Puikiai visiems žinomas atlikėjas nėra iš tų žmonių, kurie dažnai pasakoja apie savo gyvenimą, o, jeigu tai daro, tai dažniausiai su gera humoro ar ironijos doze. Laidoje Marijonas sulaukė ne vieno nepatogaus klausimo, į kurį sutiko atsakyti.
Viena iš jautriausių temų, kuriomis sutiko kalbėti M. Mikutavičius, yra apie laiką, kai jautėsi tiesiog beviltiškai, jis tikino, kad net ir dabar neranda priežasčių, kodėl kadaise jautėsi taip blogai. Tiesa, kaip sako pašnekovas, dabar turi ne vieną prasmę – mylimą moterį ir vaiką.
Laidoje atlikėjas sulaukė atvirų klausimų apie savo karjerą ir koncertus, į kuriuos vis dar ateina tūkstančiai žmonių, savo svajones bei buvimą tėčiu. Taip pat Marijonas prabilo apie savo paties tėvus, kurie, kaip jis sako, buvo labai griežti, apie pinigus, blogas mintis ir vieną sunkiausių etapų gyvenime.
Svajonių profesija
Vienas pirmųjų klausimų, kuriuos uždavė Radistai, buvo susijęs su profesija, – kokią jis pasirinktų, jeigu nebūtų pramogų pasaulyje. Atsakymas, ko gero, daugelį nustebintų.
„Girininko. Nemeluoju. Aš norėčiau būti girininku, bet kad gaučiau algą tokią, lyg dirbčiau televizijoje. Man patinka medžiai“, – pusiau juokais, pusiau rimtai atsakė atlikėjas.
Marijonas pridūrė, kad labai mėgsta gamtą ir jos tikrai nemato kaip kokio nors verslo objekto.
„Aš neturiu kaimo ar sodybos. Kažkada norėjau turėti sodybą, bet nepavyko, tiesiog mėgstu mišką. Grybauti man taip pat patinka, aš nenoriu miško dėl verslo, nenoriu kirsti ir pardavinėti, man miškas tiesiog savaime gražus. Manau, saulei leidžiantis vakarop, aš ten ir atsidursiu“, – sako Marijonas.
Mikutavičius: karjeros nesirinkau
Daugelis žino, kad viena iš specialybių, kurias savo gyvenime galėjo pasirinkti atlikėjas, buvo susijusi su rašymu. Kaip laidoje sakė pats dainininkas, jo svajonė buvo būti rašytoju ir numirti dramatiškai, kaip miršta visos legendos.
„Aš karjeros net nesirinkau. Manau, kai kuriais atvejais tave patį pasirenka aplinkybės ir tu tiesiog turi pasileisti, plaukti pasroviui, net ir nesuprasdamas, kodėl tai vyksta. Aš visada norėjau būti rašytoju. Tai buvo mano svajonė, norėjau gyventi gyvenimą kaip Hemingvėjus. Norėjau rašyti romanus, kurie būtų verti Nobelio premijos, prasigerti ir nusižudyti, maniau, kad tokia gyvenimo pabaiga būtų labai gera, maniau, kad būtent taip savo gyvenimą turi baigti legendos. Bet nežinau, kodėl tie planai neįvyko, turėjau pradėti tokį niekingą užsiėmimą kaip muzika. Žinoma, viską dar galima pataisyti. Kita vertus, statistika rodo, kad geriausi romanai yra parašomi tarp 40–50 metų. Man nedaug liko. Man, rodos, 49 metai“, – tvirtina M.Mikutavičius.
Į žmonių spaudimą dėl šeimos nekreipė dėmesio
Kitas klausimas, kurio sulaukė žinomas vyras, – apie šeimą. Nors daugelis žmonių vis dar pripažįsta, kad sulaukia nemažai spaudimo iš aplinkos, jis tikino, kad yra pakankamai savimi pasitikintis, todėl spaudimas niekada ir niekaip nenulėmė jo apsisprendimų.
