Grupės „Rondo“ fenomenas ir honorarai
Pastaruoju metu scenos legendos gyvenimo ritmas kur kas lėtesnis. Anksčiau su grupe A. Ivanauskas dėl koncertų kiekio vos spėdavo suktis, dabar dėl karantino suvaržymų kolegos negali net repetuoti, kadangi studijoje susibūrus skirtingiems šeimų ūkiams būtų pažeidžiami reikalavimai. Dėl to Aleksandras, kaip ir daugelis kitų žmonių, daugiausia laiko praleidžia namuose. Visgi būdamas tarp keturių sienų atlikėjas per daug nenuobodžiauja: domisi naujienomis, stebi net kelis Lietuvos ir užsienio žinių televizijos kanalus, pramogauja žiūrėdamas viktorinos tipo laidas, nepraleidžia ir krepšinio, futbolo bei bokso apžvalgų, retkarčiais išeina pakvėpuoti grynu oru.
Aleksandras šypteli, kad tiek televizoriaus jis nežiūrėjo per visą savo gyvenimą. „Dabar mano laiko pagrinde sudaro televizorius ir 60 proc. iš to yra žinios“, – sakė pašnekovas.
Mintimis grįždamas į savo muzikinę veiklą A. Ivanauskas prabilo apie tai, kas, jo nuomone, yra svarbiausia, norint sukurti sėkmingą, ilgametę grupę, kurios dainos atmintinai žinotų ir senjoras, ir paauglys.
„Reikia nujausti situaciją ir būti labai sąžiningam. Jeigu mes susitarėme, pažadėjome, jog atvažiuosime – taip ir bus. Net jei, pavyzdžiui, kitas žmogus paskambina ir sako, kad vietoj to užsakymo atvažiuotumėme pas jį, o jis už tai sumokėtų dvigubai. Mano atsakymas visada būdavo „ne“. Juk jeigu tuos žmones apgausiu ir nuvažiuosi pas tą, kuris moka daugiau, gal paskambins trečias, kuris pasiūlys dar daugiau? Taip negalima. Jeigu žmogų tokioje situacijoje paliksi – viskas, tu liksi be darbo, niekas su tavimi nenorės net kalbėti. Tas sąžiningumas turi būti.
Galų gale, žmonės žino, kodėl kviečia „Rondo“. Yra daug atlikėjų, kurie turi du hitus, jie yra žinomi iš televizijos, projektų, žmonės juos pasikviečia ir pasirodo, kad apart tų dviejų dainų daugiau nieko nėra“, – neslėpė dainininkas.
„Be to, reikia, kad dainos nuolat skambėtų. Pavyzdžiui, daina „Margarita“ buvo išleista praeitame šimtmetyje ir kas būtų nutikę, jei būtų ji padainuota metus, du – atsiradus kitoms dainoms dabar jos niekas nežinotų. Būtų tylu, ramu, žmonės stebėtųsi, kas čia per daina, jei po ilgo laiko ją vėl išgirstų. Galima šimtus tokių dainų ištraukti, kurios buvo super šlageriai. Buvo daug gerų dainų, buvo daug super grupių, bet tos dainos nustojo skambėti.
Kokia to paslaptis? Kaip ir sakiau, reikia dirbti sąžiningai. Be to, mūsų vienas didžiausių pliusų – gyvas grojimas. Kada puikus atlikėjas išeina dirbti su fonograma – viskas gerai, bet jis yra pririštas prie fonogramos. Mes eigoje galime viską kaitalioti pagal nuotaiką. Matai, kad žmonės nusiteikę romantiškai, jie nori apsikabinti – tu paleidi lyriką, pagroji baladę ir žmonėms smagu. Jeigu matai, kad publika nusiteikusi vakarėliui – groji priešingą repertuarą ir tas yra labai gerai, kadangi niekam nenusibosta“, – pridūrė atlikėjas.
Grupėje „Rondo“ nesutarimų dėl finansų nebūna – keturi pagrindiniai jos nariai viską daro po lygiai, tad ir atlygis įprastai paskirstomas lygiomis dalimis. Visgi istorijoje būta išimčių.
„Pas mus nėra, kad vienas gaus kitaip, nei kitas. Tiesa, būdavo, jeigu kuris nors žmogus pavartoja svaigalų prieš koncertą – tas gaus mažiau. Tai buvo bendrai priimtas susitarimas, kad nebūtų padauginta. Esame susitarę, kad prieš ir per – nulis promilių. Po koncerto – tavo laikas, daryk, ką nori. Bet prieš koncertą turi būti nulis. Dar vienas svarbus dalykas – už dalyvavimą renginyje visi gauna honorarą ir jeigu atlikėjas yra visiškai girtas ir išeina į sceną, o užsakovas turi mokėti honorarą, yra didžiulis širdies skausmą. Taip negerai, taip neturi būti“, – pabrėžė jis.
Grupės lyderis pastebi, kad, nepaisant jaunosios atlikėjų kartos populiarumo, senosios kartos dainininkai ir dabar yra labai gerbiami, puikiai apmokami – „Rondo“ iki šiol išlieka kaip viena paklausiausių grupių privačiose šventėse.
„Galbūt jaunimas yra per geros apie save nuomonės? Tai, kad einant gatve tave atpažįsta, taip, tave tai pakelia, bet per laiką tu pripranti prie to. Laikui bėgant tu to nebevertini kaip didelio privalumo. Pakviečia groti į vakarėlį ir kitą dieną ar po savaitės kiti žmonės įprastai klausia: na, kaip praėjo renginys? Juk jų niekas neklausia, ką tu ten valgei ar gėrei, žmonėms įdomu, ar buvo linksma. Jeigu buvo geras vedėjas, grupė „Rondo“ įprastai sako, kad viskas buvo super.
