Pašnekovė teigė, kad klientų pastabų dėl to jie yra sulaukę ir anksčiau. Ji taip pat juokavo, kad vienas atkaklus klientas netgi primygtinai reikalavo šios merginos „iš reklamos“ telefono numerio.
Avalynės taisyklos reklama Vilniaus centre:
Lietuvos garsenybės dėl neleistino savo atvaizdo naudojimo yra ne kartą stojusios į kovą prieš prekybininkus, maitinimo įstaigų savininkus. Tačiau kas saugo užsienio žvaigždžių teises į savo atvaizdą Lietuvoje?
Teisininko komentaras – komentuoja advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ partnerė, advokatė Vilija Viešūnaitė:
Asmens privatus gyvenimas – įstatymu ginama teisė
Vadovaujantis tiek Lietuvos, tiek užsienio teismų praktika, asmens privatus gyvenimas yra įstatymu saugoma asmeninė neturtinė teisė. Lietuvoje teisės į atvaizdo kaip privataus gyvenimo dalies apsaugą ir gynimą reglamentuoja LR Civilinio kodekso 2.22 straipsnis, įtvirtinantis, jog fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Priešingu atveju bus pažeistos žmogaus teisės į atvaizdą, o tuo pačiu ir į privatų gyvenimą. Tai reiškia, kad visuomet turi būti gautas asmens sutikimas fotografuoti ir naudoti jo atvaizdą.
Aukščiau minėta teisės norma nenustato, kokia forma turi būti duotas sutikimas, todėl laikytina, kad jis gali būti duotas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais.
Svarbu pažymėti, kad bendro pobūdžio sutikimas fotografuotis pats savaime nereiškia ir sutikimo nuotrauką bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti, nes tai, kad asmuo sutiko (ar pats to prašė) būti fotografuojamas, dar nereiškia, kad fotografuojančiam asmeniui yra suteikta teisė panaudoti to asmens atvaizdą asmeniniams ar kitokio pobūdžio neteisėtiems tikslams. Kai atvaizdas panaudojamas reklamai ar panašiems tikslams, rekomenduotina gauti specialųjį sutikimą, kurio turinyje atsispindėtų ir tai, kad pozuotojui žinoma jo atvaizdo naudojimo reklamai sąlyga ir jis su tuo sutinka. Atsižvelgiant į Lietuvos teismų formuojamą praktiką, visais atvejais, kilus ginčui dėl atvaizdo panaudojimo, prioritetas tenka ne komercinio intereso, o privatumo gynimui.
Tam tikrais atvejais asmens sutikimas nebūtinas
Lietuvos teisės aktai įtvirtina konkrečius atvejus, kai žmogaus atvaizdas gali būti naudojamas be jo sutikimo. Jais laikytini atvejai, kai asmens fotografavimą, filmavimą ar jo nuotraukų publikavimą galima pateisinti viešuoju interesu. Konkrečiau kalbant, sutikimo nereikia, jeigu veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla ar jo tarnybine padėtimi. Viešoje vietoje fotografuoti taip pat galima. Tačiau šie leidimai negalioja, jeigu atvaizdo naudojimas gali pažeminti asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją arba jeigu asmuo išreiškia savo nesutikimą dėl fotografavimo.
Lietuvos įstatymų įtvirtinta išimtis, kai sutikimas dėl atvaizdo naudojimo nėra būtinas – viešieji asmenys, jų fotografavimas. Todėl prieš atsakant į klausimą, ar prieš talpinant žinomo žmogaus - įžymybės - nuotrauką internete būtinas jo sutikimas, reikia išsiaiškinti, ar šis žmogus, vadovaujantis Lietuvos įstatymais bei formuojama teismų praktika, yra laikomas viešuoju asmeniu.
Viešojo asmens sąvokos samprata yra detalizuota Visuomenės informavimo įstatyme. Iš jo matyti, kad viešaisiais asmenimis laikomi ne tik viešojo administravimo subjektai (valstybės politikai, teisėjai, valstybės ar savivaldybės pareigūnai), tačiau ir kiti viešajame gyvenime dalyvaujantys asmenys, prie kurių dažniausiai galima būtų priskirti ir įžymybes.
