Atlikėja It's Cheri – apie skandalą su Meschino, tėčio kelionę į Baltarusiją ir nekrikščioniškus žaidimus tualete: tuo metu man buvo 8-eri

Viktorija Vyšniauskaitė-It's Cheri šiuo metu džiaugiasi savo gerbėjams galėdama pristatyti naują albumą, į kurį sudėjo mintis apie įvairias patirtis, be to, jas prisiminė ir laidoje „Nepatogūs klausimai“. Mergina atvirai papasakojo apie vaikystę, kuri lėmė jos tvirtą charakterį ir bebaimiškumą, laikus, kai draugavo su psichologiškai bei fiziškai smurtaujančiu vaikinu. Atlikėja atsakė į klausimą, kodėl susipyko su Karolina Meschino ir dar kartą prisiminė istoriją, kai prasidėjus karui Ukrainoje, jos tėtis išvyko į Baltarusiją.

V. Vyšniauskaitė pasakojo, kad pastaruoju metu jos mintys buvo sutelktos į naują albumą, kurį jau visai netrukus pristatys savo gerbėjams. Tiesa, mergina pasakojo, jog po karantino sukaupė daug parašytų dainų, tačiau ilgą laiką neturėjo finansinių galimybių, kurios leistų jas pristatyti su vaizdo klipais.

„Esu išleidusi porą dainų, kurios buvo sėkmingos, bet kitas kaupiau, nesinorėjo išmesti. Kai jų turėjau apie 20 ar 30, pamačiau, kad pavyks sukurti albumą. Sugalvojau jį pristatyti kaip kalendorių, metų knygą. Joje yra 12 dainų, kiekvieno mėnesio daina yra kaip spalva, pavyzdžiui, sausis būtų mėlynas, vasaris – violetinis, o kiekviena spalva asocijuojasi su kažkokia emocija, išgyvenimais, patirtimi.

Jau 12 metų kaip kuriu, taigi, tai taip pat simbolizuoja mano tam tikrą gyvenimo etapą. Mėnesių per visą šį laiką buvo ir labai tamsių, pavyzdžiui juodas mėnesis – lapkritis. Visi galime sutikti, kad jis tamsus. Depresija – sausio mėnesio tema“, – apie savo naujausią darbą pasakojo V. Vyšniauskaitė.

Tiesa, šiuo metu ji teigė esanti įsimylėjusi, tačiau prieš kurį laiką lydėjo negatyvios mintys. Atlikėja prisipažino viduje esanti jautri, tik iš išorės atrodo stipri. Pasakodama apie tai ji prisiminė vaikystę, kai teko vienai 6 metų važiuoti autobusu į mokyklą per visą Vilnių.

„Nuo Lazdynų iki stoties, nuo stoties iki Rudaminos, paskui į Antakalnį, muzikos mokyklą ir atgal į Lazdynus. Iš manęs marozai stotyje yra pavogę telefoną, mačiau narkomanus, mus, vaikus, buvo užpuolę laukiniai šunys. Kai pagalvoji, dabar net nėra tokių šunų, juos išveža į prieglaudas, o tada buvo tikrai baisių dalykų. Mokiausi privačioje krikščioniškoje mokykloje, kiti gal ją pavadintų sekta, yra visokių nuomonių. Lankiau tokią mokyklą Rudaminoje. Važinėjau taip toli, nes joje buvo krikščioniška aplinka, bet mes tualete darėme tikrai ne krikščioniškus dalykus.

Tuo metu man buvo 8 metai. Savaime aišku, kad tai buvo ne seksas, bet pasiliesdavome, pasitrindavome, pasibučiuodavome ne su berniukais, su panomis. Išdaviau šią paslaptį, bet pasakoju tiesą. Atėjau nusiteikusi kaip pas kunigą. Sakysiu tik tiesą“, – juokėsi su laidos vedėju Rolandu Mackevičiumi kalbėdama V. Vyšniauskaitė.

Anot jos, tokiems merginų veiksmams įtakos galėjo turėti vienatvė, nerimas, tiesa, ji atkreipė dėmesį, kad taip elgdavosi ne visi mokykloje besimokę vaikai.

