Iš kosmoso atskriejusius kūdikių mutantus primenančių padarų kompanija, apsitempusi ryškiaspalviais kombinezonais, turėjo, visų pirma, patraukti pačius mažiausius televizijos žiūrovus, dar nesugebančius pilnavertiškai įsitraukti į mokymosi procesą. Psichodelines vizijas primenantys scenovaizdžiai ir gugavimui bei vapėjimui artima kalba neva buvo pasirinkti siekiant priartinti šou prie tikslinės auditorijos ir skatinti netradicinius kūrybinius sugebėjimus, rašoma portale „The List“.
Dėl ypač neįprasto formato „Teletabiai“ niekada nebuvo vertinti vienareikšmiškai. Kai kuriuos nuoširdžiai žavėjo mįslingos abstrakcijos ir netipiniai sprendimai. Bet buvo ir tokių, kurie teigė, kad laidos personažai primena vaikus mutantus iš siaubo filmų klasikai priskiriamo Davido Cronenbergo režisuoto filmo „The Brood“. Tėvus taip pat glumino kai kurie ekscentriški teletabių poelgiai, taip pat į jų krūtines įmontuoti ekranai. O gydytojus, tikrai negalėjusius žinoti, kas laukia interneto amžiuje, neramino tai, kad panašios laidos gali skatinti priklausomybę nuo televizoriaus.
Vis dėlto tai, kad nei anksčiau, nei vėliau nebuvo sukurta nieko, kas bent iš tolo primintų „Teletabius“ ir abejingų nepaliekančius laidos personažus, yra sunkiai paneigiamas faktas. Toliau paminėta keletas mažai kam žinomų su ta laida susijusių faktų, kuriuos leidinys „The Telegraph“ sykį apibūdino kaip antgamtiškus ir bloga lemiančius.
Problemų ėmė kelti filmavimo aikštelėje gaištantys (ir besidauginantys) triušiai
Matyt, nesunku prisiminti, kad „Teletabių“ scenovaizdis buvo apgyvendintas gigantiškais triušiais. Vargu ar kas įtartų, tačiau kai kuriems iš šių mielų sutvėrimų likimas buvo ypač negailestingas.
„Jie turėjo būti dideli, atitikti tam tikrą standartą, – pasakojo A. Davenportas. – Vieninteliai tinkami gyvūnai buvo maistui auginami triušiai. Deja, tuo tikslu veisiamų triušių širdys buvo neįprastai didelės. Kone kas savaitę gyvulėlių dresuotojas atlėkdavo pas mane ir su neviltimi pranešdavo apie dar vieną nugaišusį triušį. Taigi, septynis iš vienuolikos mes praradome. Tik tiek, kad ta mirtis gal buvo laimingesnė, paliginti su tuo, kas jų būtų laukę kitu atveju.“
Laimingi triušiai galėjo jaustis ir dėl to, kad filmuojant laidą turėjo progos kaip reikiant pasismaginti tuo intymiu būdu, į kurį jie ypač linkę. Gajus jų dauginimosi instinktas kartais gerokai sukomplikuodavo filmavimą. Tie kadrai, kurių vaikams rodyti nedera, aišku, buvo iškirpti.
Lauko, kuriame buvo filmuojami „Teletabiai“, savininkė užtvindė sau priklausančią nuosavybę, kad atsikratytų turistų
„Teletabiai“ buvo neabejotinas hitas. Laidos populiarumas tiek įsismarkavo, kad namų ir sklypo, kuriuose buvo filmuojami jos epizodai, savininkė ilgainiui pasijuto pervargusi nuo turistų, miniomis plūstančių pavėpsoti į teisėtai jai priklausančią nuosavybę.
Kaip buvo aiškinama leidinio „Metro“ publikacijoje, 63-ejus metus tada turėjusi Rosemary Harding ryžtingai nutarė padaryti galą nekontroliuojamam viešumui. 2013 metais ji tyčia užtvindė didžiulį savo nuosavybės plotą, kitaip sakant, dalį sau priklausančios žemės pavertė tvenkiniu, be to, apjuosė teritoriją tokia apsauga, per kurią nė vienas negalėtų prasibrauti neprisidarydamas bėdos. „Žmonės šokinėdavo per tvoras ir eidavo skersai laukų“, – pasakojo pasipiktinusi R. Harding.
