Kuo skiriasi Europa ir Rusija, turistui teko patirti dar nė nepasiekus kelionės tikslo. Latvijos pasienyje teužtrukę vos 15–20 minučių, kol traukinio keleivių dokumentus patikrino pasieniečiai, Rusijos pusėje turistams teko pamiršti nakties poilsį. Važiavimo per sieną procedūra europiečiais besijaučiantiems lietuviams tapo ne tik varginama ir keista, bet ir gąsdinama. Keturių ar penkių Rusijos pasieniečių atliktas pasų patikrinimas, regis, tebuvo tik įžanga.
Šiems išėjus, keleiviams teko iš lentynų traukti prigrūstus lagaminus ir nuolankiai deklaruoti visą savo vežamą turtą. Tačiau, pasak G.Petrausko, tikrosios įdomybės prasidėjo, kai muitininkai susirinko turistų asmens pasus ir išėjo iš traukinio. „Negalvokite, kad viskas vyko labai mandagiai. Netgi grasino išlaipinti ne savo vietoje sėdintį keleivį“, – „Sekundei“ pasakojo iki siūlelio Rusijos muitininkų išpurtytas turistas.
Kainos stulbina
Panevėžiečio viešnagė Sankt Peterburge sutapo su pusantro mėnesio trunkančiomis baltosiomis naktimis, kai prieblandoje miestas paskęsta vos valandžiukei. Pasigrožėti baltųjų naktų miražais į Sankt Peterburgą suplūsta turistų minios iš viso pasaulio. Lietuvių kompanijai, pasirodo, labai pasisekė – Sankt Peterburge, kur per metus suskaičiuojamos tik 32 saulėtos dienos, visą kelionę lydėjo saulė.
Besiruošiantieji į Sankt Peterburgą turėtų atsisveikinti su iliuzija vieną gražiausių pasaulio miestų apžiūrėti pigiai. Vasarą, kada turistų gausiausia, kainos šokteli kone dvigubai.
Užsukęs išgerti rytinės kavos į niekuo neišsiskiriančią kavinukę G.Petrauskas už puoduką paklojo 14 litų. Nevos prospekte atsigaivinti alaus bokalu kainuotų 20–25 litus, už dešrelių porciją užeigoje tektų mokėti 55 litus.
Tačiau net ir paklojus nemenką sumą už tikrai neišskirtinės kokybės patiekalą tikėtis mandagaus aptarnavimo neverta – kavinėse, parduotuvėse, muziejuose lengva pasijusti kaip senais sovietiniais laikais, kai niekas aplink klientus nešokinėdavo. Tačiau kuro kainos kone perpus mažesnės nei Lietuvoje – 2,40 Lt už litrą dyzelio ar benzino.
Dvivietis kambarys viešbutyje Sankt Peterburgo pakraštyje kainuoja apie 150 eurų. O ieškantieji pirkti buto viename iš gausybės senų namų miesto centre banko sąskaitoje turėtų būti sukaupę netgi labai solidžią sumą, mat vienas kvadratinis metras tokioje vietoje kainuoja apie 5000–6000 eurų.
Kelionė į vieną įspūdingiausių pasaulio miestų taip pat ne iš pigiųjų – trijų dienų viešnagė vienam žmogui atsieina apie 1700 litų.
Kontrastų miestas
Prie Rusijos valdžios vairo stojus Vladimirui Putinui, po jo – Dmitrijui Medvedevui, kilusiems iš Sankt Peterburgo, išaugo jam skiriamas finansavimas ir miestas pastebimai atgijo.
Nuo auksu žėrinčios prabangos ir įmantriausių formų fontanų žaismo akys raibsta Peterhofe – Rusijos carų vasaros rezidencijoje. Įspūdingų fontanų, kuriuos per dieną aplanko keliasdešimt tūkstančių turistų, paslaptis – natūralumas: vamzdžiais atitekėjęs iš už 40 kilometrų esančio telkinio vanduo į viršų išmetamas vien dėl aukščio skirtumo, be žmogaus įsikišimo.
Pasak G.Petrausko, Rusija negali nestebinti savo kontrastais – greta prabanga tviskančių carų rūmų ir kaskadomis krentančių fontanų išpuoselėtų gėlynų ar parkų nepamatysi.
„Mano žmonos, kaip floristės, nuomone, gėlės labai skurdžios. Parkams su šimtamečiais ąžuolais ir liepom taip pat trūksta elementarios tvarkos“, – pastebėjo G.Petrauskas.
Sankt Peterburge gyvenimas verda ne tik dieną. Naktį į ekskursiją laivu po Nevą leidęsis G.Petrasukas su draugais buvo apstulbinti sausakimšų miesto kanalų. Anot keliautojo, susidarė įspūdis, kad viskas, kas tik gali plaukti – tūkstančiai valčių ir valtelių, katerių ir kito transporto – susirenka į Nevą pasigrožėti įspūdingais šviečiančio miesto vaizdais ir svarbiausia – unikaliais pakeliamaisiais tiltais, laivams kelią duodančiais vos kelioms valandoms per naktį.
Sankt Peterburgas ne veltui vadinamas Šiaurės Venecija – jį vagoja net apie 60 upių ir kanalų. Pasak G.Petrausko, pasakojama, kad kadaise jie tebuvo vienintelis susisiekimo būdas, kol dalis kanalų buvo užpilti įrengiant kelius.
Daugybės miesto salų krantus jungia gausybė tiltų – net keturi šimtai, iš jų pakeliamųjų – apie dvidešimt. Ir kiekvienas tiltas – unikalus meno kūrinys.
Gudrauti neverta
Pribloškiamai atrodo ir vienas iš Sankt Peterburgo pasididžiavimų – auksu tviskanti 122,5 metro kolona ir varpinė, papuošta skrendančio angelo skulptūra. Už šį statinį aukštesnis tik miesto televizijos bokštas.
Pasak G.Petrausko, įspūdinga, kad 600 tonų sverianti kolona laikosi tik savo svoriu, neturi jokio įtvirtinimo. Įdomu, kad milžiniška konstrukcija buvo pastatyta tik per valandą ir 45 minutes.
Lankantis Peterburge būtų nuodėmė neapžiūrėti Šv. Petro ir Povilo cerkvės, kur sarkofaguose ilsisi Rusijos imperatorių palaikai. Savo didybe pribloškia Isakijaus cerkvė, viena didžiausių pasaulyje. Jos puošybai sunaudota net pusė tonos aukso, keturiolika rūšių marmuro.
Turistus masina ir 800 metrų ilgio Petropavlovsko tvirtovė – muziejų kompleksas. O apžiūrėti visą Ermitažą ties kiekvienu eksponatu sugaištant vos penkias minutes, jame praleidžiant penkias dienas per savaitę po aštuonias valandas, prireiktų net dešimties metų.
Lankantiems muziejus turistams visada bus priminta, kad jie – ne saviškiai. Rusijos piliečiams bilietai kainuoja perpus pigiau nei svetimšaliams. Tačiau net ir atvykėliams iš buvusios Sovietų Sąjungos apsimesti rusais nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – akyli muziejų prižiūrėtojai tokius gudruolius iš karto pagauna meluojančius.