Šioje laidoje broliams Darjušui ir Kšyštofui teko atsakyti į ne vieną kompromituojantį klausimą. Apie didžiausius pinigus, kuriuos kada teko uždirbti, pirmąjį atlyginimą, ką reiškia gyventi su broliu dvyniu, apie muštynes, pirmąjį automobilį, šeimą, atostogas, sunkiausias ir didžiausias traumas gyvenime, apie tai, kada broliai galvoja baigti profesionalių krepšininkų karjeras, pirmąjį milijoną ir pinigų svarbą - penktoji „Nepatogūs klausimai su Radistais“ laida su garsiaisiais dvyniais.
Apie skirtumus ir panašumus
Broliai Lavrinovičiai, paklausti, koks yra pagrindinis skirtumas tarp jų, sako, kad vienas yra panašus į mamą, o kitas – į tėtį.
„Kad jis panašus į mamą, o aš į tėvą – tai akivaizdu“, – laidos pradžioje šmaikštauja Kšyštofas. Į tokią repliką suskubo sureaguoti ir kitas brolis: „O tu man tai šlykštus esi“.
Laidoje abu broliai paatviravo apie tikruosius savo santykius ir tikino, kad kartu praleidžia labai daug laiko, todėl visai nenuostabu, kad turbūt pasaulyje nėra kito tokio žmogaus, kuris jiems patiems būtų labiau pažįstamas. Tiesa, broliai pripažino, kad nesutarimų taip pat būna, tačiau jie – ilgai netrunka.
„Didelis pliusas yra tas, kad mes ilgai nesipykstame. Mes nedarome tokių dalykų, dėl kurių reikėtų ilgai pykti. Pavyzdžiui, neapgauname, nepakišame pagalių vienas kitam, kad paskui sąžinė negraužtų“, – tikina Darjušas.
Tiesa, Kšyštofas prisimena, kad daugiausia ginčų tarp jų kildavo dar vaikystėje, kai tekdavo kažkuo dalintis.
„Vienintelė mano nuoskauda liko iš vaikystės, kai tu dalindavai saldainį, ir truputį „apdalindavai“ – juokėsi brolis.
Apie automobilį
Vienas iš pirmųjų klausimų, kurį „Radistų“ laidoje teko atsakyti broliams, buvo apie automobilį.
„Jis pirmas nusipirko didelę mašiną“, – rodydamas į brolį sako Darjušas. „Kadangi mums reikia didelės mašinos, tai aš jau vėliau nupirkau visureigį GLS, kad neatsilikčiau nuo brolio“, – jam atsakė Kšyštofas.
Paklausti, ar niekada Vilniuje nėra bandę pasimatuoti savo automobiliais, broliai patvirtino, kad tokių atvejų būta. Tiesa, būtent tie atvejai baigdavosi su policijos palyda. O kaip jiems pavykdavo išsisukti? Ne visada viskas pavykdavo taip lengvai, nes daugelis mano, kad krepšininkai tiesiog švaistosi pinigais.
„Esame bandę lenktyniauti, bet iš karto sustabdė policija. Policija užfiksavo greitį ir iš karto sustabdė. O mes tiesiog nusišypsojome. Kai kurie nuolaidžiauja, o kai kurie kaip tik galvoja, kad štai čia krepšininkas, kuris tik ir pasiruošęs atverti piniginę“, – pripažino Kšyštofas.
Apie didžiausią gėdą
Kiek įdomesnių dalykų netrukus papasakojo ir Darjušas. Vienas iš tokių – kada teko patirti pačią didžiausią gėdą ir tiesiog sprukti kuo toliau iš situacijos. Tenka pripažinti, kad didžiausia brolių patirta gėda yra susijusi būtent su krepšiniu, o tiksliau – pinigams krepšiniui.
„Yra nutikusių gana įdomių istorijų su gerbėjais, gana nemažai įdomių istorijų nutinka su kitų sporto šakų atstovais. Kažkada, pamenu, nuėjome į Kauno savivaldybę prašyti „Žalgiriui“ pinigų, tada dar Romanovas buvo. Visų kitų sporto šakų atstovai sėdėdavo, laukdavo, turėdavo patvirtinti biudžetą, kam kiek skirs pinigų. Mes taip užsiminėme, kad šiek tiek daugiau skirtų „Žalgriui“. Tokios gėdos turbūt neturėjau gyvenime. Mane tiesiog užpuolė kitų sporto šakų atstovai, šaukė ant mūsų, sakė, kad jie pinigų neturi, o štai jūs dar prašote. Mes su broliu tik ir galvojome, kam ir kodėl čia atėjome. Nežinau, kaip ten su pinigais buvo, koks galutinis verdiktas, bet mes tiesiog susigėdome ir pabėgome“, – laidoje neslėpė Darjušas.
