Su „Humoro klubu“ išgarsėjęs komikas pastaruoju metu išgyvena renesansą. Dominykas kurį laiką buvo tarsi įstrigęs vienoje vietoje, varžė save paties pastatytais barjerais, tačiau galiausiai, po lemtingo pokalbio su bičiuliu, jis suprato, kad atėjo laikas pokyčiams.
„Tie, kas nežinote, aš kartu su kolega Jonu turiu „Klajumo kanalą“. Klajumo, nes aš jį pradėjau kurti, kai dar ėmiau dirbti su filmų recenzijomis. Po to prisijungė Jonas. Kartą mes su juo sėdėjome namuose, galbūt žaidėme „PlayStation“, ir jis manęs paklausė: „Kas tu, Klajumai, esi? Apie ką tu? Ką tu darai gyvenime?“. Aš bandžiau vardinti veiklas, bet supratau, kad nėra viso to vienijančios veiklos. <...> Atsiradus „Youtube“ kanalui atsirado ir ta kryptis, prekės ženklo statymas, pavardės žinomumo didinimas“, – pasakojo laidos svečias.
Tvirtai ant kojų atsistojęs ir aiškesnį tikslą turintis komikas netrukus sulaukė pasiūlymo iš laidos „Kitokie pasikalbėjimai“ komandos. Dominykas prisijungė prie Ryčio Zemkausko ir Manto Katlerio bei tapo trečiuoju vedėju. Visgi komikas patikino, kad žingsnis į „pasikalbėjimų“ sceną nebuvo spontaniškas – tiesiog tam atėjo reikiamas laikas.
„Su laidos įkūrėju Mantu Bertuliu mes esame pažįstami jau seniai, turbūt net prieš imant kurti „Kitokius pasikalbėjimus“ mūsų bendri ratai trynėsi kraštais. Mes visą laiką kažkiek šnekėdavomės apie tai, tik nesuprasdavome iki galo, ko norime. Manau, kad ilgą laiką aš tam nebuvau pribrendęs, tačiau per paskutinius metus paaugo mano kūryba, komedija, daugiau atsidaviau į kūrybinę pusę ir, vieną dieną bendraujant su Mantu bei aptariant įvairius planus, galiausiai atsirėmėme į vieną ir tą patį atsakymą, kad galbūt man reikėtų pabandyti būti trečiuoju vedėju“, – praėjusių metų gegužę naujienas Delfi komentavo jis.
Ta proga kino recenzijas „Youtube“ tinkle kuriantis D. Klajumas apžvelgė ir „Kitokių pasikalbėjimų“ laidą. Komikas negailėjo kritikos nei vedėjams, nei šio projekto turiniui. Įdomiausia dalis ta, kad tokiu savo vaizdo įrašu Dominykas originaliai paskelbė, kad jau netrukus jį bus galima išvysti šio šou vedėjo kėdėje.
Į šį naują darbą Dominykas žiūri labai atsakingai. Ruošdamasis interviu su pašnekovu jis stengiasi kuo daugiau sužinoti apie būsimą laidos svečią ir, norėdamas užmegzti kiek atviresnį ryšį, su juo susitinka ar pabendrauja dar prieš eterį.
„Domiuosi svečiu, su juo ir Jonu pasidarome susitikimą – ar virtualiai, ar akis į akį. Norime, kad žmogus mus pažintų, pavyzdžiui, prieš pokalbį su Remiu, važiavome pas jį susipažinti, paglostyti jo šunis, pakepti mėsos.
