Kita vertus, pačioje kino, kaip meno formos, pradžioje aktoriai buvo prastai apmokami, o jų vardai ir pavardės – neskelbiamos, rašoma grunge.com. Tuometiniai kino studijų vadovai kruopščiai stengėsi išsaugoti ekrane matomų veidų anonimiškumą, kad aktoriai negalėtų prašyti daugiau pinigų remdamiesi šlove.
Viską pakeitė svaiginama Florence Lawrence sėkmė. Ši moteris neretai vadinama pirmąją kino žvaigžde, nutiesusia kelią daugeliui vėlesnių garsenybių. Visgi asmeniniame gyvenime ją kamavo įvairios ligos, įskaitant depresiją, ir širdgėla.
F. Lawrence pažintį su kino pasauliu pradėjo nuo pat mažens
Remiantis Kolumbijos universiteto duomenimis, būsimoji žvaigždė gimė Kanados provincijoje Ontarijuje esančiame Hamiltono mieste 1886 m. Tuomet ji dar vadinosi Florence Bridgwood ir savo jaunystę praleido scenoje. Jos mama Charlotte Lawrence, geriau žinoma kaip Lotta, buvo garsi aktorė ir scenos vadybininkė, kurios trupė keliaudavo po šalį rengdama pasirodymus. Taigi visos įsimintiniausios F. Bridgwood vaikystės akimirkos nutiko kelionėse.
Kaip rašoma laikraščio „Reading Egle“ 1938 m. numeryje, jaunoji Florence debiutavo scenoje būdama vos šešerių metų amžiaus, pasivadinusi gana teatrališku slapyvardžiu „Flo – stebuklingasis vaikas“. Mergaitė susižavėjo vaidyba nuo mažų dienų, bet, kaip nurodo „Women Film Pioneers Project“, ji praktiškai neturėjo kitos išeities. Dėl valdingos ir talentingos mamos bei kitų žmonių įtakos F. Bridgwood gyvenimo kelias buvo nulemtas iš anksto.
Tiesa, jai neretai būdavo sunku vaidinti slegiančiose mamos parašytose pjesėse, todėl kartais ji verkdavo, kol užmigdavo. Laimei, kai C. Lawrence suprato, kaip traumuoja savo dukterį, ji atsisakė liūdnų pjesių.
F. Lawrence tėvas karietų statytojas George’as Bridgwoodas dukros gyvenime praktiškai nedalyvavo. Tėvai išsiskyrė mergaitei nesulaukus nė ketverių metų amžiaus. Kai jai buvo dešimt, tėtis mirė apsinuodijęs anglių dujomis. Po šios tragedijos šeima atsisakė gyvenimo kelyje ir apsistojo Niujorko valstijoje, Bafalo mieste, kur vaikai pirmą kartą pradėjo lankyti mokyklą.
Pirmieji F. Lawrence vaidmenys filmuose buvo anonimiški
F. Lawrence aktorės karjeros pradžia sutapo ir su kino filmų pradžia. „History“ teigimu, 1906 m. būsimąją žvaigždę pasamdė Thomo Edisono kino studija vaidinti Danielio Boone’o dukterį. Tai buvo jos pirmas vaidmuo didžiajame ekrane. Scenoje įgyta patirtis leido lengvai įsilieti į nebyliojo kino pasaulį. Per metus ji spėjo nusifilmuoti beveik 40 juostų, sukurtų kino studijos „Vitagraph Studios“. 1908 m. F. Lawrence pradėjo bendradarbiauti su Davidui Warkui Griffithui priklausančia kino kompanija „Biograph Studios“.
Visi mėgo šią talentingą ir žavingą aktorę. Žiūrovai negalėjo jos atsižiūrėti. Bet kuo ji vardu? Likusiam pasauliui ši informacija buvo paslaptis, todėl žmonės pradėjo ją vadinti tiesiog „Biograph mergina“. Tuo metu tai nebuvo neįprasta, kaip aiškina „Vanity Fair“. Kino aktorių vardai ir pavardės nebuvo nurodomos dėl korumpuotos „Edison Trust“ kartelio praktikos. Ši organizacija bijojo (ir ne be pagrindo), kad žmonėms pradėjus atpažinti ir garbinti aktorius, jie pradės reikalauti didesnio užmokesčio už vaidmenis. Taigi, nors „Biograph mergina“ džiugino Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kino teatrų lankytojus, per savaitę ji gaudavo vos 25 JAV dolerius.
