, jiems reikia skirti laiko. Reikia turėti auklę arba didelę vyro pagalbą. Mano vyras, be abejo, man padeda. Kai važiuoju į koncertus, jis migdo vaikus. Bet buvo laikas, kai jis dirbo Švedijoje, o aš viena su vaiku ir dideliu pilvu derinau visus reikalus ir dar koncertavau. Buvo sunku. Kodėl jauniems lengviau prasimušti? Nes jie neturi šeimos, – įsitikinusi „Nepatogių klausimų“ viešnia. – Kalbant apie vaikus, silpnumo akimirkų tikrai yra buvę. Pavyzdžiui, grįžti paryčiais, o vaikas keliasi 6 valandą ryto. Norisi pamiegoti, bet supranti, kad vaikui esi visas pasaulis. Ir vaikštai mėlynais paakiais kaip zombis.“
Pasak B. Serdiukės, mokytis dainuoti šiandien populiaru ne tik tarp vaikų, bet ir tarp suaugusiųjų, tad mokinių jai netrūksta.
„Norinčių dainuoti labai daug. Tie, kurie ateina mokytis privačiai, nesako, kad nori būti žvaigždėmis. Pusė yra tokių, kurie nori dainuoti ir lavintis dėl savęs, o kita pusė – suaugusieji, kurie tiesiog dirba kitus darbus, nenori būti žvaigždėmis, jiems tai kaip terapija. Yra tokių, kurie sako – aš noriu gražiai dainuoti važiuodamas automobiliu. Niekada nesakau „super“, jeigu taip nėra. Nedaliju komplimentų be reikalo. Tačiau pasitaiko, kad dainuoja ir nueina kūnu šiurpas. Tai įrodymas, kad yra gerai. <...>. O mokykloje, kur turiu chorą, yra buvę atvejų, kad atėjo ir sakė, jog nori būti žvaigžde“, – šypsojosi Baiba.
Praėjusį rudenį ir žiemą Lietuvoje gyvenanti latvė išgyveno net penkias netektis – šis laikotarpis buvo vienas juodžiausių jos gyvenime.
„Iš pradžių mirė mano senelis, po kelių savaičių mirė mūsų su vyru bendras draugas – jį tiesiog nušovė. Atsidūrė ne vietoje ir ne laiku. Tada išėjo mano močiutė, po kiek laiko nusižudė draugas, o naujametinę naktį mano vaikystės draugė perdozavo vaistų nuo depresijos. Mane paveikė, aš esu jautrus žmogus, nors gal neatrodau tokia. Iki vaikų gal nebuvau tokia jautri, bet po vaikų gimimo net ir žiūrėdama filmą galiu verkti pasikūkčiodama, – kalbėjo moteris. – Sunkiausia buvo, kai išėjo senelis, nes tai sužinojau po garso patikros, o vakare vėliau buvo koncertas – vestuvės, kur reikėjo linksminti žmones. Buvo labai labai sudėtinga. Viską dariau autopilotu – nežinau, kiek gerai ten buvo. Bet aš stengiausi, kiek galėjau, toks mano darbas. Ačiū Dievui, mano seneliai nugyveno ilgą ir gražų gyvenimą. Dėl to labai džiaugiuosi. <...>. Kai mirė mano tėvas, man buvo 17 metų. Po kokios savaitės supratau, kad reikia kažką daryti. Susiradau vieną darbą, tada pradėjau vesti aerobikos treniruotes. Pasinėriau į veiklas, kad būčiau užimta ir neturėčiau kada liūdėti.“
Su vyru Mykolu Baiba skaičiuoja jau 10 metų kartu. Prisiminusi jųdviejų pažinties istoriją, moteris šypteli – M. Serdiuką atlikėja sutiko vieno gana neatsargaus nuotykio metu.