Aš ilgą laiką nebuvau populiariojoje kultūroje ir su daugeliu žmonių, kuriuos šnekinu, neturiu išankstinio santykio. Būna, kad aš nežinau kažko, pavyzdžiui, tik laidoje sužinau apie tam tikrus žmogaus gyvenimo įvykius, veiklą ir pan. Bet tai manęs neblaško, iššūkiai atsiranda vėliau. Mano didžiausias priešas esu aš pats. <...>
Taip, man sekasi dalykai, viskas gerai, bet man reikia labai didelio pasiruošimo tam, kad jausčiausi saugiai. Aš ne visada turiu improvizacijos. Taip, aš šnekėčiau, bet galbūt nepaliesčiau svarbių klausimų, gal bandyčiau pats atrodyti juokingas. O tas pasiruošimas padeda. Be to, aš nenoriu, kad viskas būtų apie mane, noriu, kad turinys būtų labiau apie svečią. Šį balansą reikia laikyti. Aišku, „Kitokie pasikalbėjimai“ laikosi ir ant veidų, žmonės ateina ir dėl to, kad pasižiūrėtų į Katlerį ar Zemkauską. Bet norisi tą balansą išlaikyti. Geras pasiruošimas, pagarba už tai, kad svečias ateina, tau skiria savo laiką, duoda savo veidą, atiduoda save dviems valandoms – tai man suteikia saugumo“, – neslepia pašnekovas.
Paviešinus žinią, kad D. Klajumas jungiasi prie „Kitokie pasikalbėjimai“ komandos, dar gegužę jo buvo klausta, ar nebijo šioje laidoje būti lyginamas su savo kolega, taip pat komiku M. Katleriu.
„Lyginimo išvengti neįmanoma. M. Katleris, kaip ir sakiau savo recenzijoje, mano galva, yra labai geras vedėjas, kad ir kokios kritikos jis gauna. Esame suaugę ir kritikuoti vieni kitus reikia – rinka iš to tik išlošia. Tai, kad būsiu su juo lyginamas – faktas, kadangi esu naujas žaidėjas, todėl manyje bus ieškoma kažkokių panašumų į jau esančius vedėjus. Kaip žmogus debesyje ieško veido formos, taip jis ieškos manyje elementų, kurie jam patinka arba nepatinka. Man prireiks laiko išsiskirti, bet pasistengsiu“, – tuomet žadėjo Dominykas.
Praėjus kuriam laikui ir apsilankęs laidoje „Nepatogūs klausimai“ į šį klausimą D. Klajumas atsakė darkart.
„Kažkaip to net neakcentuoju. Būnant komiku tu iškart jauti gaunamą atgalinį ryšį – arba eina, arba ne. Pastovus tavo veiklos teisimas, vertinimas, skirstymas, ar tas yra geras, ar ne – aš į tai nežiūriu kaip į blogą dalyką. Aš į tai žiūriu kaip į natūralią reakciją. Aš ateinu kaip naujas žmogus, nauja skūra. Kažkas manęs nežino, kažkam nepatinku, kažkam gal, pavyzdžiui, yra išlikę atmintyje mano stand-up pasirodymas, kuriame buvau išgėręs ant scenos, o dabar pamatė mane vėl. Plačioje auditorijoje nesu žinomas. Aš tik dabar tą membraną po truputį ėmiau brėžti. Visi tie komentarai ar tai, kad aš žmogui nepatinku – aš tą priimu natūraliai“, – patikino jis.
Nors yra tų, kurie D. Klajumą lygina su M. Katleriu, abu komikai dar neseniai buvo bene geriausi draugai. „Humoro klubo“ laikais vaikinai buvo ištikimi vienas kito kompanionai siautulinguose vakarėliuose.
„Atsimenu, aš atvykau į pirmąjį „Humoro klubo“ pasirodymą, pasirodžiau ir išgėrėme kartu su M. Katleriu. Kažkaip susibičiuliavome. Tuo metu jis dar buvo bičas iš Panevėžio, o aš tuo metu buvau tik ką pradėjęs dirbti bare. Nusivedžiau į barą, kuriame dirbau, ir kažkaip susiklikinome mes. Pradėjome siausti. Ir mes siausdavome baisiai kartu. Pavyzdžiui, kai po „Humoro klubo“ visi išvarydavo namo, mes tame mieste dar pasilikdavome dviese, pasiimdavome viešbutį. Sėdėdavome, gerdavome, tūsindavome. Mus iš klubų mėtydavo ir pan. Aš prašydavau, kad paleistų, aš jį išsivesdavau, nes ten jau su elektros šoku lakstydavo. Na, susibondinome ir labai stipriai. Ir kažkuriuo momentu mūsų keliai ėmė skirtis“, – prisiminė kūrėjas.
Netrukus aura „Humoro klube“ ėmė keistis, prie komikų būrio prisijungė aktorius Mantas Stonkus.