Apie traumas ir panašumus
Laidoje brolių paklausus apie tai, kaip jie iš tiesų sutaria ir ar dėl supanašėjimo neatsiranda kažkokių problemų, jie atsakė, kad nujaučia, kada vienas kitam ne patys geriausi laikai.
„Mūsų karjeroje ir gyvenime buvo labai daug panašių traumų. Daug turėjome panašių operacijų. Visada būna taip, kad jeigu broliui kažką skauda, tai man visada skauda dėl to širdį. Brolis man nesako, kad jam kažką skauda, bet matau, kad jis vaikščioti negali ir šliaužia. Aš tada paskambinu, paguodžiu, klausiu, gal jam reikia pagalbos“, – kalbėjo Kšyštofas.
Laidoje lyg netyčia užsiminta apie vieno iš brolių nešiojamus breketus.
„Negimei gražus ir mirsi negražus. Breketai nėra pigus reikalas, bet kol kas dar turiu santaupų ir užtenka breketams“, – laidoje į „Radistų“ klausimą sureagavo breketus nešiojantis Darjušas.
Apie muštynes
„Kada paskutinį kartą esame susimušę, aš nepamenu, bet kada tave daužiau tai puikiai atsimenu. „Pagal dantis juk matosi, kam tu meluoji?“ – atsakė jam brolis.
Kalbėdami apie muštynes broliai dar kartą prisiminė, dėl ko muštis tekdavo dažniausiai, tačiau tai nutikdavo paauglystėje arba vaikystėje.
„O jeigu rimtai, tai mušėmės paskutinį kartą, kai mums buvo kokie 15-16 metų. Tai buvo dėl visiškų smulkmenų, dėl erzinimo, ėjome į mokyklą ir viena knyga buvo truputį įplyšusi. Man brolis sakė, kad tai jo darbas, bet aš nepatikėjau. Na, ir viskas. Tas pats ir su saldainiais. Niekada neišeidavo saldainių padalinti lygiai“, – tikino Darjušas.
Apie charakterį
Kšyštofo teigimu, jų charakteris tuo pačiu ir labai panašus, tačiau yra ir esminių skirtumų, kurių nepastebėti – neįmanoma.
„Ne. Manau, kad tai priklauso ir nuo auklėjimo. Gyvenimo tikslai pas mus yra vienodi, ar bent jau labai panašūs. Žinoma, tam tikruose momentuose būtent charakterio bruožai yra skirtingi. Mano brolis paveldėjo tėvo charakterį, o aš mamos. Aš gal nesu švelnesnis, aš gal kvailesnis. O gal ir nekvailesnis, bet esu mažiau susikaupęs, gal esu labiau išsiblaškęs, bet galiu pasakyti ir pavyzdį, kad visą gyvenimą lygiuojuosi į brolį, norėjau būti kuo panašesnis į brolį. Mes labai gerai papildome vienas kitą, kompensuojame vienas kito trūkumus“, – „Radistams“ sakė Kšyštofas.
Apie šventes ir pagiringas treniruotas
Taip, broliai laidoje pripažino, kad jiems yra tekę po vakarėlio kitą dieną eiti į treniruotę. Anot jų, tuomet tikrai neapimdavo geras jausmas. Broliai taip pat atsakė, ar švenčia gimtadienius.
„Paskutiniu metu gal mes susenome, nes atrodo, kad nėra progos švęsti. Varžybos vyksta labai dažnai, todėl sunku būtų sau leisti švęsti“, – sakė Kšyštofas.
Anot brolių, jaunystėje jie tikrai mėgo švęsti, tačiau treniruotės ir krepšinis jiems vis tik būdavo svarbiausia ir pati mylimiausia veikla.
„Po baliaus būdavo. Gal teisingiau būtų sakyti, kad ne varžybos, bet į treniruotę po gero vakarėlio tikrai tekdavo nueiti. Juokingiausia būdavo, kai treneris klausdavo, ar esame pasiruošę, o mes atsakydavome, kad taip. Tuo metu stengdavomės nekalbėti. Tiesa, mes stengdavomės išlikti profesionalai, nors jaunystėje tai tikrai ne visada pavykdavo. Ypač šiais laikais jaunimas daug profesionalesnis. Pirmą dieną tu ateini, žinai, kad nusižengei, nepailsėjai ir klube naktį praleidai, tave labai graužia sąžinė, jauti kaltės jausmą prieš trenerį ir komandą, Tada dvigubai stengiesi atidirbti už nuodėmes“, – kalbėjo Darjušas.