„Iš pradžių susipažinau su jo draugu. Ėjau iš „Maximos“, buvo žiema ir labai šalta. Sustojo toks vyras ir pasiūlė pavežti, nes buvo tikrai labai žvarbu, kokie minus 20. Aš, žinoma, sakiau, kad ne, nereikia. Bet jaučiau, kaip šąla pirštai ir pagalvojau – na, bus lemta mirti, tai bus. Ir įsėdau į tą mašiną. Nuvežė mane iki namų ir paprašė telefono numerio. Sakiau, negaliu, vyras, vaikai. Bet apsikeitėm feisbuko kontaktais. Na, ir kažkada jis man parašė . Pakvietė į svečius, sakė, kad su draugais eisim į vakarėlį, o aš visada į juos eidavau, – juokėsi Baiba. – Ir sutikau. Jie atvažiavo manęs pasiimti, aš atsisėdau gale. Priekyje sėdėjo mano tuomet dar tik būsimas vyras, šalia jo – mergina. Aš maniau, kad jie pora. <...>. Paskui paaiškėjo, kad jie brolis ir sesė. Tada į Mykolą atkreipiau dėmesį kaip į vyrą. Po kokios savaitės jis mane pakvietė kavos ir nuo to viskas prasidėjo. Jis labai rūpinosi manim, kai aš pasidariau operaciją, tada pagalvojau – argi būna dar tokių vyrų? Gerai išauklėtų, kultūringų.“
Tiesa, gerų santykių paslapties garsi latvė tikino nežinanti, tačiau ji įsitikinusi, kad reikia nuolat ir daug dirbti. Kurį laiką pora gyveno atskirai – Mykolas buvo išvykęs padirbėti į užsienį, tačiau jų meilė dėl to neišblėso.
„Turėjom tokį susitarimą – susituokiame, tada namas ir tada vaikas. Taip ir buvo. Kai gimė vaikas, Lietuvoje su darbais buvo sunku, o aš visada sakiau, kad reikia daugiau. Turbūt aš esu ta, kuriai reikia komforto. Vyras vėl išvažiavo, aš laukiausi antro vaiko. Ir kai gimė antras vaikas, pasakiau stop. Tada vyras grįžo į Lietuvą, dirbo toje pačioje įmonėje, tik biure. Dabar dirba kitą darbą. Bet Lietuvoje, – apie mylimąjį atviravo Baiba. – Santykiai keičiasi, pakrypsta kita linkme. Dabar ir periodas yra kitoks, ir ta meilė kitokia, vistiek tiek metų kartu. Bet išsaugoti santykius yra darbas. Jei reikės, ateityje nebijau ir į kokį nors psichologą kreiptis, kad išsaugotume, nes man tai svarbu. Jis yra nuostabus vaikų tėvas, jis mano vyras ir viskas yra gerai. Tik laikui bėgant gyventi pasidaro patogu. Aš esu moteris, man reikia labai daug komplimentų. Aš noriu juos girdėti nuolat.“
B. Serdiukė prisiminė ir vieną ne itin malonų nutikimą, nutikusį tuomet, kai laukėsi pirmojo vaikelio.
„Vasarą buvo numatytos vestuvės – mano koncertas jose buvo rezervuotas jau sausio mėnesį. Kas mėnesį skambindavo užsakovai mano vadybai, klausė, ar viskas gerai, ar gerai jaučiuosi – žinojo, kad laukiuosi. Sakiau, taip, viskas gerai. Juk aš iki 7 mėnesio kikboksą lankiau. Bet jie pasirinko saugesnį variantą, aš buvau tuo momentu šiek tiek supykusi, užvirė kraujas“, – juokėsi atlikėja.
Pirmasis Baibos gimdymas buvo komplikuotas, tačiau viskas baigėsi gerai ir moteris su sutuoktiniu susilaukė sūnaus Antano. Kai ėmė lauktis antrą kartą, atlikėja buvo įsitikinusi, kad gims antras sūnus.
„Antras vaikelis buvo planuotas. Visada galvojau, kad būsiu berniukų mama, bet kai sužinojau, kad laukiuosi mergaitės, galvojau – tai kaip čia dabar bus? Reikės rožinius daiktus pirkti? – kalbėjo laidos viešnia. – Antras nėštumas buvo sudėtingesnis nei pirmasis. Ir koncertuoti baigiau anksčiau nei pirmojo nėštumo metu. Plius buvo karantinas, kovidas, gimdžiau viena – tarp kitko, su kauke.“
Kad dainavimas Baibai itin svarbus, tapo aišku pačioje laidos pabaigoje. Pasiteiravus, ar dėl šeimos niekada nekilo mintis atsisakyti muzikos, moteris atsakė tvirtai.
„Pasakysiu taip – muzika yra mano pirmoji meilė. Tai kažkas tokio, be ko aš negaliu. Kai reikės išeiti iš scenos, nežinau, kaip bus“, – šypsojosi B. Skurstenė.
Visą pokalbį su Baiba Skurstene-Serdiuke galite matyti laidoje „Nepatogūs klausimai“, kurios vaizdo įrašą rasite straipsnio viršuje.