Būtinas ir nuotraukos autoriaus ar jo teisių perėmėjo sutikimas
Šiuo atveju svarbi ne tik fotografuojamo asmens, bet ir nuotraukos autoriaus teisių apsauga – nuotrauka yra kūrinys ir ji gali būti naudojama tik su autoriaus ar jo teisių perėmėjo sutikimu. Vadinasi, jeigu naudojamą nuotrauką padarė ne ją internetinėje veikoje platinantis asmuo, būtina gauti nuotrauką padariusio asmens sutikimą.
Nuotraukos autoriui priklauso tiek turtinės, tiek neturtinės teisės į nuotrauką. Asmeninės neturtinės autorių teisės yra tiesiogiai su autoriaus asmeniu susijusios teisės. Pagrindinės neturtinės teisės yra teisė reikalauti pripažinti teisę į autoriaus vardą, teisė reikalauti, kad naudojant kūrinį bet kokiu būdu būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas bei teisė į kūrinio neliečiamybę - tai teisė prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją.
Tuo tarpu turtinės autorių teisės yra susiję su autoriaus teise gauti pajamas už savo kūrinį. Pavyzdžiui, su fotografija yra susiję tokios turtinės autorių teisės kaip fotografijos atgaminimas (kopijavimas), išleidimas, perdirbimas, platinimas, viešas rodymas bei viešas skelbimas ją padarant viešai prieinama internete.
Neturtinės teisės, priešingai nei turtinės teisės, negali būti perleidžiamos, todėl, net jei sutartyje būtų numatyta, kad autorius perleidžia ir neturtines teises, tokios sutarties nuostatos negaliotų.
Siekiant gauti nuotraukos autoriaus sutikimą, paprasčiausias būdas yra tiesiog nusiųsti jam ar jai elektroninį laišką su prašymu naudoti nuotrauką Jūsų elektroninėje veikloje. Gavus tokį leidimą, būtina šį sutikimą išsaugoti, kad, esant poreikiui, būtų galima įrodyti nuotraukos naudojimo teisėtumą. Tokiu atveju nuotraukos autorius ar teisių perėmėjas paaiškins, kaip nurodyti nuotraukos autorystę. Jeigu jis to nepaaiškina, nuotrauką galima žymėti tokiu būdu: ©fotografo vardas, pavarde / elektroninio puslapio pavadinimas.
Ką daryti, jei teisės pažeidžiamos?
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus dalykus, laikytina, kad nuotraukų, darytų paties publikuotojo arba rastų internete, kaip ir kitų asmens duomenų, skelbimas internete gali būti laikomas teisėtu tik tuo atveju, kai atitinka aukščiau nurodytas sąlygas.
Jei manote, kad teisė į atvaizdą buvo pažeista, rekomenduotina pirmiausia fiksuoti pažeidimo įrodymus bei kreiptis į teisių pažeidėją su pretenzija ir prašymu nutraukti bet kokius veiksmus, pažeidžiančius Jūsų teises. Jei nepavyksta susitarti arba nesulaukiama jokio atsakymo, fizinis asmuo turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
Pastaruoju aspektu atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos teismų priteisiamas sumas dėl asmens teisės į atvaizdą pažeidimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmes, šalių tarpusavio santykius, taip pat į teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Dažniausiai, už neteisėtą asmens atvaizdo panaudojimą, jei tai nėra susiję su aukščiau minėta teise į privatų gyvenimą ar garbę ir orumą, yra priteisiama ne daugiau nei 5 000 LTL. Taigi sąlyginai nedidelės priteisiamos sumos, matyt, atbaido nuo ilgo bylinėjimosi užsienio įžymius asmenis Lietuvoje. Kita vertus, jeigu ieškinį pateiktų užsienio įžymybė, nuostolių suma gali būti ir didesnė.