Viduramžiais po kaukėmis slėpėsi ir turtuoliai, ir vargšai, kiekvienas iš jų galėjo pasinerti į laisvės kupiną pasaulį, galima buvo gauti visko, ko tik trokšdavo širdis. O širdis dažniausiai trokšdavo meilės.
Dėl kaukių per karnavalą išnykdavo kasdienio gyvenimo taisyklės, socialiniai barjerai ir netgi kompleksai, klestėjo flirtas ir intrigos, visa tai, kas gyvenime neįmanoma tapdavo įmanoma. XVIII a., kai pagonybę pakeitė krikščionybė, daugybė papročių, tradicijų bei švenčių buvo uždrausta – visa tai atgimė maždaug po šimtmečio.
Kiekvienais metais karnavalas į drėgną ir rūko apsuptą Venecijos žiemą įsiveržia lyg ryškus saulės spindulys. Visos aikštės, kanalai ir tiltai akimirksniu pavirsta fantastiškų pasirodymų scena, o spalvinga, šventiškai nusiteikusi minia užpildo siauras Venecijos gatveles. Venecijos karnavalas vadinamas įspūdingiausiu ir didingiausiu visų laikų spektakliu. Venecijoje apsilanko daugybė karnavalo gerbėjų iš viso pasaulio. Tai pasakiška šventė, kuri dviem savaitėms visiškai pakeičia Venecijos vaizdą.
Pirmąją karnavalo dieną Šventojo Marko aikštėje vyksta oficialus šventės atidarymas. Rengiami įvairūs pasirodymai, kuriuose dalyvauja italų artistai, o vėliau į dangų paleidžiama tūkstančiai oro balionų. Tokiu fantastišku reginiu prasideda šventė ir tęsiasi dešimt dienų. Kitas dienas turistai gali gerėtis prabangių kaukių ir kostiumų pasirodymais. Tik šios nepakartojamos šventės metu galima pamatyti daugybę žmonių, pasipuošusių aukso spalvos kostiumais, sidabro spalvos nėriniais ir paslaptingomis kaukėmis. Karnavalo metu džiugina orkestrų ir teatrų pasirodymai – šventės dalyviai žygiuoja Venecijos gatvėmis ir dainuoja, muša būgnus, linksmina žmones.
Venecijos kvartaluose galima sutikti arlekinų, žonglierių, ugnies rijikų ir neprilygstamų akrobatų, pamatyti pantomimos vaidinimų. Gatvėse siūloma įsigyti karnavalo kaukių, kepuraičių, apsiaustų bei kitos šventinės atributikos, kelioms dienoms, o galbūt ir visam gyvenimui, pakeisiančios Jūsų išvaizdą. Juk Venecijos karnavalas kupinas mistikos ir magijos. Pakanka užsidėti kaukę, pamiršti apie realybę ir įsilieti į karnavalo minios šurmulį.
Kaukės – tai viena pelningiausių ir populiariausių prekių. Jos parduodamos visur: gatvėse, įvairiose parduotuvėse-galerijose, specialiose dirbtuvėse. Tokio suvenyro kaina priklauso ne tik nuo grožio, bet ir nuo panaudotų medžiagų kokybės. Karnavalo metu Venecijoje visų prekių ir paslaugų kainos vidutiniškai pabrangsta 40–50 proc. Tačiau gaminiai iš molio ir gipso prieinami kiekvienam turistui – jų kaina nuo 2 iki 20 eurų.
Tikrosios kaukės „bautta“ gaminamos iš natūralios odos. Tokiomis kaukėmis prieš eidamas į pasimatymą su ištekėjusia moterimi užsidengdavo veidą kazanova. Odinės kaukės išsiskiria ypatinga kokybe, jos plonos ir minkštos, lengvai priglunda prie veido. Iš odos pagaminta kaukė savininkui netrukdydavo net bučiuotis ar susikauti dvikovoje.
Šiandien Venecijoje liko tik keli meistrai, žinantys senąjį „receptą“, pagal kurį sukuriami panašūs meno kūriniai. Dabar tokių kaukių galima rasti tik galerijose arba antikvarinėmis prekėmis prekiaujančiose parduotuvėse. Venecijoje kaukės siūlomos visur, tačiau itin geros kokybės kaukių galima rasti Venecijos kaukių meistrų sąjungos parduotuvėse (Compagnia dei Mascherai Veneziani).
Vakare karnavalo centru laikomi senoviniai Venecijos rūmai, prabangūs restoranai ir viešbučiai, kviečiantys savo lankytojus pasinerti į viduramžių laikų nuotykius, apsilankyti kaukių baliuose. Dažniausiai į tokius vakarėlius gali patekti tik išskirtinė publika. Visi svečiai pasipuošę paslaptingomis margaspalvėmis kaukėmis ir šventiniais kostiumais. Vienam kostiumui gali būti sunaudota apie 15 metrų medžiagos, o kostiumų kainos siekia vidutiniškai 10 tūkst. eurų. Kai kurie kostiumai tampa aukštosios mados pavyzdžiais. Prabangių medžiagų bei meistriškai priderintų brangakmenių derinys nė vieno čia apsilankiusio nepaliks abejingo.
Venecijos karnavalas – tai didžiausia Italijos šventė, kurios metu kiekvienas gali įsilieti į nepakartojamą linksmybių sūkurį ir pajusti tikrąją šios šventės dvasią. Šventė baigiama šiaudinės lėlės deginimu, simbolizuojančiu atsisveikinimą su žiema.