Pagalba Ukrainai ir susitaikymas su mirtimi
Laidos pradžioje vedėjas Rolandas Mackevičius prasitarė neseniai sužinojęs, kad V. Mickevičius teikia išskirtinę pagalbą Ukrainai – iš ratlankių gamina krosneles. Vyras laidoje papasakojo, kaip sumanymą pavyko įgyvendinti.
„Sustatai vieną ratlankį ant kito, išpjauni duris pelenams, malkoms ir viršuje būna vieta, kurioje darai valgyt. Ten yra medžiaga, nebijanti karščio. Pradėjome tokius gaminti ir jau virš tūkstančio padarėme. Išsiuntėme į Ukrainą“, – kalbėjo jis.
Žinomas artistas atskleidė, kad jam didelę pagalbą suteikė nemokamai ratlankius atvežę žmonės.
„Vienu metu keli šimtai buvo. Vienus įleidi, kitus išleidi. Toks konvejeris <...>. Savo grandyje susidedame darbus. Vieni į kitų nelendame. Bet ateiname pasižiūrėti, kaip kitiems sekasi. Pats su Karoliu Sankausku du kartus važiavau į Ukrainą“, – pabrėžė V. Mickevičius.
Vyras neslėpė, kad važiuodamas į karo nualintą šalį jautė baimę. Pirmą valandą susitaikė su mintimi apie mirtį, o įkvėpimu tapo tik šalia važiavę kareiviai.
„Karolis važiuoja gal 47 kartą, o kartu su mumis buvusi mergina apie 12 kartą. Ji paramedikė, tai sprogimo atveju geriau būti šalia jos. Nors ten, kur važiavome, buvo ukrainietis paramedikas, turėjęs kruviną striukę, ir atvirai pasakęs, kad bus šaudoma su tokiais sviediniais, kurie nukloja lauką per visą perimetrą kaip šachmatai. Ir jau geriau būti pačiame epicentre, kad nesikankintum. Nesuprasi, kas įvyko. Tau bus šilta ir mirsi“, – apie karo siaubus pasakojo artistas.
Laidos vedėjui pasiteiravus, ką reiškia susitaikyti su mirtimi, V. Mickevičius paaiškino, kad šis jausmas ištinka nuvažiavus tam tikrą ribą ir sulaukus klausimo, ar norima važiuoti toliau.
„Mums sakė, kad gyvybė priklauso ne nuo mūsų ar nuo jų, todėl turėjome dėtis liemenes. Ir ta liemenė iš dalies primena kupolinį parašiutą. Jausmas beveik toks pats. Jis sveria ir spaudžia tave, su juo nesunku sėdėti. O su ta kuprine sunku sėdėti vienoje vietoje. Žinai, kad su parašiutu turi šokti iš lėktuvo, o su šia nežinia kur“, – laidoje kalbėjo jis.
Viačeslavas galvoja, jei jis netikėtai žūtų Ukrainoje, jo gyvenimas įgautų prasmę: „Ne koks heroizmas, o mąstymas, ką iki to taško darėme.“
Studijų laikai primena apie darbo saugos pažeidimus
Be paramos Ukrainai ir raginimo aukoti V. Mickevičius užsiima ir kitokiomis veiklomis. Jo manymu, norint tai daryti būtina mokėti viską.
„Artistas turi šokti, dainuoti, kurti eiles, vaidinti. Dar cirko triukais užsiimti <...>. Jei vadinčiausi visuomenės veikėju, tas žodis nieko neįvardintų“, – sakė save artistu laikantis Viačeslavas.
Šalia šių veiklų yra prieš daugiau nei 10 metų sukurtas „Youtube“ kanalas „Slavka Channel“, į kurį artistas kelia kūrybinius sumanymus, dainas bei kitus smagius vaizdo įrašus.
Štai prieš septynerius metus neįtikėtinai greitai išpopuliarėjo daina apie BMW markės automobilį, kurio potekstė iš tiesų yra itin skaudi. Artistas laidoje prisipažino nesuprantantis, kodėl žmonės į situaciją žiūrėjo su humoru.
„Įrašiau kaip socialinę dainą, nes ką tik buvo numušta stotelė. Žiauriausia, kad visi domisi nusikaltėliais, o ne aukomis. Visi žino to vaikino frazę apie pažadintą žvėriuką, bet niekas nesidomi, kaip tai merginai sekasi. Kiek žinau, ji liko neįgali. O marozai dalinasi kaip BMW himnu. Lyg bandytų įgyvendinti tai, kas toje dainoje apdainuojama“, – stebėjosi aktorius.
Į laidą atvykęs Viačeslavas sulaukė klausimo ir iš scenos kolegos Arnoldo Eisimanto, kuris priminė ir audringus studijų laikus. Pasirodo, turėjo įvykti spektaklis pavadinimu „Karai žvaigždėse“, bet bėgant metams apie sumanymą buvo pamiršta.