„Aš niekaip ir niekada nesupratau, kodėl gyvenimas, kuriame mes atsiduriame visiškai ne savo noru, per klaidą, kodėl jis dar turi turėti taisykles, kaip jį reikia nugyventi. Žmoguje juk nėra užkoduota, kad turi anksti susilaukti vaikų. Galbūt gamtoje būtų geriau, jeigu žmogus vaikų susilauktų 20 metų, kol dar kupinas jėgų, kad vaikai būtų išmaitinti. Man atrodo, kad mūsų civilizacija suteikia galimybę žmonėms rinktis. Visada galvojau, kad noriu vaikų ir šeimos, bet aš tai padarysiu, kai norėsiu, o ne tada, kai kažkas iš visuomenės to užsigeis. Aš tiesiog gyvenau savo gyvenimą ir galvojau, kad tai, kas lemta, tai ir atsitiks.
Esu pakankamai savimi pasitikintis žmogus ir man tas spaudimas nelabai rūpi. Kažkas pakalba, bet koks skirtumas. Kartais net darau ką nors kitaip, nei daugelis nori, nes tiesiog noriu taip daryti. Aš visada galvojau, kad reikia eiti savo keliu“, – svarstė Marijonas.
Papasakojo apie savo tėvus
Jis tikino, kad sūnaus gimimas gerokai pakeitė jo gyvenimą, ir jeigu pasaulyje yra bent vienas žmogus, kuris gali jį pastatyti į vietą, tai – jo vaikas.
„Manau, kad pats didžiausias egoistas yra tas, kuris nepripažįsta, kad jis yra egoistas. Visi žmonės yra egoistai, o vaikai taip pat tokie yra, nes vaikas gimsta pasaulyje, kuris iš esmės jam yra kaip šiltnamis. Mes, tėvai, su savo globa ir meile visais būdais jam bandome įrodyti, kad jis – stebuklas, kad jis – vienintelis, bet taip ir yra. Vaikas, kuris auga, taip ir jaučiasi.
Būtų keista, jeigu jis trejų metų sakytų, kad nenori valgyti, kai to norėtų. Vaikas yra linkęs imti viską, ką nori, o kad jis egoistas – natūralu. Žmogus todėl ir vadinamas žmogumi, nes jis augdamas sugeba kai kuriuos savo bruožus nuslėpti ar suvaldyti“, – Radistams sakė Marijonas ir papasakojo, kokie yra jo tėvai.
„Ne, aš neturėjau laisvės. Aš buvau pakankamai griežtai auginamas. Galbūt visada stengiausi „eiti prieš plauką“, bet mano tėvai buvo gana griežti ir manęs neleisdavo į mokyklos diskotekas, tada aš eidavau miegoti, bet naktį iššokdavau iš balkono ir nueidavau į diskoteką, tada grįždavau atgal ir tėvai galvodavo, kad esu namie. Mano tėvai mane auklėjo gana griežtai, buvau vienturtis. Jie bijojo, kad nueisiu šunkeliais.
Aš neužaugau karbauskių šeimoje, kur žmonės negeria kavos. Aš užaugau normalioje sovietinėje aplinkoje. Būdavo, grįždavau iš vakarėlių, privalgydavau pušų spyglių: jie neva numalšina alkoholio kvapą. Grįžti namo apsvaigęs, nors žinai, kad dar reikės su tėvais būti prie vieno stalo. Aš nežinau, ar mano tėvai buvo tokie supratingi. Manau, jie suprasdavo, bet kartais galbūt ir meluodavo sau“, – apie savo praeitį ir santykius su tėvais pasakojo Marijonas.
Planuoja vestuves
Pasiteiravus, ar jis pats leis savo vaikui eiti į diskotekas, Marijonas atsakė, kad leis, nes draudimais vis tiek nieko neįmanoma pasiekti.
„Aš leisiu. Manau, kur kas geriau yra pasitikėjimas, abipusis ryšys, nei kažkoks draudimas, kuris vis tiek apeinamas. Tu turi kalbėtis“, – tikino jis.
