Dar interviu pradžioje D. Zvonkus prisipažino, kad, daugelio nuostabai, gyvenime jis iš tiesų yra gana nuobodus.
„Du vaikai, žmona, namai, Kūčios, Kalėdos, šeima, kūčiukai, po kurių reikės pasilaikyti truputėlį, nueiti į sporto klubą, nes buvo kaloringo maisto per šventes. Per naujus žmoną išleidau koncertuoti, o aš atbuvau su vaikais. Aktyviai jau nebekoncertuoju. Aktyviai koncertavau prieš 15 ar 20 metų, o dabar ant scenos užlipu retkarčiais. Su kolega Stano turime tokią humoristinę programą, su kuria palinksminame tautą ir kartais su grupe „Čilinam“ pasirodau, bet ten esu ant keitimo, moku dainų tekstus ir, jeigu reikia, galiu kurį nors pakeisti“, – savo šių dienų realybe dalijosi pašnekovas.
„Šou versle yra toks dalykas, kaip inercija, kai tu pradedi kažką daryti ir nesusimąstydamas tai darai toliau. Yra šioks toks ilgametis mano įdirbis. Pakeiti aplinką, bet ir šiaip pamatai publiką tiesiogiai nuo scenos, tai duoda supratimą, kuo šiuo metu kvėpuoja tauta. Be abejo, tai taip pat yra vis dar neblogai apmokama veikla. Palyginus su standartiniu sėdėjimu įrašų studijoje, koncertinė veikla yra šiek tiek pelningesnė, bent jau mano atveju“, – pridūrė jis.
Kompozitorius neslepia, kad dabar kuria kiek mažiau nei anksčiau. Pastaruoju metu jam svarbiau kokybė, nei kiekybė, bet gyvenime buvo ir nutinka visko.
„Vienu metu buvau truputėlį peržengęs ribą, kai pradedi štabeliuoti pigius standartus, nes, na, ką? Moka pinigus ir darai. Bet po to pačiam gėda per radiją klausyti. Kažkuriuo momentu sustoji, – atviravo laidos svečias. – Jeigu bandai pragyventi iš to ir neturi atliekamo milijono banke, tai tenka tai daryti. Tiesą sakant, jei būtų tas milijonas banke, kai kurių darbų nedaryčiau, kuriuos dabar darau. Dainas kitiems rašyčiau, bet tikrai neatiduočiau to, kas man pačiam nepatinka, sakyčiau, sorry, arba darom, kaip aš noriu, arba eik kitur. Bet dabar atrodo, jei tinka, pinigus moka, tai kodėl gi ne.“
Deivydas neslepia, kad darbui įtaką daro maža rinka, dėl kurios turi apriboti savo norus ar nusistatymus.
„Šiaip aš gyvenimu nesiskundžiu, šou versle galima uždirbti pakankamai neblogai, bet jei lyginsi save su tais, kurie važinėjasi „Bentley“ ar perka nuosavus sraigtasparnius, tai dar ne, nebent esi Selas, bet tokių rinkoje daug negali būti, tokių yra vienas kitas“, – šyptelėjo muzikos prodiuseris.
Jokia paslaptis, kad D. Zvonkaus vardas popmuzikoje išpopuliarėjo su legendine grupe „Bavarija“. Muzikantas juokauja, kad kolektyvas taip niekada ir neišsiskirstė, tiesiog jie nieko drauge nebedaro. Visgi, metuose būna kartas ar du, kai jie visi susibėga pasirodyti specialiems koncertams.
„Būna, kad susirenkame padainuoti, bet kažkas iš užsakovų turi stebuklingai pataikyti datą, kuri visiems tiktų, o mums visiems trims dar turi tikti sąlygos. Tai būna labai retai, bet ir gerai“, – sako jis.
Pirmi pinigai, uždirbti šou versle, buvo dar rubliais. Tuomet 12-metis Deivydas grojo orkestrėlyje, šokiuose, į kuriuos rinkdavosi tie, kam per 30-imt. Už tokį vakarą jis gaudavo kelis rublius, kas tuo metu moksleiviui buvo nemaži pinigai.
„Vėliau tie pinigai nuosekliai didėjo. Buvo, kad penkiese gauni 300 litų ir dar reikia atimti dalį už kurą, bet po truputį, po truputį ėmė sumos didėti iki keturženklių. Netrukus ėmėme nusipirkti ir gražesnių drabužių, ir nuosavų automobilių, jie buvo baisūs, bet nuosavi. Vėliau jie šiek tiek gerėjo. Viskas buvo uždirbta palaipsniui, nebuvo jokios lavinos“, – pamena muzikantas.