„Galbūt tai buvo tik mūsų grupelė crazy merginų. Labai mėgstu analizuoti ir lyginti. Pas mano mamą yra kalytė, ji lipa ant kojų, rankų, žaislų, kaip berniukas save tenkina, man tai labai keista. Pastebėjau, kad ji tai daro, kai yra nerimastinga. Manau, kad tai yra savęs nuraminimas.

Domėjausi ankstyvos vaikystės seksualumu. Maniau, kad tai yra visiškai normalu, visi taip darė, bet paskui pamačiau savo vaikino dukterėčias, kurios yra 6-8 metų, jos panašiai nesielgia. Matai iš tam tikrų jų bajerių ar kūno kalbos, kad tai faini, tyri vaikai. Galvoju, kad su mumis nebuvo viskas gerai“, – sakė V. Vyšniauskaitė.

Atlikėja pridūrė, kad norui elgtis kitaip nei bendraamžiai taip pat įtakos galėjo turėti ir atvirkštinė psichologija. Krikščioniškoje mokykloje seksas buvo tabu tema, bažnyčia, anot jos, griežtai draudžia, neleidžia liesti savęs.

„Tai yra blogis, seksas tik po vestuvių. Galbūt dėl to vaikui yra dar įdomiau, o kodėl? Negaliu ir sakyti, kad turėjau nelaimingus tėvus, abu juos labai myliu, bet jie manęs susilaukė labai jauni. Mamai buvo 20, tėčiui 23, o susituokė, kai mamai buvo 18, tėčiui 21.

Vėliau jiedu išsiskyrė, sukūrė po antrą šeimą, taigi, turiu du brolius ir dvi seses, du tėčius ir dvi mamas. Mama sakė nesuprantanti, kaip mane užaugino, pasakojo: „Aš tave palikdavau vieną dviejų metų, išeidavau į parduotuvę, neilgam, bet vis tiek, dabar negaliu to suprasti“. 6 ryto keldavausi ir važiuodavau viena į mokyklą. Mama sakė: „Dabar sesės net neišleisčiau į parduotuvę vienos, kai ramesni laikai“. Pas mus tada Lazdynuose ir išprievartavimų būdavo, grobdavo, bet nesigailiu nieko, kas įvyko mano gyvenime. Myliu savo tėvus ir manau, kad tokia vaikystė mane padarė žmogumi, kuris esu šiandien ir kokiu dar tapsiu“, – šypsojosi V. Vyšniauskaitė.

Paklausta, ar kada nors jautė jos gyvybei iškilusį pavojų, pašnekovė prisiminė vieną istoriją, kuri nutiko, kai jai buvo 6 ar 7 metai. Vieną dieną po mokyklos kartu su klasės draugu Viktoru ją iš mokyklos pasiėmė tėtis, tačiau turėjo reikalų „Gariūnuose“, todėl trumpam į juos užsuko.

„Tą dieną buvo labai karšta, gegužės mėnuo, plius 30 laipsnių. Tėtis išėjo kažko pirkti, mes su Viktoru likome mašinoje uždaryti ir užrakinti. Langai neatidaryti. Išsirengėme. Pamenu, blogai jaučiausi, galvojau, ką tėtis pagalvos, kai pamatys mus nuogus. Vėliau sugalvojome, kad reikia išsiskleisti skėtį, jog jis užstotų saulę. Tėtis buvo jaunas, nepatyręs, 26 metų.

Gal aš dramatizuoju, bet kai paklausei, ar buvo pavojus gyvybei, dar atsiminiau ne tokią pavojingą istoriją. Buvau dvejų ar trejų metų, pratinausi sėdėti ant tualeto, nepasiekdavau žemės, bijojau kristi. Pamenu, pašaukiau mamą, kad ateitų į tualetą, o ji buvo išėjusi. Atrodė, kad visą dieną ant tualeto verkiau, sėdėjau tamsoje, nes nepasiekiau šviesos. Kas ten žino, gal tai truko tik 20 minučių, bet išgyvenimai buvo tikri“, – juokėsi prisiminusi V. Vyšniauskaitė.