Suvaidinta mirtis pavertė F. Lawrence pirmąja kino žvaigžde pasaulyje
F. Lawrence nustojo būti garsiąja „Biograph mergina“, kai padarė tai, kam nepritarė D. W. Griffithas, – bandė ieškoti papildomo darbo. Kino studijos savininkas ją atleido. Anot „Vanity Fair“, užtat netrukus ją įdarbino Carlas Laemmle’as, kuriam priklausė „Independent Motion Picture Co.“ D. W. Griffithas su F. Lawrence elgėsi kaip su eiline lengvai pakeičiama darbuotoja, o C. Laemmle’as ją laikė geriausia jos kartos aktore ir sugalvojo beprotišką planą, kaip savo nuomonę įpiršti visam pasauliui.
Pirmiausia jis tyčia išplatino melagingą gandą, kad visų mylima „Biograph mergina“ žuvo automobilio avarijoje. Gandui paplitus, C. Laemmle’as užsakė laikraščiuose išspausdinti straipsnį, pavadintą „Išaiškinome melą“, kuriame gražiai paneigė paties sugalvotą istoriją, paviešino F. Lawrence vardą bei pavardę ir paskelbė, jog ji vaidins naujajame „Independent Motion Picture Co.“ filme.
Galiausiai prodiuseris surengė įspūdingą savo aktorės pristatymo visuomenei renginį Sent Luise, ir žmonės puolė jai po kojomis. Gerbėjai troško ją išvysti, minios sekiojo iš paskos. F. Lawrence žaibiškai išpopuliarėjo ir tapo pirmąja kino žvaigžde pasaulyje.
Per kelerius metus F. Lawrence sukūrė įžymybės paradigmą, tebeaktualią ir šiandien. Ji gaudavo didelius honorarus, suvaidino 302 filmuose. Jos veidas puikavosi ant žurnalų viršelių, gerbėjai iš visos šalies siuntė laiškus. Kino pramonė pasikeitė visiems laikams.
F. Lawrence pirmoji santuoka buvo nelaiminga
Žvaigždė pirmąjį kartą sumainė žiedus su Harry Solteriu, kuris taip pat buvo aktorius, tačiau jos šeiminis gyvenimas toli gražu nepasižymėjo ramybe. Biografės Kelly R. Brown teigimu, po kiekvieno rimtesnio kivirčo H. Solteris grasindavo nusižudysiąs. Judviejų santuoka pradėjo smarkiai braškėti F. Lawrence pasiekus karjeros aukštumų.
Kaip nurodė „Women Film Pioneers Project“, garsioji moteris galiausiai paliko savo vyrą, kuris tuomet apsigyveno anapus vandenyno – Europoje. H. Solteris dažnai rašydavo laiškus F. Lawrence, kartais maldaudamas jos atleidimo, kartais bandydamas privilioti pasiūlymais vaidinti, o retkarčiais tiesiog grasindamas pakelti ranką prieš save. Pora susitaikė 1912 m. pabaigoje ir pamėgino toliau gyventi ir dirbti kartu, tačiau idilė ilgai netruko.
1916-aisiais, praėjus ketveriems metams po separacijos, jiedu oficialiai išsiskyrė. F. Lawrence buvo ištekėjusi dar du kartus. Remiantis „Find a Grave“ duomenimis, H. Solteris mirė 1920 m. nuo insulto.
F. Lawrence buvo sužeista filmavimo aikštelėje
Jeigu F. Lawrence laikoma pirmąja kino žvaigžde, tada ji yra ir pirmoji Holivudo garsenybė, išvydusi, kaip jos šlovė išgaruoja. Viskas prasidėjo 1914 m., kai dėl keleto tragiškų nelaimingų atsitikimų kino ikona virto sužeistu ir niekam nebeįdomiu žmogumi.
Kaip rašoma „Bright Lights Film Journal“, pirmą rimtą sužalojimą ji patyrė juostos „Pawns of Destiny“ filmavimo aikštelėje: po nesėkmingo kaskadinio triuko žvaigždė buvo hospitalizuota. Jos prodiuseris C. Laemmle’as atsisakė padengti gydymo išlaidas. F. Lawrence dėl nelaimės kaltino savo vyrą H. Solterį neva jis paskatino ją atlikti pavojingą triuką, ir jų santuoka netrukus subyrėjo.