Kitas laidoje užduotas klausimas buvo gana provokuojantis. Marijono buvo pasiteirauta, ar jis su savo mylimąja Ieva ketina iškelti vestuves.
„Taip. Planuojame. Aš nežinau, kokios bus vestuvės. Seniai būtume tai padarę, bet žiauriai tingime visa tai planuoti. Manau, kad tai kai kuriais atvejais formalumas, bet jeigu visiems ramiau, tai yra nesudėtinga. Galbūt kažkas pagalvos, kad turiu amoralų požiūrį, bet man atrodo, jog šiuolaikinis žmogus yra protingas, ir jis gali nuspręsti, ar myli, ir be altoriaus. Kaip rodo pavyzdžiai, kai tiek daug skyrybų, aš nežinau, kiek dar reiškia tas sakramentas“, – sakė jis.
Marijonas: gyvenimas kartu yra daug kartų geresnis
Paklaustas, kodėl, jo nuomone, šiais laikais tiek daug skyrybų, Marijonas tikino, kad yra kelios priežastys. Viena iš jų – žmonėms tiesiog nebereikia turėti bendro ūkio, kad jie galėtų išgyventi.
„Manau, pirmiausia yra moterų emancipacija. Antra, ekonominė būklė, turiu omenyje, moteris ir vyras neprivalo turėti kažkokio bendro ūkio, kad išgyventų, nes jie puikiai gali išgyventi vienas be kito. Visi mes laisvi žmonės. Taip pat įtakos turi ir reklamos, kuriose vaizduojamas gražus ir laimingas gyvenimas: gyveni kartą, reikia išbandyti viską. Žmonės, matyt, to nevertina, gal galvoja, kad gali pabandyti dar kartą. Galbūt tai yra apgaulė, kad su kitu kažkas bus geriau. Esmė ta, kad tam žmogui teks kankintis, jeigu jis taip traktuoja gyvenimą, nes kankintis reikia su visais.
Jeigu vertinčiau šeimos gyvenimą ir vienišiaus gyvenimą, tai psichologiškai ir dėl tam tikro smegenų komforto gyvenimas kartu yra daugybę kartų geresnis“, – atviravo M.Mikutavičius.
Juokingas atsitikimas scenoje
Laidoje taip pat pasiteirauta, ar jam yra tekę kada nors į sceną lipti būnant neblaiviam.
„Taip, teko. Bet geriau tikrai būti blaiviam. Kita vertus, kai kuriais atvejais scenoje, būdamas neblaivus, esu padaręs tokių dalykų, kurių būdamas blaivus niekada nebūčiau padaręs. Stengiuosi to nekartoti. Prisimenu, per vieną pirmųjų mano koncertų visa grupė prisiliuobė. Atsimenu, kad tas koncertas buvo man labai svarbus, tą koncertą turėjo filmuoti. Mes išėjome groti ir mačiau, kad bus blogai...
Bet galvojau, kad gal pavyks. Prisimenu, stovėjau ant scenos ir pradėjome groti „Pasveikinkim vieni kitus“. Kiek pamenu, mes grojome tris kartus lėčiau, nei turėjome. Aš žiūriu į būgnininką, o jis net nelabai suprato, kas vyksta. Viena vertus, buvo labai pikta, kita vertus, labai juokiausi. Po kelių dainų aš tiesiog nulipau nuo scenos, bet, kas juokingiausia, kitą dieną sutikau tokius sėbrus, kurie sakė, kaip „gerai jūs pavarėt“, – pasakojo atlikėjas.
Įgrisę „Trys milijonai“
Daugelis prisimena įvykį, kai prieš vienas krepšininkų sutiktuves Marijonas atsisakė dainuoti jau legenda tapusią dainą „Trys milijonai“.