Po tokių išgyvenimų atlikėja teigė pradėjusi ieškoti psichoterapeuto pagalbos, mokykloje to poreikį dar labiau paskatino ir nelaimingi santykiai su vaikinu.

„Jis net nebuvo mano vaikinas, bet aš įsimylėjau, jaučiau vienpusę meilę, jis tiesiog mane paliko, pasakė: „Būkime draugais“. Man buvo labai skaudu, negalėjau susitaikyti su atstumimu, kas iki šiol yra mano viena didžiausių baimių. Nuėjau pas mokyklos psichologę, kuri man nedaug padėjo, sakė: „Pakalbėkite su juo“, nepažiūrėjo į tai giliau. Ilgą laiką nebesikreipiau pagalbos, nes buvau nusivylusi psichologais, nepatikėjau jais. Tik 23-ejų supratau, kad turiu rimtesnių problemų“, – atvirai kalbėjo mergina.

Draugavo su vaikinu, nuo kurio kentė fizinį smurtą

Pirmi jos rimti santykiai su vaikinu užsimezgė, kai atlikėja buvo 20-ties, o jam tuo metu suėjo 25-eri. Anot V. Vyšniauskaitės, draugystė buvo toksiška, mergina jautė psichologinį ir fizinį smurtą, tiesa, prisipažino – pati taip pat nebuvo tobulas merginos pavyzdys.

„Nebuvau nešventa, manau, kad dėl to yra kaltos abi pusės. Žinoma, neteisinu smurto, nesakau, kad to nusipelniau, jokiu būdu. Pavyzdžiui, pamenu, buvome pas draugą vakarėlyje, palikau ten švarką. Grįžome prie to draugo namų, vaikinas sako: „Nueik, pasiimk, aš palauksiu, parūkysiu“. Nuėjau, dar pabendravau su tuo draugu, mandagiai paklausiau, kaip baigėsi vakarėlis. Tuo metu man pradėjo eiti žinutės: „Ką tu ten veiki, kekše, tu jau jam čiulpi“. Buvau šoke.

Nenoriu, kad atrodytų, jog su juo taiksčiausi, nesakydavau: „Oi, atsiprašau, brangusis“, tuomet aš jam atšaudavau: „Tu biški jausk ribas“. Taip nenutikdavo kiekvieną dieną, tik tam tikrais epizodas, todėl santykiai tęsėsi labai ilgai. Be to, jis buvo labai pavydus, dabar, kai ji matau, jaučiu gailestį, jis pilnas baimių, pykčio, skausmo ir kompleksų žmogus“, – atvirai kalbėjo pašnekovė.

Ji taip pat prisipažino, kad apie panašų tėvų elgėsi girdėjo iš savo močiutės, nors pati niekada nėra mačiusi jų besipykstančių.

„Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl tėvai išsiskyrė. Labai teisiau mamą, smerkdavau, nebūtinai žodžiais, tik galvodavau: „Kaip tu galėjai“. Svarstydavau, jei man trenktų antausį, iš karto susipakuočiau daiktus ir išeičiau. Supratau, kad čia ne meilė, kaip galima mušti ir mylėti. Į savo klausimą gavau atsakymą, kad taip ir galėjo. Pasimovė. Turėjo menką savivertę“, – pasakojo atlikėja.

Mergina pridūrė, kad vaikinas, su kuriuo ji gyveno, kurį laiką dirbo Danijoje, todėl kartu jiedu išlaikydavo save iš uždirbtų pinigų. Kiek vėliau, jiems pasibaigus, V. Vyšniauskaitei teko pačiai mokėti už nuomą, komunalinius mokesčius, ilgainiui susikaupė skola.