Apie karjeros pabaigą
Broliai pripažįsta, kad myli krepšinį, o pinigai jiems niekada nebuvo pats svarbiausias dalykas. Jų teigimu, apie karjeros pabaigą jie pamąsto, tačiau bet kokiu atveju ir toliau norėtų žaisti krepšinį.
„Kojos mūsų gana neblogai juda, palyginus, kad jau beveik 40 metų dar judame“, – juokavo Darjušas.
Broliai pripažįsta, kad sutiktų ateityje žaisti krepšinį net ir neprofesionalioje lygoje. Svarbiausia – krepšinis.
„Jeigu sąžiningai, nenusprendėme, kiek dar žaisime. Formą palaikome, bet viską spręsime gal viduryje vasaros arba po jos. Tada spręsime, kaip ir kas. Turime kelis projektus. Kalbant apie krepšinį, pinigai mums niekada nebuvo pirmoje vietoje. Mes dar jaučiame motyvaciją, meilę krepšiniui, malonumą. Galime susitikti žaisti krepšinį su draugais, bet reikia kitko. Mes nežinome, kokiame lygyje, bet mes ateityje tikrai žaisime krepšinį. O jeigu kalbant tik apie profesionalų lygį, tai jeigu nebus pasiūlymų iš profesionalių klubų, eisime į mėgėjų lygą. Tikrai žinome, kad liksime krepšinyje“, – sakė Darjušas.
Apie pinigus ir algas
Nors broliai pripažįsta, kad pinigai jiems nėra svarbiausias dalykas, vis tik būta laikų, kai džiaugdavosi net ir gavę 20 ar 30 litų. Būtent tokius pinigus broliai gaudavo dar būdami 15 metų, kai tik pradėjo žaisti krepšinį.
„Dabar yra taip, kad norisi, jog būtų profesionalus klubas, organizacija, kad būtų tikslai, o ne tik vienerių metų projektas, norisi, kad būtų tikri tikslai, kad tu važiuotum kažką gero nuveikti. Mūsų amžiuje ir Lietuvoje vidutinio lygio klube pinigų neuždirbsi. Vidutiniame klube galima uždirbti nuo 2000 iki 4000 tūkstančių eurų per mėnesį. Tai yra vidutinio krepšininko atlyginimas. Tai nėra kažkokie įspūdingi pinigai, apie kuriuos galėtų kažkas pagalvoti. Daug didesnius pinigus gali uždirbti jau aukščiausios lygos krepšininkai, pavyzdžiui, tie, kurie žaidžia rinktinėje. Tiesa, ir tai ne visi gali uždirbti didelius pinigus.
O mums pinigingiausi metai buvo 2005-2013 metai. Dar spėjome tą maišą paimti. Mes neišlaidūs esame, žinome pinigų vertę. Neskaičiuojame centų, bet pinigai yra svarbu. Kaip ir brolis sako, kad maistui ir gėrimams negalima taupyti. Kūnas yra kaip mašinai benzinas. Ką tu pilsi, priklauso, kiek važiuosi. Kiek atsimenu, mes savo sąlygų nesakydavome, tiesiog įvertindavome rinką ir pagal pasiūlytus kontraktus, nuspręsdavome, kur važiuosime. Kiekvienas žmogus turi savo vertę, ko jis yra nusipelnęs, tai jis turi tai įrodyti. Krepšinyje ne viską lemia taškai, turi būti svarbios ir žmogiškosios savybės, kaip tu jautiesi kompanijoje, kokia esi asmenybė. Daugelis stebisi, kad yra geras krepšininkas, bet jis žaidžia žemesniame lygyje. Žmonės nesupranta, kad geriausi klubai žiūri ir į žmogaus savybes“, – tikina Darjušas.
Apie laisvalaikį
„Laiką leidžiame su šeimomis“, – paklaustas apie laisvalaikį atsakė Darjušas.
„Mes esame tokie žmonės, kuriems viskas patinka. Pavyzdžiui, tiesiog mieste pasivaikščioti, nuvažiuoti pažvejoti, upėtakius pagaudyti, su draugais būti. Daug laiko leidžiame su šeimomis. Labai gerai sutariame su vaikais. Dar nėra to pereinamojo laikotarpio, kai vaikai maištauja, užsidaro ir neklauso. Kol kas to nėra, dar randame bendrą kalbą.
Pagrinde su vaikais arba krepšinis, sportas, arba važiuojame į sodybą, mėgstame į filmus nueiti, bet mes neturime tiek laiko, kad galėtume visą laiką skirti šeimai, bet stengiamės atiduoti duoklę šeimai, nepaisant to, kad esame dar profesionalūs sportininkai. Iki dvidešimties metų krepšinis man buvo kančia, aš nemokėjau žaisti. Tai pasikeitė, kai man pradėjo sektis, kai pradėjau įmesti daugiau taškų, o paskui įsimylėjau. Man brolis sako, kad už mėgstamą darbą mums dar ir moka pinigus“, – kalbėjo Kšyštofas.