Taigi, viskas gerai, kas gali būti užtvindyta. Net penketą metų (t. y. nuo 1997 iki 2001) R. Harding žemė kentė nuo „Teletabių“ pasėtos manijos, todėl natūralu, kad jos savininkė pasijuto ištroškusi ko nors naujo.
2014-aisiais paaiškėjo, kieno veidas šypsosi iš „Teletabių“ saulytės
Teletabių pasaulis yra nušviestas guguojančios saulytės kūdikio veidu. Ilgą laiką niekas nė nesusimastė apie saulės vaidmenį gavusio kūdikio tapatybę.
Vis dėlto 2014 metais paaiškėjo, kieno veidas buvo panaudotas saulei personifikuoti. Ta laimingoji – tai Jessica Smith. Kai šitai paaiškėjo ji, aišku, buvo nebe vaikas, o devyniolikametė koledžo studentė. Tačiau tada, kai 1997 metų kovą J. Smith veidas buvo atrinktas kaip tinkamas filmuoti, ji buvo 9 mėnesių kūdikis.
Iš viso J. Smith veidas figūruoja 365-iose laidos serijose. Sprendimą atskleisti šį intriguojantį savo biografijos faktą ji priėmė ekspromtu. Kaip rašė „Telegraph“, naujai priimtų Kenterberio Kristaus bažnyčios universiteto studentų buvo paprašyta prisistatyti ir papasakoti apie save ką nors tokio, kas visus nustebintų. Tai, apie ką prasitarė J. Smith, tirai galėjo būti daugiausia nuostabos sukėlęs prisipažinimas.
Teletabiai – ne šiaip sau aukšti, o tikri gigantai
Kad kamera prideda bent dešimtį kilogramų, žino, matyt daugelis. Filmuotoje medžiagoje žmonės atrodo ne tik apkūnesni, bet ir gerokai aukštesni: kaip tik todėl daugelis patiria tikrą šoką, sužinoję, kokie žemi yra jų mėgstami aktoriai. Vis dėlto televizijos magija tuo nesibaigia – pasirodo, kad gali būti ir priešingai. „Teletabiai“ tai kuo puikiausiai įrodo.
Remiantis žurnale „Time“ paskelbta informacija, nors laidos personažai neatrodo didesni už kūdikius, tikrovėje jie – tikri gargantiua. Ūgiu jie, pasirodo, lenkia tokius sau giminingus personažus kaip violetinės spalvos dinozauras Barney ar Didysis Paukštis.
Pasiekti, kad veikėjai atrodytų it miniatiūriniai, buvo nemenkas iššūkis – juk net mažiausio teletabio, vardu Po, tikrasis ūgis – 1,98 metro. O ką jau kalbėti apie violetinės spalvos Tinkį-Vinkį? Tai bemaž trimetrinis gigantas! Galima tik įsivaizduoti, kokie gremėzdiški turėjo būti teletabių kostiumai, nors į juos žiūrint rodos, kad jie oriniai.
Manėte, kad teletabiai – ateiviai iš kosmoso? Klydote!
Vos išvydę teletabius su viršugalviuose styrančiomis antenomis, daugelis pagalvoja, kad tai tikrai ateiviai iš kosmoso. Deja, tiesa ta, kad pagal sumanymą šie spalvoti personažai turėjo būti astronautai.
Viena iš laidos kūrėjų, Anne Wood, kartą užsiminė, kad istorijos apie teletabius autorius, jos kolega Andrew Davenportas buvo didžiai nustebęs, kai pamatė, kaip jo sumanyti veikėjai primena kūdikius su sauskelnėmis.
Matant, kiek įkvėpimo A. Wood ir A. Davenportas pasisėmė iš technologijų, galima pagrįstai teigti, kad „Teletabių“ kūrėjai gerokai pralenkė laikmetį.