„Išvažiavau į Daniją atidirbti to vaikino, kuris mane mušė, skolas. Susikaupė gal 1000 eurų, tiek neuždirbau, kad atiduočiau, todėl teko dirbti užsienyje rožyne, kuriame nebuvo nei vienos gėlės, ravėjome piktžoles. Ten sutikau tokią Vitą, atrodė, kad ji manęs nemėgsta, buvo ir vyresnė, bet paskutines dienas turėjome dirbti vienoje vagoje. Aš papasakojau savo istoriją, kaip čia atsidūriau, koks mano vaikinas niekam tikęs. Ji man sako: „Tai tu tokio ir verta“. Galvojau: „Ką, kaip tu drįsti, tu nepažįsti manęs“. Tik po dviejų metų man dašilo, kad čia net ne apie tai, ko tu esi verta kaip valiuta, o galvoje ko tu esi verta. Jei leidi, kad taip su tavimi elgtųsi, vadinasi savęs nemyli ir nevertini“, – teigė V. Vyšniauskaitė.

Dabar ji pasakojo supratusi, ką reiškia meilė sau, vertina ir brangina laiką, kurį leidžia kartu su savo nauju vaikinu. Atlikėja prisipažino labai mylinti, o ir jis stengiasi dėl žinomos merginos.

„Labai gražūs santykiai, juos pradėjome nuo draugystės. Tai įskiepijo mano tėtis. Jiedu su mano pamote buvo draugai, tik po trijų metų tėtis nušvito, kad ji būtų faina žmona, tuomet susituokė. Juokėsi, kad blogiausias mėnuo – medaus, nes po truputį viskas ėjo geryn. Nežinau, kaip pas juos dabar, bet aš taip jaučiuosi su savo vaikinu, kad vis geriau vienas kitą suprantame, vis geriau vienas kitą pažįstame“, – džiaugėsi pašnekovė.

Ilgą laiką jautė nemeilę sau

Laidoje V. Vyšniauskaitė užsiminė, kad ilgą laiką sau jautė neapykantą, teisė, kad buvo dienų, kai nepavykdavo gerai atlikti norimus kūrinius. Paklausta, iš kur kilo tokia nemeilė, mergina pasakojo apie turimą disfunkciją.

„Kai nekenti savęs, nemyli savęs, negali mylėti kitų. Kitas dalykas, ką norėčiau paminėti, manau, kad tai aktualu, mano smegenyse gaminama mažiau dopamino, kuris atsakingas už pasiekimus, motyvaciją. Pamenu, negalėjau ruošti namų darbų be muzikos, mama rėkdavo, sakydavo: „Išjunk tą muziką, kaip tu ruoši namų darbus“, bet ir dabar dirbu su muzika, turiu atlikti daug veiksmų vienu metu. Suprantu, kad man jau visai daug metų, o 12 užtruko išsiaiškinti, kas negerai, kodėl vėluoju, kodėl greitai keičiasi emocijos, kodėl nesugebu laiku pavalgyti ir išsiskalbti rūbų. Man reikėjo išmokti paprastų dalykų, kaip gyveni“, – kalbėjo pašnekovė.

Laidoje jos gerbėjai domėjosi, ar merginai kada nors teko muzikuoti ir dirbti papildomai tam, kad išgyventų. Ji pasakojo, jog yra pakeitusi 9 darbus, vis dėlto buvo laikas, kai iš muzikos uždirbamų pinigų galėjo lengvai suktis.

„O dabar yra ir kitų veiklų, įgarsinau filmuką, Fantazijas.lt, su įvairiomis veiklomis puikiai save išlaikiau, bet atėjo karantinas, sumaišė kortas, tuomet keliavau su Orijumi. Be to, kai pasitrauki, kažkas užima tavo vietą, man užtruko grįžti į ritmą, bet esu laiminga, kad albumas išvydo dienos šviesą“, – sakė V. Vyšniauskaitė.

Prakalbusi apie dirbtus darbus atlikėja prisiminė, kad teko prižiūrėti vaikus, be to, yra užėmusi ir padavėjos pareigas.

„Buvau neseniai baigusi mokyklą, pirmakursė, padarydavau kliurkų. Šiame darbe susipažinau su savo blogiuku vaikinu. Dirbdama pradėjau su juo draugauti, o kažkada išėjome įsimylėję kartu, palikau įjungtą radiatorių. Galėjo viskas užsidegti, todėl mane iš šio darbo išmetė, bet tai nebuvo vienintelė priežastis. Iš kitų darbų aš išeinu pati.