Deja, bet tais pačiais metais aktorė dar kartą nukentėjo filmavimo aikštelėje, kai joje kilo gaisras. Pamačiusi su liepsnomis kovojančią kolegę, F. Lawrence drąsiai puolė į ugnį ir jai padėjo. Nors šiuo didvyrišku poelgiu moteris išgelbėjo gyvybę, jai smarkiai apdegė veidas ir gerklė. Gijimo procesas užsitęsė šešis mėnesius, taip pat jai buvo atliktos kelios plastinės operacijos.
Gaila, bet po šių nelaimių F. Lawrence taip visiškai ir neatsigavo. Tiesa, sužalojimų požymių beveik nesimatė, buvo likęs tik randas po smakru, tačiau psichologinė žala buvo didžiulė. Kai kurie istorikai iškėlė versiją, jog aktorę kamavo potrauminis sindromas ir depresija. Tuo metu jos pasikeitęs elgesys nesulaukė užuojautos. Priešingai: visi pradėjo moters vengti ir į ją žiūrėti iš aukšto, o kiti aktoriai tvirtino, kad su ja „sunku“ dirbti.
F. Lawrence buvo ne tik aktorė, bet ir išradėja
Atsižvelgiant į tai, kokį svarbų vaidmenį kino filmų istorijoje suvaidino F. Lawrence, labai gaila, kad apie jos indėlį užsimenama ne taip jau ir dažnai. Taip pat nepelnytai pamirštama, jog aktorės kūrybiškumas, pritaikytas automobilių pramonėje, tam tikra prasme pakeitė pasaulį.
Anot Masačusetso technologijų instituto, F. Lawrence buvo tikra automobilių entuziastė ir turėjo galybę idėjų, kaip pagerinti vairavimo potyrius. Visų pirma, ji norėjo padėti vairuotojams lengviau suprasti, kada priekyje važiuojantis automobilis persirikiuoja ar sukasi. Taigi, ji sukūrė automatinę posūkio signalo „ranką“ – pirmąjį pasaulyje mechaninį posūkio signalą. Tai prie automobilio vairo pritvirtintas strypelis, kurį būdavo galima nuleisti ir pakelti, norint parodyti kitiems eismo dalyviams, kad ketinate sukti.
Taip pat moteris sukūrė „sustojimo“ indikatorių. „History“ jį apibūdino kaip „STOP“ ženklą, išlendantį iš buferio vairuotojui nuspaudus stabdžių pedalą. Abu šiuos nuostabius išradimus vėliau pritaikė „Buick“ ir išplatino automobilių pramonėje. Šiandien be šių dalykų eismas būtų neįsivaizduojamas.
Spėkite, kas nesulaukė pripažinimo už šiuos revoliucinius išradimus? Deja, F. Lawrence taip ir neužpatentavo nė vieno iš minėtųjų gaminių, todėl negavo nei šlovės, nei pinigų. Maža to, jos mama išrado elektrinius langų valytuvus, tačiau taip pat negalėjo džiaugtis pelnyta sėkme, nors spėjo gauti patentą.
1929-ieji buvo blogi metai F. Lawrence
F. Lawrence nelengvame gyvenime (nuo keliaujant praleistos vaikystės iki svajonių išsipildymo ir sudužimo Holivude) jos artimiausia draugė ir tvirčiausia rėmėja visuomet buvo mama C. Bridgwood.
1929 m. rugpjūčio 20 d. ji mirė būdama 69-erių, nurodo biografė K. R. Brown. Mamos netektis smarkiai sukrėtė F. Lawrence. Jos liūdesį greičiausiai sustiprino ir tas faktas, kad nors C. Bridgwood ne vieną dešimtmetį atidavė teatrui, už jo ribų ji buvo praktiškai nežinoma.
Tuo tarpu antroji F. Lawrence santuoka su Charlesu Woodringu subyrėjo į šipulius. Aktorės tvirtinimu, skyrybų priežastimi tapo neištikimybė. Žvaigždė apkaltino savo sutuoktinį užmezgus romaną su kita moterimi praėjus mažiau nei keturiems mėnesiams nuo jos mamos mirties. Kad ir kokia buvo tikroji priežastis, pora pasidalijo turtą ir padavė skyrybų prašymą tų pačių metų gruodžio mėnesį, bet skyrybų procesas buvo užbaigtas tik 1932 m.
