Triatlonininkas Ernestas Česonis – apie patirtas traumas dėl kurių nepateko į paralimpiadą, patyčias dėl rankos ir žmonos palaikymą

Triatlonininkas Ernestas Česonis „Nepatogiuose klausimuose“ plačiau papasakojo apie savo vaikystę ir patyčias, kurias patyrė dėl neįgalios rankos, prisiminė, kaip pavyko jas atremti bei nuleisti juokais. Žinomas vyras prakalbo apie siekį rungtis paralimpinėse žaidynėse, be to, paatviravo temomis, susijusiomis su santykiais ir antra puse.

Laidoje E. Česonis prisiminė, kad vaikystėje jį klasės draugai priėmė ir palaikė, tiesa, patyčių dėl rankos jis sulaukdavo iš pašalinių žmonių.

„Tada buvo visko, patyčios, sakydavo, kad berankis, kažkas tokio“, – neslėpė E. Česonis.

Tačiau į tokias kalbas jis pradėjo nekreipti dėmesio, visą savo dėmesį sukoncentruodavo į sportą. Iki 6-erių jis kieme žaidė ledo ritulį, vėliau jau pradėjo lankyti futbolą.

„Lankiau 12 ar 11 metų, paskui išgirdau apie neįgaliųjų sportą. Išbandžiau lengvąją atletiką, bėgiojau 100, 200 metrų, šokdavau į tolį ir paraleliai žaidžiau minifutbolo lygoje. Dabar, jau 7-eris metus užsiiminėju triatlonu, apie jį išgirdau iš savo futbolo trenerio. Jis paklausė manęs, ar norėčiau išbandyti. Apie triatloną iki to laiko nebuvau nieko girdėjęs“, – pasakojo E. Česonis.

Kai gavo pasiūlymą išbandyti savo jėgas šioje sporto šakoje, žinomas vyras pasakojo, kad grįžęs namo įsijungė „Youtube“, pamatė „Ironman“ motyvacinius vaizdo įrašus. Tai, anot E. Česnonio, patraukė jo dėmesį.