„4 metus studijavau aktorinį, po to dirbau Klaipėdos dramos teatre, iš kurio išmetė, tada Vilniuje, iš kurio ir vėl išmetė. <...> Pasiekiau tobulumą ir dariau viską, kad išmestų <...>.
<...> Kai patenki į teatrą pamatai, kad tai toli nuo tavo vizijos. Padariau algoritmą, mąstymą, kad aš dabar būsiu režisierius, ir su visomis teatro galimybėmis darysime spektaklį. Tokį, kuris būtų žinomas.
Reikia pritraukti žiūrovų, todėl imame kokius žinomesnius „Žvaigždžių karus“ ir pavadiname juos į „Karai žvaigždėse“, kad nebūtų autorinių teisių. Ir pabandome padaryti gražius aktorius po robotų kaukėmis, su planetų šokiais. Toks briedas, kurį pasakoji ir kiti pildo <...>“, – atvirai apie savo idėją prabilo V. Mickevičius.
Tiesa, kaip jis laidoje sakė, per keletą metų teatre teko pamatyti ir ne vieną darbo saugos pažeidimą. Apie tai nepabijojęs papasakoti aktorius ragino kitus aktorius netylėti ir skųsti tai, kas vyko ar vis dar vyksta teatruose.
„Buvo režisierių, kurie kūrė spektaklius ir šalia būdavo pasidėję vyną, o po pertraukos grįždavo su kitu. Po to keikiasi ant aktorių, sako, kokie čia vaidina šūdai eketėje. Gailiuosi, kad nešokau ant scenos ir nepertraukiau“, – atvirai kalbėjo jis.
R. Mackevičiui paklausus. ar jis džiaugiasi ten nebebūdamas, Viačeslavas pritariančiai atšovė tik su vienu žodžiu „aišku“.
„Kai teatre tu gali suvaidinti viską, išėjęs gali tapti viskuo. Ten imituoji. O per šiuos metus su pečiais, važiavimu į Ukrainą mano gyvenimas tik prasidėjo. Pasijutau reikalingas. Matai, kad ne tas turinys svarus, o pagalba, kareivių „ačiū“ už drąsą atvažiuoti“, – džiaugėsi jis.
Slapstymasis nuo policijos
Artistas sulaukė ir į mokyklos laikus nukėlusio klausimo – koks floristikos būrelis jam iki šiol praverčia? Šypsodamasis Viačeslavas atsakė, kad tai nebuvo vienintelis būrelis, jis taip pat lankė karatė, futbolą, o dėl gebėjimo padaryti špagatą buvo pramintas „Futbolo balerina“.
„O floristika užkabino. Labai padėjo vesti vestuves. Nors nedariau puokščių, bet turiu grožio, estetikos supratimą. Taip pat terasą, kuri įrengta fotosesijoms. Daug tokių dalykų, kurie yra faini. Anksčiau taip nebūdavo, slėpdavau <...>. Norėjosi išvykti iš to Rūdiškių kaimo į „Litexpo“ ir pasižiūrėti, kokios puokštės daromos“, – prisiminęs jaunystę laidoje „Nepatogūs klausimai“ sakė artistas.
Jaunystės metais gimė ir kita smagi Viačeslavo veikla – cirko triukai. Juos, pasirodo, jis išmoko prieš 12 metų. Per šį laikotarpį jis suprato, kaip šokinėti per kliūtis, padaryti tiltelį ir žongliruoti.
„Po antro kurso vienai vasarai nuvažiavau į Škotiją ir pamačiau gatvės cirką. Jis kardinaliai pakeitė mano gyvenimą. Škotija tapo mano antra tėvyne. Išvažiavau į statybas su latviu, išmokau rusų, tada lenkų, nes 80 proc. darbininkų buvo lenkai. O laisvu laiku ėjau į festivalį, į kurį buvo atvažiavę gatvės artistai.
<...> Iš to vieno, kito, penkto karto pamatai, kad tu už juos net geriau darai. Vadinasi esu pačiame pakilime, o jie pavargę. Daugiau pas juos pliurpalogijos, nei savo profesionalumo rodymo“, – pastebėjo jis.
Laidoje artistas prisiminė ir bėgimo nuo policijos pareikalavusį karantino gimtadienį. Tiesa, gimtadienis buvo ne jo, o į šventę pakvietusio aštuoniolikmečio vaikino.
„Buvo karantinas, per kurį buvo draudžiama išvykti. Kaip tik artėjo Velykos <...>. Ir visiems buvo blogai su pinigais. Renginių vedėjai patys pirmi nukentėjo.