F. Lawrence karjerą sugriovė depresija
Aktorę užklupusios negandos neapsiribojo asmeniniu gyvenimu – jos darbe irgi atsirado įvairių kliūčių. Būtina pažymėti, jog po pirmiau išvardytų incidentų filmavimo aikštelėje iš kvapą gniaužiančios F. Lawrence karjeros tebuvo likusios šukės. „History“ rašoma, jog XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje, kai moteriai labiausiai reikėjo pinigų, vieninteliai jos vaidmenys Holivude ir vėl buvo epizodiniai, niekam per daug neįdomūs. Būdama nebe pirmos jaunystės, ji grįžo ten, kur pradėjo.
Tad trečiojo dešimtmečio pabaiga reiškė krachą F. Lawrence finansams, karjerai bei žinomumui. Gaila, bet didžiąją dalį piniginių nuostolių ji patyrė ne dėl savo kaltės, o dėl kilusios Didžiosios depresijos.
Kaip aiškinama žurnale „Bright Light Film Journal“, 1929 m. visas F. Lawrence verslas ir turtas prarado didžiąją dalį vertės smukus vertybinių popierių biržai. Šaliai vis giliau ir giliau grimztant į Didžiąją depresiją, aktorės turtai ir šlovė taip ir nebesugrįžo.
Trečiasis F. Lawrence vyras buvo smurtautojas
Nors ankstesnės dvi santuokos nenusisekė (antrasis vyras F. Lawrence apgaudinėjo su kita, kai aktorė gedėjo mirusios mamos), moteris visgi nusprendė suteikti meilei dar vieną, paskutinę, progą. 1933 m. Arizonos valstijoje, Jumoje, ji ištekėjo už Henry Boltono. Deja, ir šie santykiai nesusiklostė.
Iš trijų F. Lawrence vyrų H. Boltonas, regis, buvo pats prasčiausias. K. R. Brown rašo, kad apie jo ankstesnį gyvenimą žinoma nedaug, bet akivaizdu, jog H. Boltonas liūdnai pagarsėjo kaip smurtaujantis alkoholikas, ne kartą pridaręs gėdos aktorei viešumoje ir atvirai teigęs, kad trenks savo žmonai, jeigu ji bandys jį užgožti.
Penktąjį santuokos mėnesį H. Boltono piktnaudžiavimas alkoholiu, sunkus charakteris ir nesveikas vyriškumo demonstravimas pasiekė tokį tašką, kad, kaip skelbia „Women Film Pioneers“, jis taip smarkiai sumušė savo žmoną, jog F. Lawrence nedvejodama padavė skyrybų prašymą. Daugiau ji nebandė sukurti šeimos ir nesusilaukė vaikų.
Diagnozuota nepagydoma liga
Norint visiškai suprasti kino garsenybės nuopuolį, svarbu suvokti, kad šlovės pabaiga ištiko ne tik ją, bet ir daugelį tuometinių vėliau už ją iškilusių žvaigždžių. Kaip savo knygoje teigia K. R. Brown, XX a. ketvirtajame dešimtmetyje daugeliui nebyliojo kino žvaigždžių teko tenkintis Holivudo trupiniais. Vieni aktoriai perėjo prie nežymių vaidmenų, kiti – pradėjo dirbti garderobo srityje. Vadovaujantis Davido Frasierio knyga „Suicide in the Entertainment Industry“, F. Lawrence vaidmenys MGM filmuose atnešdavo jai 75 JAV dolerių savaitinį uždarbį, bet 1937 m. ji neteko net ir šių kuklių pajamų, nes moteriai prasidėjo smarkus skausmas kauluose.
Paslaptingoji liga (vėliau pasirodė spėjimų, kad aktorė greičiausiai sirgo mielofibroze – itin skausmingu sutrikimu, kai kaulų čiulpus pamažu išstumia kolageno pluoštas) taip paūmėjo, kad F. Lawrence turėjo nustoti vaidinti. Gydytojai niekuo negalėjo padėti.
Sunkusis negalavimas paveikė ir moters psichikos sveikatą. „New York Times“ teigimu, nebeištvėrusi skausmo ir depresijos, ji nusižudė 1938 m. gruodžio 28 d. Ant prie lovos stovėjusio staliuko rastame atsisveikinimo laiške buvo parašyta: „Pavargau. Tikiuosi, man pavyks viską užbaigti. Viso gero, mielieji. Manęs niekas negali išgydyti, todėl išeinu.“
Pagalbos telefonai: | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų. | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Emocinė parama internetu | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (+370-5) 275 75 64. |