„Ta daina tikrai buvo mane užknisusi. Galbūt ir tai, kad tu būtinai turi visą laiką eiti paskui įvykius. Jeigu krepšininkai grįžta, tai būtinai Marka dainuos. Aš niekada nesu paėmęs pinigų už kokias nors sutiktuves, nors žinau, kad kiti imdavo. Ne dėl to, kad tingiu, bet man dažnai atrodo banalu, nes tavo gyvenime tai kartojasi. Aš tiesiog nenorėjau. Mane taip pat į protą atvedė vieną kartą maestro Stasys Povilaitis ir Vytautas Kernagis. Aš kažkada klausiau Vytauto Kernagio, kodėl jis nuolat dainuoja tuos „Kolorado vabalus“ arba „Mūsų dienos kaip šventė“, klausiau, kodėl neįrašo naujo albumo, o jis man atsakė: „žiūrėk, Stasys Povilaitis leidžia vos ne kiekvienais metais po naują albumą, bet vis tiek žmonėms reikia „Švieski man vėl“. Čia yra tiesos.
Aš nežinau, kodėl reikia lipti į sceną. Aš klausiu savęs, ar darau tai dėl pinigų, ar dėl to, kad smagu, ar dėl to, kad nieko daugiau nesugebu. Kita vertus, kai eini į rinką, atrodo, kad kai kurie dalykai nuo tavęs jau nepriklauso. Tu jautiesi reikalingas arba kažkam atrodo, kad esi reikalingas“, – laidoje svarstė Marijonas.
Pinigai nėra tikslas
Laidoje neišvengta klausimo ir apie pinigus. Anot žinomo vyro, pinigai jam nėra tikslas, nors jie padaro gyvenimą patogesnį.
„Aš turiu du butus, kur galiu nuvažiuoti, abu jie yra naudojami. Vienas, kuriame gyvenu, o kitas – kaip poilsinis. Turiu šiek tiek miško, bet nesu tas bičas, kuris turi tiek pinigų, kad galėtų investuoti, kuriam reikia žiūrėti, kad staiga neprasidėtų krizė. Sakyčiau, kad esu labai nevargstantis bičas, bet gal kam nors susidaro klaidingas įspūdis. Gyvenu gerai, bet ne tiek, kad svaičiočiau apie kažką.
Aš nemėgstu leisti pinigų. Man patinka juos švaistyti, kai einu į vakarėlius, galiu pralošti kazino, bent anksčiau, kai ten vaikščiodavau, galiu pastatyti visiems išgerti, užsakyti limuziną, bet, kas liečia racionalius dalykus, man iš viso nereikia pinigų. Aš augau neturėdamas tikslo uždirbti pinigų, tokioje aplinkoje, kur svarbūs visada atrodydavo kiti dalykai. Pinigai svarbūs žmogaus komfortui, bet tai nėra savitikslis dalykas. Buvo laikų, kai jų turėjau mažai, bet buvau laimingas“, – pripažino jis.
Prisimena tamsų etapą
Laidoje Marijonas papasakojo ir apie gana tamsų savo gyvenimo laikotarpį, kai jaustis blogai buvo tarsi įprasta.
„Dabar man tie laikotarpiai retesni, galbūt dėl to, kad yra prasmė, yra šeima, moteris, vaikas, bet anksčiau taip būdavo labai dažnai. Taip dažnai, kad feeling bad looks good. Aš atsimenu vieną etapą, bandau pats suvokti, kodėl taip buvo, ir nežinau. Gal tu šiaip tiesiog nusivili gyvenimu, gal tiesiog viskas nusibosta, bet tarpas tarp 30–40 metų atrodė kaip nesusipratimas, matyt, taip pat buvo ir šalia manęs buvusiems žmonėms. Aš skaudinau save, taip pat skaudinau ir visus kitus. Bet aš negaliu atsakyti, kodėl taip buvo. Gal tai tiesiog beviltiškumo, laikinumo jausmas, gal baimė. Manau, kad nėra nuo to vaistų, niekada nevaikščiojau pas psichoterapeutą.
Dėl kelių dalykų absoliučiai gailiuosi“, – atvirai sakė jis.