„Kai daliniesi draugyste su žmonėmis, aišku, yra pavydas. Tu turi draugus ir matai. Net nežinau, kaip įvardinti tą meilę tarp vyrų, – šyptelėjo Dominykas. – Aš negaliu neigti to. Negaliu atsisėdęs knisti proto ir sakyti, kad, ne, čia nieko tokio nebuvo. Aišku, kad kažką jauti. Tiesiog žmonės ima leisti mažiau laiko ir automatiškai atšąla santykis. Ir nesvarbu, ar tai romantiniai santykiai tarp manęs ir mano būsimos žmonos, ar tai liečia bendraujančius vyrus.
Mes nesusipykome. Taip buvo tiesiog. Mes darome skirtingus sprendimus gyvenime, žiūrime į daugelį situacijų skirtingai. Su amžiumi tas ateina. Mes jau vyrai. Man tuoj 30, jam – virš 30. Esame panašaus amžiaus, bet jau turime susiformavusius skonius, ideologijas ir kai kur mums nepakeliui.“
Dviejų žinomų vyrų draugystė turėjo begalę nepamirštamų ir komiškų akimirkų. Pavyzdžiui, kartą Dubrovnike M. Katleris, savo rankoje sučiupęs palmės lapą, juokais ėmė plakti Dominyką. Tik vėliau paaiškėjo, kad tai buvo nuodingas augalas.
Bičiulių santykiai atvėso dar labiau, kai M. Katleris ir M. Stonkus pasiryžo pasitraukti iš „Humoro klubo“ ir komedija užsiimti atskirai. Dviems Mantams iki šiol sekasi puikiai, jų pasirodymų atvykstama pasiklausyti net šalies miestų arenose. Tuomet humoro užkulisiuose imta vis garsiau kalbėti apie galimą pyktį ir pavydą tarp buvusių kolegų. Kiek tame tiesos?
„Nesutarimais to nepavadinsi, bet nėra iki galo gerų išsiskyrimų. Visi išsiskyrimai įvyksta dėl kažko. Juk nebūna taip, kad viskas gerai, bet skiriamės. Dėl to tą ir lyginu su santykiais. Mes iš pradžių to „Humoro klube“ neakcentavome ir nekėlėme į viršų, bet buvo momentas, kai žvaigždės išeina ir tu tada turi tempti savo svorį. Buvo taip, kad mažiau parduodi bilietų, tada automatiškai pradeda augti spaudimas, bet sunkūs laikai augina stiprius vyrus.
Vidinį konfliktą aš turėjau pats su savimi. Aš tikrai labai stengiuosi su tuo, ką darau ir aš geras tame, ką darau. Nečiulpiu sau, bet turiu išsiugdęs tam tikrus įgūdžius ir tam tikrą darbo etiką – tie, kas mane mėgsta, supranta, ką turiu omenyje.
Aš kažkuriuo momentu tiek stengiausi su savo turiniu, kad žiūrėdamas į kitus žmones, kurie daro, pavyzdžiui, socialinę mediją ar, mano galva, mažiau už mane stengiasi, ar daro mažiau po saule vertą būti turinį, na, ir tu tada pradedi skirstyti žmones. Tą matau ir aplinkui. Pavyzdžiui, vienas aktorius yra populiarus žmogus Lietuvoje, kitas aktorius – vis dar sėdi teatre ir jaučia neteisybę. Viskas susideda. Tai amžinoji kova, kiek tu visko sudedi į savo karjerą, tiek tu pamažini kažko kitoje vietoje. Pavyzdžiui, jeigu aš kanale dabar daugiau darau podcastų, aš turiu sugalvoti būdą, kaip skirti kuo efektyvesnį laiką recenzijoms, kadangi aš nebegaliu būti vien menininkas. Aš turiu būti ir vadybininku. Anksčiau į viską, ką darau, žiūrėdavau kaip į meną. Aš darau ir atnešu, o man už tai moka. O pinigai ateina su darbu. <...>
Socialiniuose tinkluose taip pat pasakoji apie save, parduodi save, o man tai daryti buvo gėda. Turiu tokį jausmą, kai tenka parodyti save instagramo storyje. Kai tu pats to nedarai, nesupranti, pradedi tokius dalykus nuvertinti. Imi galvoti, kad tai daryti neva nėra įgūdis. Man pačiam tą daryti teko išmokti, nes tai yra įgūdis. Žmonės dažnai nuvertina influencerius, bet tai irgi yra darbas, savęs pateikimas, nuotraukų gaminimas. Žinoma, tai ne anglis krauti, tai privilegijuota pozicija, bet aš suprantu, kad ir man lygiai taip pat reikia nusivalyti traiškanas ir pasipuošti naujais sportbačiais tam, kad save parduočiau – ko aš čia ir atėjau iš esmės“, – pasakojo D. Klajumas.
