Kai dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo paskelbti visas iki vienos išslaptintas bylas, susijusias su prezidento J. F. Kennedy nužudymu, buvo galima manyti, kad taip bus padarytas galas visoms šio politiko mirtį gaubusioms sąmokslo teorijoms, netylančioms nuo daugiau nei prieš 50 metų Dalase įvykusios sukrečiančios tragedijos.
Nors paviešinti dokumentai atskleidė keletą naujų faktų, sąmokslo teorijų apie J. F. Kennedy skleidėjams jie nepasirodė pakankamu įvykių eigos ir priežastingumo išaiškinimu.
D. Trumpui dėl neva su valstybės saugumu susijusių priežasčių paskutinę akimirką atšaukus kai kurių dokumentų viešinimą, pasigirdo įtarimų, kad vyriausybė ir toliau dangsto šitaip rūpimus svarbius faktus.
Istorinį nužudymą gaubianti migla, taip pat tai, kad incidentas įvyko vienu iš įtempčiausių Šaltojo karo laikotarpių, paskatino begalės įvairiausių sąmokslo teoriją radimąsi, rašoma svetainėje theweek.co.uk.
Toliau patektos kelios išplatintos prezidento nužudymo paaiškinimų versijos.
Oficialioji versija
1964 metais Warreno komisijos pateiktose išvadose nurodoma, kad J. F. Kennedy nužudė savarankiškai veikęs Lee Harvey Oswaldas, o po trijų papildomų 1968, 1975 ir 1978–1979 metais atliktų tyrimų buvo patvirtintas komisijos paaiškinimas, kad J. F. Kennedy buvo nužudytas dviem iš nugaros paleistais šūviais.
Tačiau 1978–1979 metais Atstovų rūmų nužudymų tyrimo specialusis komitetas ėmė svarstyti dar vieną, esą, labai tikėtiną versiją – kad į J. F. Kennedy galėjo šauti visiškai kitas snaiperis ir kad prezidento nužudymas veikiausiai susijęs su kažkokiu sąmokslu.
Prieš penkerius metus tokia prielaida istorikų ir buvusių slaptosios tarnybos darbuotojų buvo atmesta. Pasitelkę naujausias skaitmenines technologijas jie išanalizavo visą turimą filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuota šūvio akimirka, ir vienareikšmiškai patvirtino, kad L. H. Oswaldas veikė vienas.
Vis dėlto FTB tyrėjų ir vyriausybės komisijų pateiktos išvados pasėjo abejonių dėl oficialiosios versijos teisingumo.
„Magiškosios kulkos“ teorija
Dalaso mieste L. H. Oswaldas iššovė tik tris kulkas. Tačiau jam pavyko nužudyti J. F. Kennedy ir sunkiai sužeisti priekyje sėdėjusį Teksaso gubernatorių Johną Connally. Warreno komisija, 1963 metais sudaryta kaip J. F. Kennedy nužudymą tirianti grupė, pateikė vienintelės kulkos teoriją, neva paaiškinančią, kaip L. H. Oswaldui vos trimis šūviais pavyko sukelti šitokias pasekmes.
Anot teorijos, abu vyrus kliudė ta pati kulka, pataikiusi J. F. Kennedy į petį ir išėjus pro kaklą, o tada atitekusi J. Connally – sulaužiusi šonkaulį, suknežinusi riešą ir galop susmigusi į šlaunį – toks aiškinimas pateiktas organizacijos „Mary Ferrell Foundation“ dokumentuose. Šios idėjos skeptikai atkirto, kad kulkos trajektorija tokiu atveju galėjo būti tiesiog neįtikėtina ir prilipdė teorijai „Magiškosios kulkos“ pavadinimą. Šiaip ar taip, dėl jos kylančios abejonės yra viena iš priežasčių, kodėl sąmokslo teorijų skleidėjai bandė įrodyti, kad šaulių turėjo būti ne vienas.