Todėl slaptai viską suorganizavo. Man davė cirko rekvizitą labdarai, nors jis man iš tikrųjų reikalingas renginiui. Privažiavus sodybą įspėjo dingus šviesai per penkias minutes nubėgti į mišką. Jei ji dings, policija bus prie posto ir kalbės su apsauginiu. Pirmąjį kartą slėpėmės 40 minučių, o antrąjį keturias valandas.
<...> Žiauriausia, kad policija sugavo žmones, kurie tuo metu sėdėjo prie stalo“, – pasakojo „Slavka Channel“ įkūrėjas.
Pasakė, kokius prorusiškus asmenis išsiųstų iš Lietuvos
Po karantino renginių vedėjas kibo į įvairias iniciatyvas, o prieš metus visiškai susitelkė į kovą su Rusijos skleidžiama propaganda. Jis neslėpė norintis, kad ši valstybė žlugtų.
„<...> Jauti, kad visam pasauliui būtų gerai, jei jos nebūtų. Bet gaila pačių žmonių, o labiausiai ukrainiečių“, – sakė jis.
Į Ukrainą vykęs V. Mickevičius pastebėjo, kad šios tautos žmonės iki šiol išlaiko ir link pergalės vedantį didelį tikėjimą.
„Jie jau nebijo bombų. Sakydavau, kad sirenos, bet man parodydavo tik į laiptelį žemyn. Jie pripratę. Turi savo programėles, kuriose rodomi apšaudymai. Tai vidiniai dalykai, kurių mums nesuprasti. <...> Tai du metafiziniai pasauliai, istorijos, įgaunančios aukso vertę. Kai ten esi, istorijos nebestebina, nes girdi tokių, kurias tik spėk talpinti į galvą“, – laidoje kalbėjo jis.
Laidos vedėjui pasiteiravus, kaip apskritai dabar atrodo gyvenimas Ukrainoje, artistas pateikė kiek įdomesnių ir stebinančių faktų.
„Įdomu tai, kad važiuodamas pravažiuoji tris skirtingas šalis. Atrodo neskiri, kur pasibaigia Lenkija, kur Ukraina. Bet gyvenimo lygis geras – Kijeve kavinės stilingesnės, nei Vilniuje. Yra paviljonai, gyva muzika groja. Važiuojant toliau į rytus galima pamatyti biednesnę pusę, o Charkive – Tarybų Sąjungą su mobiliaisiais telefonais, „Volgą“ už 500 eurų. Žmogus perka ir žino, kad šūdas, bet taip pat žino, ką pataisyti“, – tikino artistas
Sulaukus žiūrovo klausimo, ar šis nebijo šaipytis iš kaimynų, Viačeslavas atšovė, kad tikrai ne, mat tai daro jau gerokai seniau, nei prasidėjo karas.
„<...> Tai ko bijot? Absoliučiai ne. Jei aš ten norėčiau važiuoti ir grįžti, tai man šakės. Į Baltarusiją negalėčiau važiuoti, nes negrįžčiau. O vatnikai, kurie čia gyvena, jie nieko nepadarytų“, – sakė jis ir netrukus pridūrė, kad iš Lietuvos visam laikui norėtų išvaryti kelis daugiausiai, jo manymu, prorusiškais komentarais pasisakančius veikėjus – Lauryną Regelskį, Rūtą Janutienę, Viktorą Uspaskichą ir kelis kitus.
Turi širdžiai artimą žmogų
Laidos „Nepatogūs klausimai“ pabaigoje V. Mickevičius neišvengė klausimo ir apie meilę. Žiūrovas tiesiai šviesiai paklausė, kur šiuo metu yra jo buvusi antra pusė Ieva. Į klausimą su humoru atsakęs vyras iš pradžių nepateikė tiesioginio atsakymo.
„Oi, geras, religinis klausimas. Pagal Bibliją išvaryta iš rojaus. <...> Buvo draugė. Dabar neįsivaizduoju. Čia ne manęs reikėtų klausti. Mane paliko, bet nežinau. <...> Aš nesu Lietuvoje taip žinomas, kad ši tema žmones galėtų dominti.
Prabuvome kartu šešerius metus. Pats vedu vestuves, matau, koks procentas išsiskiria. Kažkaip nėra kur skubėti. Kai dirbi renginių srityje tai vėliau įvyksta“, – šypsodamasis sakė jis.
Pasiteiravus, ar šalia turi mylimą žmogų, artistas sakė turintis artimą širdžiai.
„Žinai, kokia didžiausia klaida, kurią gali padaryti? Nerti į naujus santykius. Tai programuotas skausmo pratęsimas. Dabar gražiai, fainai, neskubėdami. Retai susitinkame, pabendraujame“, – laidoje atviravo V. Mickevičius.
Visą pokalbį su Viačeslavu Mickevičiumi galite pamatyti vaizdo įraše, kurį rasite straipsnio viršuje.