Dominykas neslepia, kad save laiko geru komiku ir ateityje mielai save įsivaizduoja darant solinius pasirodymus.
„Aš visada apie tai galvoju. Bet galvoju tiek, kiek ir visi komikai. Visi komikai turi ambiciją ir nežinau tokio, kuris nenorėtų būti solo artistas“, – tikino jis.
Be sėkmingų kino recenzijų, kurias kuria „Youtube“ tinkle, Dominykas taip pat rašo scenarijus, yra sukūręs ir trumpametražį filmą „Močiutė“, kuriame suvaidino humoristas Raimondas Šilanskas bei žinomi aktoriai Simonas Storpirštis, Šarūnas Datenis ir Laima Štrimaitytė.
Su mama augęs Dominykas savo komedijoje neretai nebijo pasišaipyti ir pats iš savęs. Pavyzdžiui, neretai į juokelius įpina savo paties istoriją, kad jo tėtis pasirinko palikti šeimą ir gyvenimą kurti Ispanijoje. Ar komiški pasisakymai apie tėvą – kerštas jam, o gal noras atkreipti į save dėmesį?
„Žinoma. Tikrai yra to. Kažkoks mažas kerštingumas yra, bet šiaip eina ta energija. Tas tėvo bajeris ridenasi ant tavęs kaip akmuo, tad arba tu gali prie jo prijungti elektrą, arba leisti, kad tas akmuo tave sutraiškytų. Yra tėvo bajeris ir tu jį naudoji, analizuoji ir bandai iš to padaryti dalyką, kuris būtų ne vien bajeris, o ir savotiška savianalizė, kad žmonės suprastų, kaip aš reaguoju ir kaip jie gali reaguoti, kai, pavyzdžiui, kartais šeimoms nepavyksta“, – sakė komikas.
Pamindamas savo gėdą taip, kaip moka, D. Klajumas pasiryžo neeilinei avantiūrai – po ilgų nebendravimo metų jis paskambino tėvui ir pokalbį su juo nufilmavo bei paviešino savo kanale.
„Tame video jis labai aiškiai pasakė, kad nelabai ką ir žino ar domėjosi apie mane. Nelabai jam įdomu. Aš manau, kad jis šį savo gyvenimą paliko praeityje labai aiškiai už savęs. Aš jo nė kiek nepateisinu, pykstu ant jo, bet aš jam empatizuoju, nes aš žinau, kaip kartais norisi atsikratyti atsakomybių. <...> O tai yra žmogus, kiek aš dabar atsimenu, nesirenkantis atsakomybės. Jis renkasi paprastą gyvenimą Ispanijoje, gauti išmoką iš valstybės, rūkyti ir daryti balandėlių vakarėlius. Tai yra daug lengviau nei turėti reikalų su paaugliu ar visa šeima“, – atvirai savo mintimis dalijosi pašnekovas.
Laidoje pasiteirauta, ar dėl tokių pokštų jis nesulaukia jokių replikų iš tėvo?
„Ne. Su tėvu mes nebendraujame. Mes esame paskutinį kartą pabendravę, kai dariau video, kur neva susitaikau su tėvu. Mano šeima iš viso man nieko nesako. Močiutė man kartais pasako, ar man būtina tiek keiktis. Ji yra buvusi mano pasirodyme, įsijungia „Youtube“, nes ji yra technologiškai išprususi, ir ji pasižiūri mano video. Kažkada paskambino ir sako, kad jai juokinga, bet ar reikia tiek keiktis. Na, bet tai mano įrankis.