„Mus nepaprastai domino vaikų reakcija į paskutiniu praeito amžiaus dešimtmečiu pradėjusį ryškėti proveržį technologijų srityje“, – prisiminė A. Wood.
Štai kodėl ant teletabių pilvų atsirado televizorių ekranai. Vis dėlto labiausiai jų kūrėjai rėmėsi Mėnulyje nusileidusių astronautų įvaizdžiu. Jį, esą, turėjo perteikti ne tik personažų apranga, bet ir specifiniai judesiai.
Teletabius vaidino skirtingų rasių aktoriai
„Teletabiai“ turi ir dar vieną labai svarbią misiją – kreipti dėmesį į rasinius žmonių skirtumus, kaip prigimtinę kiekvieno asmens vertybę.
Tą nesunku suprasti išsiaiškinus, kokie aktoriai vaidina laidos personažus. Raudono teletabio Po kostiumą vilki aktorė Pui Fan Lee. Ji kilusi iš Kantono (Kinija) ir moka gimtosios šalie bei anglų kalbas. Žalią teletabį Dipsį suvaidino afroamerikietis komikas Johnas Simmitas. Po ryškiai geltono Lialia kauke – anglų choreografė ir šokėja Nickey Smedley, o Tinkį-Vinkį įkūnijo baleto šokėjas Simonas Sheltonas (2018 metų sausį šis aktorius, deja, mirė).
Pamokslininkas pažėrė kritikos dėl neva akivaizdaus vieno teletabio homoseksualumo
Daugelyje keistų ir originalių dalykų dažnai linkstama įžvelgti ką nors nepriimtino. „Teletabiai“ šiuo atveju – ne išimtis. 1999 metais per televiziją pamokslaujantis Jerry Falwellas iškėlė plačiai nuskambėjusią hipotezę, kad vienas iš teletabių – violetinis Tinkis-Vinkis – greičiausiai yra homoseksualus.
„Jis violetinis, o ši spalva simbolizuoja gėjų orumą, be to, jo antena trikampio formos, o tai taip pat gėjų savigarbos simbolis“, – savo pasibaisėjimo neslėpė J. Falwellas. Pagrindo nerimauti jam davė ir ryškiai raudona rankinė, kurią personažas kartkartėmis laikydavo rankoje. Ji juk moteriška, nors teletabis tikrai kalba berniuko balsu.
Kalbėdamas laidoje „Today“, J. Falwellas akcentavo, kad moteriškai besielgiančio berniuko su rankine įvaizdis neatitinka krikščionims priimtinų nuostatų. Laimei, šie homofobiški įsitikinimai buvo atmesti kaip visiški pramanai Tinkį-Vinkį suvaidinusio aktoriaus.
„Žmonės manęs paprastai klausia, ar Tinkis-Vinkis gėjus. Tačiau personažui tik treji metukai, todėl toks klausimas išties labai kvailas“, – sakė S. Sheltonas.
Šou galėjo būti transliuojamas ir Šiaurės Korėjoje
Uždara karalyste vadinama Šiaurės Korėja, kad ir kaip atsitvėrusi nuo pasaulio, vis tiek nesugeba išvengti Vakarų popkultūros įtakos. Vienu etapu BBC labai rimtai galvojo įkurti toje šalyje laidos sindikatą.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas nemažą savo vaikystės dalį praleido Europoje, todėl tikrai buvo veikiamas „Disney“ ir panašios produkcijos. Jį neva ypač žavėjo personažas Gufis, todėl buvo imta manyti, kad gal ir „Teletabiai“ Šiaurės Korėjoje galėtų sulaukti deramo dėmesio.
Airių kilmės Britanijos parlamento narys Jimas Shannonas išreiškė mintį, kad „Teletabiai“ tikrai galėtų nušviesti gyvenimą milijonams Šiaurės Korėjos gyventojų. Deja, Kim Jong Unui gyvenimo nušvietimo idėja buvo tiek nepriimtina, kad jis ir toliau smaginosi žiūrėdamas „Disney“ filmus ir skelbdamas nurodymus vykdyti egzekucijas.