Mūsų atveju yra taip, kad grojame visur: studentams, šimtadieniuose, išleistuvėse, vestuvėse, jubiliejuose. Būna taip, kad vieną vakarą pasirodome arenoje, o kitą dieną – studentų vakare. Publika skirtinga, bet visiems ši muzika tinka“, – džiaugiasi muzikantas.
Per visą savo karjerą A. Ivanauskas su kolegomis yra turėjęs įvairiausių renginių, vakarėlių ir švenčių. Pašnekovas sako, kad iš kiekvieno koncerto jis išsineša kažką gražaus. Laidos vedėjas išdrįso pasiteirauti, kokį didžiausią honorarą už vieną koncertą yra gavusi grupė per visus 35-erius gyvavimo metus?
„Tai buvo labai seniai. Labai seniai. Viena bankininkų kompanija šventė Naujus metus. Mes turėjome groti kitoje vietoje, jie man paskambino, kalbėjome, paprašė, kad kai baigsime vieną užsakymą, atvažiuotume pas juos. Išėjo taip, kad atvykti galėjome tik apie 3 val. ryto. Toje kompanijoje buvo apie 20 žmonių, atvažiavome pas juos ir reikėjo pagroti 30 min. Tais laikais, kažkur 1995-1996 metais, mes gavome 10 tūkst. dolerių. Tuomet tai buvo milžiniški pinigai – galėjai net butą nusipirkti. O mums tiek sumokėjo už pusę valandos“, – prisiminė muzikantas.
Šeima, plastinės operacijos, vieta kapinėse
Legendinės grupės „Rondo“ lyderis A. Ivanauskas-Fara – tikras scenos veteranas, tačiau sėkmė jį lydi ne tik muzikinėje karjeroje, bet ir šeimoje. Su žmona Rima jiedu užaugino tris gabius vaikus, kurie taip pat yra pasukę muzikos kryptimi. Visomis savo atžalomis dainininkas didžiuojasi ir tikina, kad niekada vaikų specialiai į šią profesiją nestūmė – jie patys, matydami tėčio pavyzdį, noriai įsisuko į šį verslą.
Vienos populiariausių grupių Lietuvoje lyderis žiūrovams dovanojo ne tik smagų pokalbį apie karjerą, bet ir prabilo apie plastines operacijas. Neretai muzikantai šia tema pernelyg neatvirauja, kai kurie faktą, kad gulėsi po chirurgo skalpeliu, net slepia, tačiau Fara šio savo žingsnio nesureikšmina.
Laidoje atlikėjas papasakojo prieš 7-erius metus jam atliktas plastines operacijas. Visgi artimiausiu metu pas plastikos chirurgą Fara apsilankyti neplanuoja ir šypsodamasis sako, kad jo kūne nebėra taisytinų vietų.
„Man pasiūlė darytis operaciją vienam, buvo labai geros sąlygos, kurių aš pats tuo metu sau neišgalėjau. Visgi man išvaizda nelabai rūpi – koks esu, toks esu. Bet buvo pasiūlyta procedūras atlikti kartu su žmona, o moterims grožis yra aktualus. Taip ir sutikome. Nieko nesigailiu, kadangi blogiau, negu buvo, nebus. Gali būti tik geriau. O žmona išvis labai patenkinta, atjaunėjo, gražu. <...>
Ateina toks amžius, kai žmogus dar lieka scenoje, yra paklausus, jį kviečia, bet jau reikia kažkokių korekcijų, nes visą laiką žmonės, kurie ateina pažiūrėti į tą atlikėją, nori matyti gražų vaizdą. Nesakau, kad jie nori matyti tobulybę. Ta tobulybė būna iki 30-35 metų, po to ji ima po truputį dingti, apvalėti, slinkti. Bet vis tiek žmonės nori matyti estetinį vaizdą, tvarkingumą, simpatiškumą, o tą jau pasiekti sudėtinga vėlesniame amžiuje. Visi pasaulio dainininkai, aktoriai tokias korekcijas pasidaro, galbūt ne visi kalba apie tai viešai, bet pasidaro. Aišku, prie to prisideda sportas, mityba, bet be plastikos chirurgų apsieina retas. Aš esu pasidaręs akių srities korekciją, odos patempimą, buvo nuimtos nuovargio raukšlės, „maišeliai“ po akimis.
Daugiau darytis nesvarstau. Nematau vietų savo kūne, kurias reikėtų tobulinti. Taip, kaip yra mano amžiuje, manau, užtenka. Nežinau, ką čia reiktų dar daryti. Yra, kaip yra. Plius, papildomos operacijos, bijau, kad gali nepasisekti“, – interviu metu neslėpė pašnekovas.
Eteryje buvo aptartas ir kiek netikėtas klausimas. Vienas laidos žiūrovas Faros teiravosi apie kadaise girdėtą istoriją, kurioje laidojimo įmonės atsisakė sudaryti sutartį dėl atlikėjo laidojimo po mirties. Šį niuansą dainininkas sutiko pakomentuoti plačiau.
„Aš kažkada, prieš porą metų, norėjau išsipirkti sau sklypelį kapinėse. Norėjau tuo pasirūpinti iš anksto tam, kad mano artimiesiems nereikėtų dėl manęs rūpintis. Bet man neleido. Sako, pradžiai numirk, tada. Pasirodo, kažkada taip padaryti buvo galima, o dabar – nebe. Rezervuoti kapinėse sau vietos negali. Norėjau įprastos vietos: smėliukas, kalnelis – kaip eilinis žmogus“, – šyptelėjo A. Ivanauskas.
Visą interviu su grupės „Rondo“ lyderiu galite žiūrėti vaizdo įraše esančiame straipsnio viršuje.