Esu menininkė, bet be abejo, man teko ragauti darbininko duonos, to nesigėdiju ir nevaidinu, nes yra dainininkių, kurios man yra sakiusios, kad nėra dirbusios kito darbo. Galvoju, kad biški gaila. Didžiuojuosi savo patirtimi, mačiau gyvenimo, esu užsigrūdinusi, galiu gyveni nepritekliuje, galiu gyventi pertekliuje, manau, tai yra stiprybė. Todėl aš dar labiau tikiu savimi“, – šypsojosi atlikėja.

Konfliktas su K. Meschino

Atlikėja pasakojo nesanti labai kategoriška ir principinga, viską gali atleisti. Tiesa, prisipažino, jog jos gyvenime yra ir nutrūkusių santykių su draugais.

„Jei matau, kad man santykiai nebetarnauja, žmogus gal yra per daug negatyvus ar mane erzina, nesutampa energija, manau, yra gerai nutraukti tokį ryšį. Pradėjau vertinti savo ramybę, skaičiuoti laiką, žymiai brangiau vertinu, kam jį skiriu. Ir nebūtinai reikia žiūrėti į tai egoistiškai, pavyzdžiui, tu man neduodi nieko atgal, tai aš su tavimi neisiu susitikti. Jei mano mano draugė skiriasi, su ja mielai susitinku, kalbu valandomis, nes vertinu ją kaip draugę, man vertinga mūsų draugystė“, – sakė V. Vyšniauskaitė.

Prakalbus apie bičiulystes, buvo pasiteirauta, kodėl nutrūko jos draugystė su nuomonės formuotoja K. Meschino. Atlikėja pasakojo nenorėjusi atsakinėti į šį klausimą, prisipažino, kad dėl judviejų konflikto buvo kalta pati.

„Net juokinga dabar pasakoti, nenoriu teisintis, ar vaidinti vargšę, bet tuo metu išgyvenau sunkesnį laikotarpį. Prasidėjo karantinas, buvau išsiskyrusi su man labai svarbiu žmogumi, pilna skausmo ir pykčio tam asmeniui, situacijai. Į Karoliną nukreipiau tas emocijas, ji tikrai to nenusipelnė. Užsidėjau kaukę, kad viskas gerai, apsimečiau. Karjeros prasme man tikrai sekėsi, turėjau koncertų, bet, kai prasidėjo karantinas, nebuvo kur bėgti nuo skausmo. Skyrybos įvyko pelningesniu laikotarpiu, o pinigais ir sėkme viską uždangstydavau.

Kai paskelbė karantiną, likau viena namie. Anksčiau galvojau, kad Karolina mane kopijuoja, buvo kilęs skandalas. Buvome pažįstamos, nors manęs instagrame nesekė, buvau įsižeidusi, nes matydavau, kad ji žiūri mano įrašus. Vieną dieną atvažiavo pas mane draugė, sako: „Nenoriu tavęs nervinti, bet, žiūrėk, Viktorija, Karolina įkėlė video, o tu irgi tokį patį video įkėlei“. Tik paskui sužinojau, kad Karolina filmavo jį prieš savaitę. Mane ta draugė pakurstė, todėl pasiėmiau telefoną, parašiau, kad Karolina prisiimtų atsakomybę, jog mane kopijuoja. Gal būtų tuo viskas ir pasibaigę, bet ji susitikinėjo su OG, o aš pradėjau tuos visus purvinus skalbinius džiaustyti. Užstūmiau ant Karolinos ir visi jos heiteriai pradėjo rašyti man. Sakė: „O, pagaliau kažkas ją pastatys į vietą“. Pagalvojau, kad būsiu antra Karolina, ją nuversiu. Kažkokia nesąmonė, man dėl to gėda. Vėliau su ja susitikome, ji ant manęs nelaiko pykčio, bet noriu atsiprašyti ir jos, ir Dominyko. Tai buvo vaikiška. Būkime biedni, bet teisingi, prisidirbau“, – atvirai laidoje kalbėjo žinoma mergina.

