Tokį sprendimą jis esą priėmė dėl to, kad premiją buvo nutarta skirti ir šių metų vasarį mirusio opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno žmonai Julijai.
Socialiniame tinkle pirmadienį jis pateikė paaiškinimą, kodėl atsisako apdovanojimo.
„Pirmiausia tai dėkingumo įrašas.
Nuoširdžiai dėkoju visiems įtakingos tarptautinės Magnickio premijos steigėjams ir žiuri Londone. Jūs pastebėjote ir įvertinote mano indėlį į kovą už žodžio laisvę ir pagrindines žmogaus teises, į kovą už Ukrainos valstybės nepriklausomybę, kuris, palyginti su kitais žmonėmis ir fondais, nėra didelis – ačiū!
Tačiau kaip dviejų vaikų, gyvenančių klausant raketų atakų, tėvas ir Ukrainos gynybos pajėgų (Chersono patrulinės policijos bepiločių pajėgų) eilinis, negaliu gauti šio apdovanojimo kartu su kitais laureatais, kurie „nėra tikri“ dėl būtinybės aprūpinti savo šalį vakarietiškais ginklais, gyvybiškai svarbiais Rusijos agresijai atremti.
Nuoširdžiai Jūsų,
Andrijus Chlyvniukas“, – pasirašė žinomas muzikantas.
Savo įrašu jis priminė J. Navalnajos žodžius, kai ji tvirtino, kad Ukrainai nereikia Vakarų ginklų, nes „bombos pataikė ir į rusus“.
A. Chlyvniukas – muzikantas, kuris karo Ukrainoje pradžioje Kyjive užtraukė „Oi u luzi červona kalyna“. Vėliau ši daina buvo dainuojama visame pasaulyje.
Premija įsteigta 2015 m.
Sergejaus Magnickio premija įsteigta 2015 m., šeštųjų Rusijos teisininko mirties metinių išvakarėse.
Jis buvo suimtas Rusijoje dėl įtariamo mokesčių vengimo. S. Magnickis galiausiai mirė Rusijos įkalinimo centre. Jungtinės Valstijos sudarė visų asmenų, įtariamų prisidėjus prie jo mirties, sąrašą ir uždraudė jiems atvykti į šalį.
2024 m. tarp apdovanojimo laureatų buvo ir Julija Navalnaja, kuri buvo pagerbta kategorijoje „Drąsa ugnyje“.