„Esu nustebęs, kad karalius, kaip valstybės vadovas, neparodė daugiau ryžto Jungtinei Karalystei pavojingą akimirką“, – sakė istorikas ir karališkosios šeimos apžvalgininkas Edas Owensas.
Vis dėlto, pasak konstitucinės teisės eksperto Craigo Prescotto, „monarchija nekomentuoja politinių įvykių“. „Kai riaušės nurims, galima tikėtis, kad karališkosios šeimos nariai aplankys paveiktas vietas ir galbūt pasirodys labiau daugiakultūrinėje aplinkoje“, – socialiniame tinkle X sakė C. Prescottas ir pridūrė: „Jei karalius apie tai prabiltų, kaip būtų kitą kartą, kai ir vėl iškiltų didelė problema?“.
Karolis tyli, kaip ir jo motina velionė karalienė Elžbieta II, taip pat tylėjusi per 2011 m. Angliją sukrėtusią riaušių bangą. Paprastai tai aiškinama tuo, kad britų monarchai vengia komentuoti viską, kas susiję su politika.
Pasak E. Owenso, gali būti, kad viešąsias pareigas po vėžio diagnozės atnaujinęs Karolis viešai nereaguoja dėl dviejų priežasčių. Viena vertus, vyriausybė galėjo jam patarti, kad tiesiogiai įsikišti šiame etape nebūtų protinga“. Kita vertus, monarchas pats galėjo nuspręsti, jog ši problema yra pernelyg „jautri“, galinti sukelti „dvaro susvetimėjimą su kai kuriais britų visuomenės sluoksniais“.
Šiuo metu Škotijoje atostogaujantis Karolis, kaip ir jo motina 2011 m., paprašė kasdien informuoti jį apie padėtį, britų žiniasklaidai teigė šaltiniai.
„Svarbu, kad tai paviešinta, nes monarchija mėgina parodyti, kad ji nėra abejinga, kad aktyviai domisi“, – sakė E. Owensas.
Tačiau toks argumentas nepadarė įspūdžio Grahamui Smithui, vadovaujančiam spaudimo grupei „Respublika“, agituojančiai, kad monarchą pakeistų renkamas JK valstybės vadovas.
„Mums sakoma, kad monarchija vienija šalį, bet aš taip nemanau. Jie net negali kalbėti, kai šalis patiria kraštutinių dešiniųjų riaušes“, – sakė jis ir pridūrė, jog gauti informaciją nėra sunku – tereikia įsijungti televizorių.