Nebijo laisvo elgesio merginos etiketės

Atlikėjos gerbėjai taip pat pastebėjo, kad po karantino kurį laiką V. Vyšniauskaitė keliavo su Orijumi Gasanovu. Klausta, kaip kilo mintis kartu filmuoti projektą užsienyje, mergina pasakojo, kad šią idėją pasiūlė garsus žurnalistas, o judviejų bičiulystė prasidėjo dar tuomet, kai jis dirbo radijo stotyje „Zip Fm“.

„Draugavome su Simona, o ji su Orijumi vedė laidą, taip susibendravome. Po karantino neturėjau daug darbo, nes buvo toks permainų metas, išsiskyriau, jaučiau depresiją. Orijus pasirodė kaip Dievas, sako: „Varom keliauti, kur šilta“. Pirmiausia vykome į Bulgariją, pamenu, Egipte apsinuodijau. Buvo tikrai blogai, mačiau haliucinacijas“, – prisiminė V. Vyšniauskaitė.

Tiesa, laidos žiūrovai teigė, kad šiuose laidose atlikėja save bandė parodyti kaip laisvo elgesio merginą. Pašnekovė to neslėpė, prisipažino, kad yra lengvabūdiška.

„Tokia esu, nieko nevaidinau, buvau, kokia buvau. Žinai, pasakysiu, su tos vienos nakties nuotykiais, merginos mane supras. Niekada negalvodavau, kad tai vienos nakties nuotykis. Maniau, kad žmogų myli, kad yra kažkas ypatingo. Labai lengvai įsimylėdavau, mano pirma meilė buvo vos 6 ar 7 metų. Esu jausmingas žmogus, myliu meilę, galiu pripažinti, kad turėjau daugiau nei 5 vaikinus.

Tikrai nesu kekšė, nors gal ir esu, koks skirtumas. Nemanau, kad tai yra blogas dalykas, koks nori, toks būni, nebe tie laikai, kad reikia davatkynu užsiiminėti. Yra liūdnesnė to pusė, kad tiesiog nemylėjau savęs, nevertinau. Po tokių kelių atvejų pasimokiau, o dabar gyvenu padoriai“, – sakė V. Vyšniauskaitė.

Gyvenimas sektoje ir tėčio kelionė į Baltarusiją

Laidoje buvo plačiau užsiminta ir apie V. Vyšniauskaitės tėtį, teigta, kad jis – ne tik operos solistas, protestantų bažnyčios „Naujoji karta“ pastorius bei religinės sektos lyderis. Buvo klausiama, kaip tai atsiliepė V. Vyšniauskaitės vaikystėje.

„Nesiginsiu, galime dėl manęs vadinti sekta, koks man skirtumas. Bet iš pagarbos tėčiui, tai yra įteisinta, valstybiškai įforminta kaip bažnyčia, nepelno siekianti organizacija. Jie krikščionys, tiki į Jėzų, Dievą, švenčia Kalėdas ir Velykas. Jau truputį užsiminiau apie mokyklos tualetus. Tačiau, nors ir atėjau pas tave, kaip pas kunigą, bet čia man atrodo yra riba. Šios istorijos net su savo terapeutu nesu aptarusi. Savo metų knygoje papasakosiu ją, bet dabar kol kas palikime paslaptyje.

Tačiau yra ir gerų dalykų, ko išmokau. Man įskiepijo dalykų vertinimą – neteisti pagal viršelį, nes žmogus gali būti įvairus. Tu gali ir su benamiu pabendrauti, ir jis tau gali kažką duoti“, – buvo įsitikinusi atlikėja.

Paklausta, į kokią bažnyčią norėtų vesti savo vaikus, mergina teigė apie tai jau nemažai mąstanti, tačiau į šį klausimą dar nėra radusi atsakymo.

„Man buvo primesta, o aš to nenorėčiau primesti savo vaikams. Tuo labiau, kad pati neturiu religijos, negaliu pavadinti savęs krikščione. Tikiu Dievu, bet tikiu, kad mes gyvename ir kompiuterinėje simuliacijoje“, – šypsojosi V. Vyšniauskaitė.

Tiesa, ji prisipažino, kad augdama tokį tikėjimą išpažįstančioje šeimoje patyrė ir traumų, jautė ganėtinai griežtą auklėjimą.