Pradžioje ji klausė, kiek humoras duoda stažo, ar pensiją kaupiu ir visa kita. Na, ir aš kantriai aiškinu, kad ne viskas susideda į stažą. Aš turiu riziką būti meno srityje ir neturėti stažo pastovioje vietoje, bet automatiškai turiu galimybę pasiekti aukštas lubas. Suprantu, kad artimieji pergyvena, bet taip yra“, – kalbėjo laidos svečias.
Pasirodo, ne tik Dominyko močiutei užkliuvo keiksmažodžiai – nusiskundimą pateikė ir viena laidos žiūrovė, komiko programos klausiusi Londone, kuri klausė, ar tikrai tiek daug reikia keiktis.
„Tai yra įrankis. Tai yra būdas perteikti emociją, tai yra energingi žodžiai, jie galingi, stiprūs, gerai pabrėžia, turi kultūrinį dalyką, kas sujungia žmones, nes daugelis žmonių keiksmažodžius supranta bendrai. Aš dalinai daug keikiuosi, nes mano tokia natūra. Man patinka tokia kalba, bet kartais tame persistengi, įsisiauti kaip vaikas. Visi žiūrovai yra skirtingi ir su skirtingomis patirtimis, tad kai kuriems lankstosi ausys nuo to“, – neslėpė jis.
Pasiteiravus, koks gyvenimo tarpsnis jam buvo sunkiausias, pašnekovas ilgai negalvojo ir atsakė, kad tai – mokyklos etapas.
„Man mokykla labai nepatiko. Man mokykloje buvo labai sunkus laikotarpis, labai nenorėjau mokytis. Neseniai sužinojau, kad mano mamai buvo taip pat. <...> Mane būdavo labai sunku sudominti. Čia ne dėl to, kad per protingas, nes būdavo ir tokių mokinių. Šito nebuvo. Aš tiesiog piešdavau, man būdavo sunku susikaupti ir aš nejaučiau ryšio su mokykla. Čia net ne mokytojų kaltė. Tiesiog turėjau tam tikrą požiūrį, reakciją į mokyklą. <...> Tas formalusis mokymas nuvylė ir mane, ir aš jį nuvyliau. Nepatiko niekada.
Vėliau stojau į aktorinį, neįstojau. Turiu keistą dalyką su mokymosi įstaigomis. Man sunku mokytis net vairavimo kursuose, nes man yra paduodamas dalykas, kurio aš nenoriu mokytis ir iškart pajuntu atmetimo reakciją. Žinau, kad tai yra mažvaikiška ir nieko šviesaus ar faino tame nėra. Man tai labai kerta per gyvenimą <...> Mokykla ir universitetas yra gerai, nemeskite“, – į žiūrovus kreipėsi „Humoro klubo“ narys.
Be darbo už kadro Dominykui yra tekę filmuotis ir populiariame režisieriaus Tado Vidmanto filme „Gautas iškvietimas“. Čia garsus komikas pasiryžo nusifilmuoti nuogas. Vienas iš žiūrovų teiravosi, ar tam pastūmėjo pinigai, ar idėja?
„Man patiko ir pinigai, ir idėja, ir chebra. Už tai gavau 400 eurų“, – neslėpė jis.
Ar Dominykas sutiktų nusifilmuoti pornografiniame filme?
„Nesutikčiau. Galvojau kažkada apie tokį dalyką, pavyzdžiui, už kiek nusifilmuočiau. Dabar, kas esu, nenorėčiau. Suprantu, kad esant 100 mln. gal ir keistųsi kalba <...> Mano filosofija yra tokia, kad aš mažai statau savo gėdos prieš tai, ką turiu padaryti. Jeigu yra bajeris – aš jį noriu padaryti iki galo gerai. Jei man sako, kad reikia nusifilmuoti nuogam, aš tą padarysiu ir nesakysiu „gal galėčiau būti su triusikais?“. Jeigu aš jau pasirinkau daryti dalyką ir jis yra dėl kažko – mano gėda neturi būti aukščiau to“, – tikino komikas.
Interviu metu buvo aptarti Dominyko bei jo sužadėtinės santykiai. Pora kartu yra jau beveik aštuonerius metus, o susipažinimą komikas atsimena iki šiol puikiai.
