Jos plunksnai priklausančios klastingomis užmačiomis ir gebėjimu jas išnarplioti stebinančios istorijos buvo pritaikytos teatro scenai, kino ekranui, radijo transliacijoms ir netgi padiktavo vieno „Muppets Tonight“ epizodo siužetą, rašoma portale grunge.com.
O štai šeši tokios Mary Westmacott romanai visuotinio pripažinimo taip ir nesulaukė. Jie apibūdinami kaip skausmo ir švelnumo kupinos meilės istorijos, paremtos autorės patirtimi ir įsimylėjus prabundančių emocijų nagrinėjimu.
Kad ir kokia sumani būtų buvusi konspiracija, faktas, nors ir mažai kam žinomas, yra štai koks: Mary Westmacott ir Agatha Christie – vienas ir tas pats asmuo.
Slapta tapatybė - lyg atskiras detektyvas
A. Christie dukra Rosalind M. Westmacott romanus įvardijo kaip visišką priešingybę įprastam Kriminalinių istorijų karaliene pramintos A. Christie palikimui. Autorė jautė, kad privalo atsiriboti nuo savo pavardės, ir tai nekeista – juk iš Agathos Christie buvo tikimasi tik tam tikro žanro turinio.
Jei moteris, sukūrusi Hercule‘į Poirot, išlestų knygą apie žmogiškus santykius, tai būtų buvę tas pats, kas sulaukti J. K. Rowling romano suaugusiųjų auditorijai apie politiniuose sluoksniuose vykstančius skandalus. Tai būtų buvusi tiesiog nesąmonė.
Štai taip A. Christie tapo M. Westmacott. Beje, Mary – antras rašytojos vardas, o pavardė Westmacott įrašyta tolimoje jos giminės istorijoje. Naudodamasi pseudonimu A. Christie parašė šešis romanus, sulaukusius tik vidutiniškos sėkmės.
Įdomu tai, kad vieną iš jų – „Absent in the Spring“ – autorė pavadino be jokių išlygų ją pačią tenkinančia knyga.
Dangstytis svetimu varu A. Christie sugebėjo net du dešimtmečius ir tai taip pat tapo savotišku detektyvu. Tiktai tada buvo išaiškinta tiesa.
Žymioji detektyvų meistrė nėra vienintelė rašytoja, nutarusi pasinaudoti slapyvardžiu, kad nenuviltų su tikrąja jos pavarde siejamų publikos lūkesčių. Dar vienas puikiai žinomas taip elgęsis rašytojas – Stephenas Kingas. Septynias knygas jis pasirašė Richardo Bachmano slapyvardžiu.