Gavęs 5 tūkst. eurų pasijuto kaip kosmose
„Kai buvome 16-17 metų, mums pirmą kartą davė jau tokius „maistpinigius“. Negalima to vadinti atlyginimu. Ten nebuvo daug, litais gal 20 ar 30 litų. Paskui, kai gaudavome algą, gaudavome 200 dolerių. Iš pradžių mamai atidavėme skolas, 15 metų išvažiavome, bet išlaikydavo mus tėvai. Sakydavome, kad atiduosime tėvams. Paskui tėvams mašiną nupirkome. Mes nebuvome turtingi tėvų sūnūs, visą gyvenimą dalindavomės kažkokiu geru daiktu“, – apie pirmuosius pinigus kalbėjo Darjušas.
„Man taip būdavo, kad pelningiausi kontraktai buvo iki 32 metų, o vėliau uždirbdavau jau vis mažiau. Kai man buvo 22 metai, pasirašiau savo pirmąjį kontraktą ir išvykau į Rusiją. Man davė 5 tūkst. eurų į mėnesį, aš galvojau, kad tai buvo kosmosas, bet greitu tempu alga augdavo“, – tikino brolis.
Apie pirmą milijoną
„Manęs tai nekeisdavo, man kontraktas reikšdavo tik pareigas. Niekada nesuprasdavau, kaip galima tokius pinigus mokėti už tai, ką aš taip mielai darau“, – pripažino Kšyštofas.
Darjušo teigimu, dar niekada nebuvo taip, kad koks nors klubas būtų nutraukęs su juo sutartį.
„Tikiuosi, kad nebuvau nuvylęs nieko. Nei vienas klubas nėra manęs atsisakęs. Mūsų karjeroje mums labai sekdavosi, mums sekėsi su treneriais ir klubais. Gal dėl to, kad už mus labai daug meldėsi seneliai“.
Ar verkiate?
Kitas klausimas broliams – apie jautrumą ir jausmus.
„Verkiame. Aš neseniai skaičiau straipsnį, kuriame buvo rašoma, kad tikri vyrai verkia žiūrėdami filmus, bet per dažnai gal irgi nereikia. Vienas žmogus gali susivaldyti, o kitam sunkiau, bet tai natūralu“, – sakė Kšyštofas.
Laidos pabaigoje brolių paklausus apie serialą, kuris turėtų pasirodyti ateityje, jie atsakė, kad iki jo pasirodymo dar reikia padaryti daug ir svarbių darbų.
„Serialo kol kas nebus, nes mums dar reikia pabaigti profesionalių krepšininkų karjerą. Tada jau būtų galima spręsti, mums dar reikia pasimatuoti, kad tiksliai žinotume, kad esame aukščiausi dvyniai pasaulyje. Serialas priklausys nuo scenarijaus autorių, prodiuserių. Dar laukia ilgas kelias, yra įvairių projektų, kuriuos reikia įgyvendinti“, – kalbėjo Darjušas.
Kur investavote pinigus?
Darjušas pripažino, kad kol kas investavo tik į nekilnojamąjį turtą.
„Esame investavę tik į nekilnojamąjį turtą, bet be verslo. Gal turėjome vieną projektą, kai buvome jauni. Tai buvo gera patirtis, bet tai ne mūsų mentalitetui ir žinioms. Geriau viską patikime tiems, kurie turi cinkelį, tegul jie tai dirba, o mes užsiimsime tuo, ką geriausiai mokame ir išmanome“, – tikino krepšininkas.
Apie atostogas
Kšyštofo teigimu, paskutines atostogas jie praleido Egipte. O vienas linksmesnių ten nutikusių įvykių – bandymas ragauti egzotinio maisto.
„Žinokite nedažnai kartu važiuojame atostogauti, bet paskutinį kartą vykome kartu į Egiptą“, – sakė vienas iš brolių.
Broliai papasakojo, kad nejaukiai jautėsi tuomet, kai per vakarienę jiems atnešė paragauti kuprangugario.
„Jeigu ne vaikai, galbūt būtume ir paragavę“, – sakė Darjušas.
Laidos pabaigoje „Radistai“ broliams davė iššūkį – paskambinti vienam iš savo krepšininkų draugų ir paklausti, ar jis sutiktų kartu kurti LKL komandą. Broliai nusprendė paskambinti Jonui Mačiuliui, o kaip jiems sekėsi galite pamatyti pačioje laidos pabaigoje.