„Mes susipažinome feisbuke. Aš jai kažką pakomentavau, mes susirašėme, ji atvyko į „Humoro klubo“ pasirodymą, po to ji ant manęs supyko, nes aš buvau stuobrys. O stuobrys buvau ne dėl to, kad jaučiausi kietas, maniau, kad ji ne mano lygyje. Maniau, kad ji aukščiau už mane bent pora taškų. Maniau, kad ji nori su Jankevičiumi susipažinti per mane, – juokavo laidos svečias. – O ji sako, kad baigčiau, jog jai esu gražus ir t.t. O aš jai atsakau, ar ji save yra mačiusi. Aš buvau ant tiek atsipalaidavęs, galvojau, kad neturiu šansų – atėjau ir nesiparinau. O toks elgesys ir tai, kad aš jai nerodžiau dėmesio, ją užkabino. Galvojau visa tai praeis, gyvensiu toliau, nes ji man nebeparašys.“
Bendraujant toliau Dominykui teko maloniai nustebti – Vismantei jis iš tiesų labai patiko.
„Ėmėme dažniau leisti laiką, susitikinėti, tada ir supratau, kad jau viskas. Per ją man pasikeitė apskritai požiūris į pasaulį, nes mano šeima visada buvo tokie žmonės, kurie nešneka ir reikšti emocijas viešai nebuvo priimtina. Pavyzdžiui, paimti ir šeimoje tiesiog ryte visiems atsikėlus pasipykti man būdavo nenormalu. Man tai atrodė kaip žemesnio lygio elgesys. Pas ją šeima kaip italų, visi gali sukelti daug triukšmo, bet tuo pačiu greitai susėsti prie stalo ir ramiai valgyti, kadangi jau pas visus išėjo emocijos. O aš sėdėdavau ir galvodavau, kas čia vyksta. Mane tai išmokė, kad reikia reikšti savo emocijas, jausmus. Užkniso tave kažkas? Tai pasakyk. Juk nesi tu kankinys, paimk ir pasakyk, kad tau pikta“, – pasakojo pašnekovas.
Laikui bėgant poros santykiai tik tvirtėjo, nors iššūkių buvo ne vienas.
„Aš turėjau tokį dalyką, kad pas mane atsirasdavo problemos arba buitis imdavo lįsti, buvau toks lakstytojas. O Vismantė rasdavo būdą, man nebėgdama iš paskos ir nesižemindama, parodyti, kad mums reikia būti kartu. Ir aš šitoj vietoj išmokau nebebūti berniuku, imtis atsakomybės namuose ir kad buitis yra šeimos dalis. Tas dalykas mane paėmė stipriausiai, nes iš pradžių yra aistra, kai šokinėji į lovą kas tris valandas, bet vėliau kažkuriuo momentu yra viskas – mes sėdime kartu namuose, abu apžėlę, su treningais, kečupo dėmėmis ant maikių ir toje vietoje atsiranda klausimas – ar skiriamės ir ieškom kito žmogaus, kuris tris mėnesius rodys tą gerąjį frontą, pro kurį turėsi praeiti, ar dabar liekame kartu. Šitame momente man ji parodė, kad reikia išbūti ir tada supranti, kas viskas yra gerai. Manęs neužknisa buitis su ja, nes mes panašūs. Mes mėgstame sėdėti kartu. Aš, pavyzdžiui, jai pajungiu serialą, o aš tuo pačiu metu žaidžiu kokį žaidimą ir tuo pačiu mes būname susikabinę rankomis“, – šiltai pasakojo vestuves planuojantis Dominykas.
Kurį laiką žodis „santuoka“ komikui kėlė neigiamas asociacijas, kadangi jo tėvai išsiskyrė, kai jis dar buvo vaikas. Tėtis namus paliko, kai Dominykui buvo vos 12 metų.