„Diskusijų ir ginčų dėl pinigų pas mus grupėje tikrai buvo, bet į labai rimtus konfliktus nebuvo peraugę. Jei ieškoti priežasties, kodėl išsiskirstėme, sakyčiau, kad mes per ilgai ir per daug laiko buvome kartu, pavargome vieni nuo kitų. Sutariu su jais abiem, viskas yra okey, kai nereikia matytis kas dieną, tai ir santykiai būna labai geri. Mes labai aktyvios veiklos turėjome 11 metų ir ateina diena, kai vienas kitą užknisi, be to, užsistovėjome vienoje vietoje, pradėjo viskas panašėti, keisti stilių sunku, kai turi savų gerbėjų, todėl groji tą patį toliau, o tai erzina“, – pridūrė jis.
Žiūrovai teiravosi, kaip D. Zvonkus vertina savo buvusio kolegos Viliaus Tarasovo požiūrį į skiepus bei jo apsilankymą Šeimos maršo renginyje.
„Vertinu atlaidžiai. Tai yra artimas žmogus, negali pykti, – sakė atlikėjas. – Gal jis ir teisus, tegul jis sau ir būna teisus, nesiruošiu su juo apie tai diskutuoti ir gal net nereikia iš tikrųjų.“
Įdomu tai, kad net ir praėjus šitiek metų, žmones vis dar domina Deivydo ir Natalijos Bunkės santuoka. Pora taip stipriai įsirėžė lietuviams į atmintį, kad šie iki šiol „Google“ paieškoje domisi apie jų santykius.
„Nežinau, kodėl tai žmonėms gali būti įdomu. Man atrodo, kad į visus įmanomus klausimus žurnalistams per tuos 12 metų po skyrybų jau atsakiau. Nuo mūsų pažinties praėjo jau 19 metų, tai jei turėtume vaiką nuo to laiko, jis jau būtų pilnametis. Tiesiog ta mūsų vadinamoji santuoka labai mirgėjo bulvarinėje žiniasklaidoje ir, matyt, primirgėjo, kad net iki šiol mirga kartais“, – dalijosi kompozitorius.
Natalija ir Deivydas susipažino prieš beveik du dešimtmečius. Jam tuomet buvo 26-eri, jai – 21-eri.
„Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Po tos santuokos aš visiškai praradau gėdos jausmą, kas šou versle yra gerai“, – šyptelėjo pašnekovas.
Laidoje „Nepatogūs klausimai“ N. Bunkė yra pasakojusi, kad kadaise po koncertų ji grįždavo su maišais pinigų, kuriais galėdavo nukloti visą lovą. Kaip šiuos laikus prisimena D. Zvonkus?
„Kai būdavo koncertai už bilietus, dar kitaip vadinama „už duris“, pinigai būdavo surenkami smulkiomis kupiūromis, tai jei būdavo po penkis litus ar dar smulkiau, tų pinigų atrodydavo fiziškai daug, bet tos sumos nebuvo įspūdingos. Bet, taip, tiesa, tikrai pitakais būdavo galima iškloti visą kilimą“, – prisiminė jis.
Pasiteiravus apie didžiausią honorarą, kurį jam teko gauti per vieną pasirodymą, dainininkas kiek suglumo, kadangi konkrečios sumos jis tikrai neatsimena.
„Na, nors mes ir materialistai, aš nefiksuoju tų sumų, bet manyčiau, šių dienų pinigais, per vakarą buvo kokie 3 tūkst. Bet čia su kuo pasilyginsi – vieniems tai atrodys kosminiai pinigai, kiti pasijuoks iš manęs, nes jie ir 30 tūkst pasidaro. Bet tokių dienų nėra daug“, – pasakojo laidos svečias.
Netrukus žiūrovų klausimais buvo grįžta prie Zvonkų santuokos. Smalsauta, ar, jo nuomone, Natalija juo nepasinaudojo kelyje į šlovę.
„Faktas, kad buvo naudinga, faktas, kad kažkiek buvau tuo tramplinu, bet jei nebūtų buvę manęs, ji vis tiek yra išskirtinė asmenybė, kuri kažkuriais būdais būtų vis tiek iškilusi. Aš neneigiu savo vaidmens, bet taip pat nenoriu susireikšminti“, – tikino pirmasis N. Bunkės vyras.
Gal daugeliui pasirodys juokinga, bet didžiausia klaida jo ir Natalijos santuokoje Deivydas įvardijo pačias vestuves.
„Pirmojoj santuokoj didžiausia klaida buvo vestuvės. Jeigu taip trumpai. Man su ja reikėjo nesiženyti“, – teigė jis.
„Kiekviena situacija yra unikali ir kiekvienos poros istorija yra unikali. Šeima su vaikais yra visiškai jau kitas modelis, nei šeima iš dviejų žmonių. Šeima be vaikų yra beveik tas pats, kaip šiaip draugauti, o su vaikais jau negali trenkti durimis ir nesišnekėti, jau neveikia tokie dalykai“, – paaiškino dainų kūrėjas.
Laidoje buvo perskaitytas ir Danieliaus Bunkaus klausimas. Verslininkas rėžė: „Kaip manai, kiek esi skolingas man, kad mano dėka sėkmingai atsikratei Zvonkės?“.