„Bet manęs nebaudė fiziškai, nenoriu, kad žmonės turėtų iliuzijų. Manęs nemušė, niekas diržo neduodavo. Laikėme save nuo katalikų labiau liberaliais. Tėtis turi žmoną, vaikų, bet buvo tokių keistų niuansų. Geriant vyną, jį praskiesdavo su sultimis arba rūkymas buvo nuodėmė. O aš tikiu tokia sekta, kuri tave priima ir myli.

Sektoje augti buvo sunku. Iš kur ta nemeilė sau? Neturėjau normalaus moralinio kompaso. Arba tu eini į pragarą, arba į dangų. Kraštutinumai. Jei tu šventai gyveni, meldiesi, nelieti savęs, nerūkai, negeri, o paskui parūkai pirmą kartą, išgeri sidro, viskas, manau, kad einu į pragarą“, – kalbėjo atlikėja.

Jos gerbėjai taip pat atkreipė dėmesį į prieš metus kilusį skandalą, kai jos tėtis nusprendė koncertuoti Baltarusijoje. Atlikėja pasakojo, kad tai stipriai palietė ir ją, dabar svarstė, jog instagrame nereikėjo rašyti apie nepritarimą tėčio veiksmams.

„Paskui mane graužė sąžinė, galvojau, kokia aš čia šeimos narė, supyko ir senelis. Bet pas mus nėra šeimos vieneto, pavyzdžiui, Kalėdas leidžiu keturiuose namuose, nes yra patėvio, pamotės šeima, dar mano vaikino šeima, todėl save traktuoju kaip nepriklausomą.

Be to, turiu apginti tėtį. Nežinau, manimi patikės ar ne, man nerūpi. Mano artimoje aplinkoje buvo žmonių, kurie sakė: „Negi tikrai tavo tėvas darė kažką purvino“. Pirmas dalykas, Baltarusijoje vyko klasikinės muzikos festivalis, kuriame tėtis dalyvavo ne pirmus metus, o jis organizuodavo renginius Lietuvoje, visokias galas, kviesdavosi iš Baltarusijos kažkokią solistę Olgą, neatsimenu jos vardo, ji kviesdavosi jį. Ta moteris yra opozicijoje, bet neišvykusi į užsienį. Galima sakyti: „Tai kokioje tu opozicijoje, jei tu ten gyveni? Vis tiek remi jos sistemą“, su tuo nesiginčysiu, nenoriu veltis į politiką, bet suprantu ir tėtį. Ne iš gero gyvenimo jis ten važiavo. Prieš mėnesį buvo parašytas straipsnis, kuriame jis skundėsi, kad LNOBT jo nesamdo. Atsirado tokių, kurie jį palaikė, sakė: „Mes nesamdome, paskui pykstame, kai važiuoja į užsienį“, – atkreipė dėmesį V. Vyšniauskaitė.

Tiesa, ji pabrėžė, kad vis dėlto su tokiu tėčio sprendimu nesutinkanti, pati mergina, atsidūrusi panašioje situacijoje pasakojo geriau būtų badavusi.

„Pamenu, man buvo šokas, kad tėtį rodė per žinias. Ryte mano vaikinas, kuris domisi politika, pasakė, kad Tapinas apie mano tėtį parašė įrašą. Tuo metu nesupratau skandalo masto. Pradėjo rašyti žmonės, klausė, kas nutiko. Įsijungiu vieną, kitą kanalą, galvoju, kas vyksta, mano tėtis žiniose, nuo kada jis tokia žvaigždė. Neteisinu jo, nebūčiau pati to dariusi, bet gal padaryčiau kokį kitą blogą dalyką. Dabar jaučiuosi kaip ant svarstyklių. Jei reikėtų rinktis, palaikyčiau daugumos nuomonę, bet bandau save į tą padėtį pastatyti. Manau, kad pati tikrai nebūčiau ten važiavusi“, – kalbėjo V. Vyšniauskaitė.

Visą pokalbį su Viktorija Vyšniauskaite-It's Cheri galite pamatyti vaizdo įraše, kurį rasite straipsnio viršuje.