„Mano tėvai man nieko nepasakė. Tiesiog vienu momentu nebebuvo tėvo ir kažkada mamos paklausiau, kada jis grįš. O ji atsakė, kad nežino. Ji klausdavo pati tėvo, ką pasakyti vaikams, o bičas taip ir neturėjo jokio atsakymo. Man dėl to lyg ir nieko nebūdavo, kažkaip į tai normaliai reagavau, bet mane vis tiek stebėdavo iš šono tiek mama, tiek sesė. Pavyzdžiui, būdavome prie ežero ir kažkoks tėtis mėtydavo savo vaikus į vandenį, tai aš irgi pribėgdavau, nes norėdavau, kad ir mane pamėtytų. Reikia to vaikui. Mamos įprastai fiziškai nežaidžia su vaikais, na, bent jau mano mama to nedarė. Ir to man trūko. Dėl to vėliau tą tėvišką figūrą ėmiau perkėlinėti į sporto trenerius ir pan. <...> Kovos menai man labai padėjo – ir su disciplinos, ir pasitikėjimo savimi klausimais“, – atviravo svečias.
Visgi po ilgų metų draugystės Dominykas suprato, kad Vismantė – toji vienintelė.
„Aš santuokos iš pradžių bijojau, nes mano visa aplinka signalizavo, kad tai neveikia. Mano tėvas, kas dar nežino, tiesiog vieną dieną atsistojo ir išėjo. Atrodo, kad tu taip gali. Kam tuomet ta santuoka? Kam tiek leisti pinigų už vakarėlį, kam mautis žiedus, eiti per visą šį procesą tam, kad po to tu vieną dieną sugalvotum ir išeitum. Tai lieka psichologiškai galvoje ir galvoji, kam man to reikia <...> Man reikėjo laiko suprasti, kam ta santuoka išvis reikalinga. Reikėjo grįžti kelis žingsnius atgal santykiuose, pagalvoti, kodėl žmonės tai daro. Padėjo ir pokalbis su mama, kuri sakė, kad nors jai su tėvu nepavyko nereiškia, kad pati santuoka neveikia ar yra negera vien dėl to, kad jie padarė klaidų, kadangi pats dalykas yra geras. Na, ir tada galvoji, galvoji, o kai santykiai taip gerai eina tu nori eiti į naują lygmenį. Atsirado natūrali progresija ir tiesiog vienu metu toptelėjo, todėl vieną dieną tiesiog nuvažiavau ir nupirkau žiedą. Jaudinausi, kadangi nemoku slėpti dalykų. Žiedą slėpiau kuprinėje. Ji klausė, kas man yra, kadangi vaikščiojau pakampėmis. <...>
Mes turime mišką, į kurį mes nueiname. Jis šalia mano močiutės, tad ją aplankius visada eidavome pavedžioti šunį. Visada eidavome į tą mišką ir pamaniau, kad ten ir šįkart eisime. Atsikeliu iš po turo, visas nusikalęs, visiškai neišsimiegojęs, kadangi grįžau apie 3-4 val. ryto, o iš jaudulio atsikėliau apie 7 val. Pradėjau kalbinti Vismantę, kad eitume į mišką, o ji atsakė, kad nenori. Pradėjom pyktis <...>. Taip pykomės, pykomės ir vis tiek nuėjome į mišką, o jame mes įprastai visada susitaikome. Susipyksti, nueini į mišką, paeini, pakvėpuoji, pasišneki... Einant jai pasakiau: „Ar pastebėjai, kad visada atėję į šį mišką mes susitaikome?“. Ji su tuo sutiko, aš išsitraukiau žiedą ir pasakiau, kad į jį mes užeisime kaip mergina ir vaikinas, o išeisime kaip sužadėtiniai“, – sužadėtuvių pasakojimu dalijosi D. Klajumas.
Laidos vedėjas Rolandas Mackevičius išdrįso paklausti ir pikantiškesnių klausimų, pavyzdžiui, kiek Dominyko ir Vismantės poroje yra svarbus seksas. Komikas nė kiek nesutriko ir į šį privatų klausimą atsakė nuoširdžiai.
„Seksas yra svarbus, nes aistra turi būti namuose. Tai labai svarbus dalykas ir tą aistrą visada reikia kurstyti, kadangi ji iš savęs nevyksta. Abu dėl to stengiamės, turi būti vienas kitam įdomus“, – tikino jis.
Dar daugiau atvirų ir nuoširdžių D. Klajumo atsakymų – aukščiau esančiame Delfi TV laidos įraše.