M. Alekna sakė, kad labai džiaugiasi laimėjęs sidabro medalį, anot jo, visos emocijos jau kiek nurimo.

„Dėl medalio... Norėjosi ir aukso, galvojau, kad kažkas nepavyko, bet grįžau ir supratau, kiek iš tikrųjų daug padariau per tuos keturis metus, kai ruošiausi olimpiadai. Be to, pažiūrėjau tėčio pasiekimus, pirmoje olimpiadoje jis buvo penktas, aš antras, taigi, gal ne taip ir blogai. Tikiuosi, dar keliose olimpiadose teks sudalyvauti ir pavyks pasekti tėčio pėdomis“, – sakė M. Alekna.

Jau ketvirtus metus M. Alekna gyvena JAV, Kalifornijoje. Čia studijuoja psichologiją, daug treniruojasi, derina sportą su mokslu. Vaikinas teigė, kad iš pradžių bandė stoti į verslo mokyklą, tačiau vėliau taip jau susiklostė, kad dėl sporto susidomėjo psichologija.

„Tai – svarbus sporto dalykas, o ir pačiam labai praktiška žinoti psichologijos subtilybes. Manau, kad jos man padeda sporte. Pavyzdžiui, atsiranda bendras supratimas apie viso kūno ir smegenų sąveiką, ateini į rungtynes ir jau žinai, ko tikėtis, nebūna tokio didelio jaudulio, supranti, kad viskas yra natūralu“, – sakė M. Alekna.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)