Pirmadienį „Jezebel“ pranešė, kad M. Ozas prižiūrėjo medicininius tyrimus, kurių metu buvo kankinami ir žudomi šunys – šie „eksperimentai“ buvo skirti tyrimams, kurie buvo publikuoti nuo 1989 iki 2010 metų. Pasirodžius šiam „Jezebel“ straipsniui, M. Ozo varžovas Pensilvanijos rinkimuose į Senatą, demokratas Johnas Fettermanas tviteryje paskelbė nuorodą į šį straipsnį ir parašė komentarą: „SVARBI ŽINIA: daktaras Ozas yra šuniukų žudikas“.
Tačiau ar yra įrodymų, pagrindžiančių pareiškimus, esą M. Ozas dalyvavo tyrimuose, kurie „sukėlė didelių kančių“ eksperimentuose naudotiems gyvūnams?
„People“ kalbėjosi su veterinarijos gydytoja Catherine Dell`Orto, kuri tvirtino, kad 2001 metų liepos mėnesį pradėjusi dirbti Kolumbijos Lyginamosios medicinos instituto tyrimų laboratorijose, pasibaisėjo tuo, ką ten išvydo.
C. Dell`Orto „People“ pasakojo, jog pati savo akimis matė, kaip nežmoniškai buvo elgiamasi su šunimis per laboratorinius eksperimentus, kuriais buvo tyrinėjami širdies funkcionavimo aspektai – M. Ozas per šiuos eksperimentus atliko „pagrindinio tyrėjo“ vaidmenį. Pasak veterinarės, šunys ištisomis savaitėmis turėdavo kęsti skausmą ir būdavo suparalyžiuoti, kol galiausiai jie nugaišdavo arba būdavo užmigdomi.
„Kai kas nors nusprendžia naudoti gyvūnus moksliniams eksperimentams, jie turėtų būti 100 proc. įsipareigoję sumažinti bet kokias gyvūno patiriamas kančias, – sakė C. Dell`Orto. – Prie M. Ozo to nebuvo. Kaip tik mačiau priešingai“.
C. Dell`Orto, kuri tvirtina savo susirūpinimą nedelsiant išsakiusi vyresniajam veterinarijos gydytojui, paties M. Ozo atliekant eksperimentus su šunimis laboratorijose nematė – juos atlikdavo doktorantai ir doktorantūros studijas baigę stažuotojai.
Kai „People“ kreipėsi į M. Ozo rinkimų kampanijos komandą dėl komentarų, atstovė spaudai Brittany Yannick elektroniniu paštu atrašė: „Daktaras Ozas šiuose incidentuose asmeniškai nedalyvavo, o teigti priešingai yra melas. Jo pavardė kai kuriuose dokumentuose buvo įrašyta tik dėl to, jog jis dirbo Chirurgijos departamente“.
Kolumbijos universiteto interneto svetainėje rašoma, kad asmeniui, kuris yra paskirtas pagrindiniu tyrimo tyrėju, „tenka visa atsakomybė už saugumą ir taisyklių laikymąsi savo laboratorijoje“.
C. Dell`Orto teigia neturinti asmeninių žinių, kurios patvirtintų internete skelbiamus pareiškimus, esą tyrimų šuniukai klykė iš skausmo, kai buvo žudomi be nuskausminamųjų. Tačiau ji sako, kad tai matė kitas laboratorijos darbuotojas – veterinarijos technikas, kurio vardą ir pavardę ji nurodė. Susisiekti su šiuo asmeniu „People“ nepavyko.
Pasak C. Dell`Orto, būtent šio veterinarijos techniko pasakojimu rėmėsi PETA, kuri 2003 metais nusiuntė skundą JAV žemės ūkio departamentui (USDA). Tame skunde buvo aprašyti neįvardyto informatoriaus liudijimai, kad „visiškai sąmoningų šuniukų vada“ buvo sugrūsta į plastikinį maišą ir nužudyta su pasibaigusio galiojimo eutanazijos vaistais, kurie buvo sušvirkšti tiesiai į širdis“, ir kad šuniukai „leidžiant injekciją klykė“, nes tai buvo daroma prieš tai nedavus jokių nuskausminamųjų.
Tačiau pats M. Ozas šiame skunde nebuvo minimas. Jo pavardė taip pat nepaminėta ir 2004 metais USDA bei Kolumbijos universiteto sudarytame susitarime dėl 2 tūkst. dolerių kompensacijos – jame Kolumbijos institutas nei pripažino, nei paneigė USDA kaltinimus.
„Maiše numarintus šuniukus nužudė vienas veterinarijos specialistas“, o ne M. Ozas, „People“ sakė C. Dell`Orto, pažymėdama, kad nežino, ar tie šuniukai buvo iš M. Ozo vadovaujamo tyrimo, ar iš kito asmens prižiūrimo eksperimento.
„Tačiau yra daugybė dalykų, kuriuos jis darė ne taip, kaip reikia“, – teigė ji.
Tuo metu, kai C. Dell`Orto kėlė klausimus dėl minėto instituto elgesio su tyrimų gyvūnais, M. Ozas dirbo kardiochirurgu ir buvo Kolumbijos universiteto chirurgijos profesorius, taip pat dirbo Niujorko – Presbiterionų ligoninės / Kolumbijos universiteto Irvingo medicinos centro Širdies ir kraujagyslių instituto direktoriumi.
Pasak C. Dell`Orto, iki 2003 metų vasario, kai paliko savo pareigas, ji minėtame institute matė apie 30 šunų, su kuriais buvo atliekami eksperimentai tyrimams, kuriems vadovavo M. Ozas.
