Pagrindinis būsimojo karaliaus tikslas ir siekis – sumažinti mokesčių mokėtojų išlaidas, skirtas karališkajai šeimai išlaikyti. Laikydamasis savo tikslo, kalbama, Charlesas norėtų labai kuklių iškilmių, rašo „Mirror“.
Palyginimui, 1953-ųjų birželio 2 d., kai vyko karalienės Elizabeth II karūnavimo šventė, ją visame pasaulyje stebėjo net 277 milijonai žmonių. Tai buvo pirmoji istorijoje karūnavimo ceremonija, kurią transliavo televizija. Šventės planavimas ir pasirengimas užtruko kiek daugiau nei metus laiko.
Tądien karalienė iškilmingai pasipuošė 1 333 deimantais ir 169 perlais inkrustuota diadema, ceremonijoje dalyvavo 8 200 kviestinių svečių. Ceremonijos kaina tuo metu siekė apie 1,57 milijono svarų sterlingų, kas šiai dienai prilygtų apie 43 milijonus svarų sterlingų.
„Nemanau, kad dabartinėje situacijoje, išgyvenus pandemijos krizę, princas rinktųsi iškilmes. Jis nešvaistytų pinigų pompastikai. Nuojauta man sako, kad Charlesas rinksis labiau europietiškus standartus atitinkančią ceremoniją, kurioje tiesiog duos priesaiką“, – kalbėjo karališkosios šeimos ekspertas.
Praėjusiais metais karališkoji šeima gavo vadinamąją „Suvereno dotaciją“ (mokesčių mokėtojų pinigais remiamas finansavimas – aut.past.), kuri siekė net 69,4 milijono svarų sterlingų.
Tačiau jei princas norės atsižvelgti į karalienės pageidavimus ir karališkųjų rūmų nuostatas, karūnavimo šventės kaina gali žaibiškai išaugti. Nors skelbiama, kad karalienė taip pat nemėgsta švaistytis pinigais šventėms, tačiau karūnavimas – svarbus žingsnis monarchijos istorijoje, kuris turi būti paminėtas laikantis visų standartų.