Tik yra vienas įdomus dalykas. Pasirodo, kad tuo metu, kai vyko ceremonija ir buvo skelbiami nugalėtojai, 83 metų kino legenda kuo ramiausiai miegojo. Taigi, taip ir nesužinojo, kad pateko į istoriją kaip vyriausias šioje kategorijoje statulėlę pelnęs aktorius.
„Tony buvo Velse, ten, kur užaugo. Tuo metu ten buvo keturios ryto. Pakėliau jį ir pasakiau gerąją naujieną. Jis buvo labai laimingas ir labai dėkingas“, – PEOPLE pasakoja ilgametis sero A. Hopkinso vadybininkas Jeremy Barberis.
Du kartus „Oskarą“ pelnęs aktorius, kuris įveikė konkurentais buvusius Rizą Ahmedą („Metalo garsas“), Chadwicką Bosemaną („Ma Rainey grupė „Black Bottom“), Garry Oldmaną („Mankas“) ir Steveną Yeuną („Minari“), neseniai sugrįžo į savo gimtąjį Velsą.
„Po metų, praleistų karantine, ir abejų vakcinos dozių A. Hopkinsas pagaliau galėjo sugrįžti į Velsą. Jam jau 83 metai, tai buvo didžiulis palengvėjimas po tokių sunkių metų. Vaidmuo juostoje „Tėvas“ jam labai patikęs, tai vienas iš tų pasirodymų, kuriais didžiuojasi labiausiai. O būti vyriausiu kada nors šioje kategorijoje įvertintu aktoriumi jam didžiulė garbė“, – žurnalistams sakė J. Barberis.
Statulėlę už A. Hopkinsą atsiėmė Joaquinas Phoenixas, kuris praeitais metais pelnė „Oskarą“ už vaidmenį dramoje „Džokeris“.
Iš Velso kilęs aktorius pirmąjį savo „Oskarą“ geriausio aktoriaus kategorijoje pelnė už daktaro Hannibalo Lecterio vaidmenį kultinėje 1992 metų juostoje „Avinėlių tylėjimas“, kur vaidino ir taip pat „Oskaru“ apdovanota Jodie Foster.
Filme „Tėvas“ A. Hopkinsas vaidina aštuoniasdešimtmetį Anthony, sergantį demencija, ir vis atstumiantį dukters Anne (Olivia Colman) jam parenkamus globėjus. Vyro būklei prastėjant, prisiminimus apėmęs pasimetimas ima veikti tiek jo tapatybę, tiek santykius su kitais žmonėmis. Tai buvo šeštoji A. Hopkingo „Oskaro“ nominacija.