Ji tvirtina mačiusi, kaip šunims buvo atvertos krūtinės, kad jiems būtų implantuoti širdies stimuliatoriai, kurie vėliau „buvo nustatomi taip, kad priverstų širdis plakti itin dideliu tempu ir sukeltų širdies nepakankamumą“.
Tuomet, jos teigimu, „jie taikė įvairias gydymo procedūras, kad pažiūrėtų, kaip jos veikia“.
Ji taip pat sako mačiusi, kaip kai kurie keturkojai dienomis ar net savaitėmis būdavo paliekami suparalyžiuoti – tuo metu jie kankindavosi ir kęsdavo skausmą, kol galiausiai jiems atlikdavo eutanaziją. Ji tvirtina, kad kai kurie gyvūnai netekdavo daugiau kaip 20 proc. savo kūno masės ir sunkiai kvėpuodavo. Jos nuomone, šie tyrimai „nebuvo suplanuoti“ taip, kad šunys būtų kuo skubiau numarinami eutanazijos būdu, kai eksperimentai tapdavo nebehumaniški.
„People“ paprašė M. Ozo rinkimų kampanijos komandos atsakyti į pareiškimus, jog eksperimentai, kurių pagrindinio tyrinėtojo pareigas ėjo M.Ozas, buvo atliekami aplaidžiai ir daugeliu atvejų nežmoniškai. Jo atstovė spaudai B. Yannick atsakė: „Kol daktaras Ozas operacijų metu gelbėjo žmonių gyvybes, Kolumbijos universiteto tyrimų laboratorijose mokslininkai ir veterinarai ieškojo naujų metodų, kaip gydyti pacientus, sergančius prieširdžių virpėjimu, nuo kurio kenčia milijonai amerikiečių“.
„M. Ozas nebūdavo operacinėse, kai buvo atliekamos operacijos, nedalyvaudavo gydant gyvūnus po operacijų, niekas jo neįspėjo apie problemas iki pat tyrimų pabaigos, ir jis nepritaria blogam elgesiui su gyvūnais“, – pareiškė ji.
Grįžtant prie Kolumbijos universiteto, C. Dell`Orto tvirtina, kad 2002 metų spalio mėnesį ji savo nuogąstavimus, paremtus trijų šunų laboratorinių įrašų fotokopijomis, išsakė universiteto gyvūnų priežiūros ir naudojimo komiteto administratoriui. (Ji sako, kad jos pateiktų laboratorinių įrašų detales dabar galima rasti internete, PETA tinklalapio skyrelyje, pavadintame „Kolumbijos universiteto žiaurumai“). Tarp tų šunų buvo ir gyvūnai iš M. Ozo vadovaujamų tyrimų. C. Dell`Orto sako mačiusi, kaip vienas šuniukas, pažymėtas numeriu 6269, dvi dienas nuo skausmingos operacijos iki pat savo mirties vėmė, negalėjo atsistoti ir šlapinosi su krauju. Kitas šuo po operacijos išgyveno 29 dienas, nors buvo paralyžiuotas ir nebeteikė jokios aiškios naudos moksliniams tyrimams.
„Vyko siaubingi dalykai, – sakė ji. – Jais tiesiog nebuvo tinkamai rūpinamasi. Jiems nebuvo duodami jokie vaistai nuo skausmo“.
Kolumbijos universitetas buvo sudaręs komisiją šiems įtarimams ištirti. Jis taip pat tyrė ir kitą jos skundą, susijusį su insulto tyrinėjimais, kuriems buvo naudojami babuinai.
Vėliau C. Dell`Orto kreipėsi į USDA, kuris prižiūri, kaip laikomasi Gyvūnų gerovės akto. Siekdama užtikrinti, kad šis klausimas nebūtų pamirštas, ji taip pat susisiekė su PETA.
2003 metų vasarį C. Dell`Orto išėjo iš darbo Kolumbijos universitete. „Tuo metu buvau atstumta ir pamaniau, kad dirbdama kitą darbą, galėčiau būti naudingesnė“, – teigė ji.
Ji įsidarbino vienoje smulkių gyvūnų klinikoje, o po metų persikėlė į Tuksoną Arizonos valstijoje, kur iki šiol dirba su žirgais.
Tačiau jos skundas privertė komisiją padaryti keletą išvadų. 2003 metų balandžio 22 dieną Kolumbijos universiteto ataskaitoje, kurią gavo „People“, buvo nustatyta, kad dviem iš trijų M. Ozo vadovautiems tyrimams naudotų šunų, kurių duomenis pateikė C. Dell`Orto, buvo suteikta „netinkama arba abejotina veterinarinė priežiūra“.
Vienam šuniui, kuriam 2002 metų liepos 17 dieną buvo atverta krūtinė ir atlikta radiodažnuminė abliacija, išsivystė paralyžius, letargija, vėmimas ir inkstų nepakankamumas. Tačiau „duomenys nenurodo, kodėl gyvūnas buvo laikomas gyvas“, kol po savaitės, liepos 24 dieną, jam buvo atlikta eutanazija.
Kitas šuo, kuriam tokia pati procedūra buvo atlikta 2002 metų liepos 11 dieną, „patyrė lėtinių kančių (buvo paralyžiuotas pasturgalis)“, tačiau buvo laikomas gyvas dar 29 dienas, kol buvo numarintas eutanazija.
„Įrašuose nebuvo jokio pagrindimo, kodėl reikėjo laikyti gyvūną suparalyžiuotą tokį ilgą laiką“, – padarė išvadą tyrimo komisija.