„Tikrai ne jo dėka, bet Danieliaus dėka pavyko paspartinti visą skyrybų įforminimą. Beje, tvarkant skyrybų dokumentus, aš taip skubėjau, kad ant kažkurio dokumento pats uždėjau Natalijos parašą, mokėjau taip, kad neatskirtų. Ji galėtų dabar užginčyti tai, kad čia buvo ne jos parašas. Aš taip skubėjau, kai viską sutarėme, kad tik ji nepersigalvotų, bėgdavau anksti ryte tvarkyti dokumentų, kad tik spėtume išsiskirti“, – tikino jis.
„Su Bunkum sutariame labai gerai, jis – labai fainas bičas ir tikrai į tokias rankas šį brangakmenį perleisti nebuvo gaila. Vienas malonumas“, – pridūrė D. Zvonkus.
Pasisukus kalbai apie alkoholį, muzikos verslo atstovas pasidžiaugė, kad jau 10 metų visiškai nevartoja velnio lašų.
„Savo bačką išgėriau, – nusijuokė jis. – 9 kartais iš 10 viskas būdavo labai gerai, bet tą vieną kartą aš būtinai padaugindavau ir ką nors prisidirbdavau. Peržengdavau alkoholio ribą ir manyje įsijungdavo klounas, po kurio darbų reikdavo srėbti. Iki areštinės nenuėjau, bet, manau, būčiau nuėjęs, jei nebūčiau to metęs.“
„Žmonėms iš šou verslo priprasti prie to yra daug lengviau, nes tu nuolat esi vakarėliuose, tau dažnai siūlo ir, vėlgi, jei ne pats vairuoji, tai netrukdo darbui, tam tikras kiekis net padėdavo šiek tiek ant linksmumo, bet po to tu pradedi prie to priprasti, tarsi nebesijauti toks linksmas be to“, – pastebėjo „Bavarijos“ narys.
Mesti kvaišalus Deivydą pastūmėjo konkretus įvykis, kuris tapo lemtingu.
„Prapuoliau pusantrai parai, uždalyvavau su kažkokia mažai pažįstama kompanija, pamečiau telefoną, manęs nerado ir po to, kai iš po pelkių, maurų išlindau, kažkaip pagalvojau, kad gal tegul tai būna mano paskutinis toks balius.
Viskas buvo taip, kad grįžau iš renginio, buvau dar kupinas jėgų, nuėjau į bariuką ir po to tas nelemtas kablys. Draugai jau išeina namo, tada atsiranda mažiau pažįstami, o vėliau prasiblaivai tik poryt. <...> Prisidirbau dar labai saikingai, bet supratau, kad dar žingsnis ir gali įvykti kažkas nesugrąžinamo“, – atviravo pašnekovas.
Alkoholio atsisakymas Deivydui dovanojo daugiau sveikatos ir laiko.
„Kai kurie draugai atkrenta, nors atrodė, kad jie – labai geri draugai. Atsirado daugiau erdvės kitai veiklai, pavyzdžiui, vaikams. Esu tėtis-juokdarys. Iš manęs vaikai juokiasi ir aš tuo džiaugiuosi“, – šypsojosi dvynukų tėtis.
Šiandien apie dukrą Korneliją ir sūnų Donatą jis kalba pakiliai, tačiau Deivydas neslepia, kad ilgą laiką jis atžalų visai nenorėjo.
„Nenorėjau, nes truputį bijojau, koks aš būsiu tėtis. Dėl to vaikų susilaukiau tik 39-erių, sakyčiau, gal net metais per anksti, bet kadangi jau gavau, tai priėmiau.
Sunku pasakyti, kodėl taip galvojau, aš šeimoje buvau jauniausias, ne aš, o kiti manimi dažnai rūpindavosi, plius, esu išsiblaškęs, mano profesija tokia, kad manęs dažnai nebūna vakarais. Abejojau. Nemylėjau vaikų, manęs tai nedomino. Yra žmonių, kurie vos pamatę vaiką suskysta, to manyje visai nebuvo. Bet, kaip visi ir sako, su savais viskas yra kitaip. Tarsi kažkas mygtuką paspaudė ir įsijungė tėviškas instinktas.
Antroje santuokoje jau supratau. Nebūčiau ėjęs prie altoriaus, jei nebūtų buvę nebylaus sutarimo, kad pas mus bus vaikų. Su Katažina mes sutariame gerai, ačiū Dievui. Dėl to gal mes esame mažiau įdomūs bulvarui, bet tokia laimės kaina“, – sako muzikantas.
D. Zvonkus apie savo žmoną kalba tik pačiais geriausiais žodžiais, labiausiai jis jai dėkingas už tai, kad ji jį pavertė tėčiu.
Apie visa tai ir dar daugiau – laidos įraše, esančiame šio straipsnio viršuje.