Rogeris Tayloras pasidalijo, kaip Freddie Mercury jiems atskleidė, kad serga AIDS.
R. Tayloras papasakojo: „Esu tikras, kad apie AIDS Freddie mums pranešė ne prieš „Live Aid". Jis mums apie tai papasakojo vėliau, savo namuose, miegamajame. Svarbiausia yra tai, kad tai neįvyko per koncertą, ir mes nemeluojame. Tačiau chronologija ne tokia ir svarbi."
Brianas pasakė: „Tu nešiojiesi savyje istoriją ir ją brangini, bet kai sutinki ją parduoti, ji tampa nebe tavo... Vis dėlto jie su mumis visada elgėsi labai pagarbiai."
B. May taip pat pakomentavo Freddie Mercury ūsus – skiriamąjį jo bruožą.
Nežabojamai jo energijai, įtaigai ir kerinčiam, impozantiškam žavesiui pasiduodavo tūkstantinės į koncertus susirinkdavusios minios, rašoma portale „People". Net ir dabar, praėjus 27-eriems metams nuo F. Mercury mirties, jo charizma neatrodo bent kiek išblėsusi.
Nemenką ažiotažą sukėlusią kino juostą „Bohemijos rapsodija" („Bohemian Rhapsody") su Rami Maleku, atlikusiu pagrindinį „Oskaru" įvertintą vaidmenį, derėtų pavadinti didžiausiu užmoju, bandant sukurti biografinę dramą, kurios siužetas pagrįstas F. Mercury šlovės istorija, – pasakojimą, virpinantį senųjų grupės „Queen" gerbėjų širdis ir supažindinantį jaunąją kartą su nemaria roko klasika tapusia muzika.
„Grupė „Queen" dabar garsesnė nei tada, kai dar tik leido įrašus, ir Freddie tai tikrai patiktų, – portalui „People" sakė ilgametis dainininko draugas, BBC laidų vedėjas Paulas Gambaccini. – Jis tik spragtelėtų pirštais ir pasakytų, kad tai nuostabu!"
Tikrasis F. Mercury vardas – Farrokhas Bulsara. Dainininkas gimė 1946 m. rugsėjo 5 d. Zanzibare – britų protektorate prie Afrikos krantų. Jo tėvas buvo valstybės tarnautojas, o motina – namų šeimininkė. Nors persiškų šaknų turinti šeima išpažino parsizmą – senąjį zoroastrizmą, jaunasis F. Bulsara buvo prisiekęs Vakarų kultūros garbintojas, pametęs galvą dėl popmuzikos įrašų ir madų žurnalų, dažnai mėnesių mėnesiais keliaudavusių iki tolimų gimtosios jo šalies krantų.
Pats F. Mercury save yra apibūdinęs kaip ne pagal metus subrendusį vaiką. Kai sulaukė 8-erių, jis buvo išsiųstas mokytis į kitoje vandenyno pusėje, Indijoje, esančią internatinę mokyklą. „Tai tapo lūžiu mano auklėjime", – vėliau pakomentavo dainininkas.
Kaip tik tenai jis subūrė pirmąją grupę – „Hectics", o pats pasivadino Freddie. Kaip teigia Lesley-Ann Jones, knygos „Freddie Mercury: The Definitive Biography" („Freddie Mercury. Visa biografija") autorė, mokyklos metais susiformavo F. Mercury asmenybę ryškiai paženklinęs bruožas. „Freddie juto nuolatinį ilgesį, kuriam pradžią neabejotinai davė jo tėvų sprendimas išsiųsti atžalą už tūkstančių kilometrų nuo namų", – konstatavo ji.
Prieš pat 1964 metais kilusią revoliuciją F. Mercury trumpam grįžo į Zanzibarą, tačiau dėl prasidėjusių įvykių šeima migravo į Angliją ir įsikūrė Londono Fulhamo rajone. F. Mercury laiko veltui nešvaistė: kaipmat įsiliejo į kultūrinei revoliucijai prilyginamą judėjimą „Swinging Sixties", ėmė studijuoti menų koledže (jame taip pat mokėsi ir būsimas „Rolling Stone" narys Ronnie Woodas), o kambario, kuriame gyveno, sienas nusiklijavo savo idealo Jimi Hendrixo nuotraukomis.
F. Mercury teko dainuoti keliose vietinėse grupėse, tačiau labiausiai jį domino trio, pavadinimu „Smile", – kolektyvas, kuriame muzikavo gitaristas Brianas May ir būgnininkas Rogeris Tayloras. Su sau būdingu entuziazmu F. Mercury žarstė grupės nariams kuo įvairiausius patarimus, nors niekas to ir neprašė. „Jei būčiau jūsų dainininkas, parodyčiau, kaip viską reikia daryti!" – sykį surėkė jis įpusėjus trio pasirodymui.
Didžiojo savo šanso F. Mercury sulaukė 1970 metais, kai grupę paliko ligtolinis jos vokalistas. Jau kitąmet, kai kolektyvą papildė bosistas Johnas Deaconas, ketvertas pasivadino „Queen". Vargu ar verta sakyti, kad kiek neįprasto, aliuzijų į prestižą ir seksualumą turinčio pavadinimo idėjos autorius buvo F. Mercury.