Žole apžėlusi kalvelė
Daugelis su J. F. Kennedy nužudymu siejamų sąmokslo teorijų perša mintį, kad L. H. Oswaldas veikė ne vienas. Tuo metu, kai į J. F. Kennedy pataikė mirtį atnešusi kulka, jo kortežas važiavo pro šiaurinėje Elm Street gatvės pusėje esančią žole apžėlusią kalvelę. Laikraščių fotografai užfiksavo, kaip netrukus po incidento policija suėmė tris už kalvelės stovėjusiame vagone aptiktus valkatas.
Jie, esą, buvo ką tik nusiskutę ir švariai apsirengę, todėl buvo įtariama, kad vyrai – ne benamiai, o žudikai iš CŽA.
Rafaelis Cruzas
Per prezidento rinkimų kampaniją D. Trumpas užuominomis davė suprasti, kad su J. F. Kennedy nužudymu gali būti susijęs senatoriaus Tedo Cruzo tėvas. Savo teiginius D. Trumpas grindė „National Inquirer“ publikuotomis nuotraukomis, kuriose, pasak laikraščio korespondento, Rafaelis Cruzas užfiksuotas kartu su L. H. Oswaldu, po kelių mėnesių nužudžiusiu JAV prezidentą.
Laikraščio pasiūlytą istoriją D. Trumpas prisiminė mesdamas argumentą tuometinei savo varžovei.
„Ką gi jis darė su L. H. Oswaldu likus tiek nedaug laiko iki mirties? Iki nužudymo?“, – mestelėjo jis.
D. Trumpo komentarus tiek T. Cruzas, tiek spauda iš karto pavadino tikromis nesąmonėmis. „Reikia aiškiai pasakyti, kad tai nesąmonė. Tai nėra racionali pozicija. Tai kvailystė, – sakė T. Cruzas leidiniui „USA Today“. – Galbūt dar turėčiau pats imti ir viešai pripažinti, kad mano tėvas nužudė J. F. Kenedy, jis yra besislapstantis Elvis, o jo kieme užkastas Jimmy Hoffos lavonas?“
Ilgas įtariamųjų sąrašas
Jei L. H. Oswaldas buvo už atlygį pasamdytas žudikas, o ne valdžia nepatenkintas vienišius, kas galėjo būti jo užsakovai? Kandidatų – toli gražu ne vienas. Tačiau keletas šiam vaidmeniui tiktų ypač puikiai.
Pirmiausia, tai galėjo būti CŽA. Nors mintis, kad nužudymo planas – CŽA pareigūnų darbas, ganėtinai šokiruoja, sąmokslo teorijų skleidėjai kabinasi už paties J. F. Kennedy neva išsakyto ketinimo paversti CŽA dulkėmis ir paleisti pavėjui, pavertusio prezidentą tikėtinu taikinių agentūros taikiklyje. Kitos teorijos skelbia, kad vienas iš valkatų galėjo būti E. Howardas Huntas – buvęs CŽA operatyvininkas, dalyvavęs nesėkmingoje invazijos Kiaulių įlankoje operacijoje, kurios tikslas buvo nuversti tuometinį Kubos lyderį F. Casrto.
Galėjo būti ir mafija. Kuriems galams mafiozams žudyti J. F. Kennedy? Pasirodo, dėl jo brolio Roberto F. Kennedy, bandžiusio užkurti tikrą pirtį organizuoto nusikalstamumo šulams. Tuo metu R. F. Kennedy ėjo JAV generalinio prokuroro pareigas ir jo vykdyta kovos su mafija kampanija sukėlė pastebimą nusikalstamo pasaulio viršūnėse tarpstančių individų baudžiamojo persekiojimo bangą.
KGB. „Scientia Press“ nurodoma, kad sovietai tikrai turėjo akivaizdų ir neužginčijamą motyvą nužudyti J. F. Kennedy. Visų prima, jie galėjo norėti atkeršyti už Sovietų Sąjungos patirtą pažeminimą per 1962 metų Karibų krizę. L. H. Oswaldas buvo komunistas ir yra lankęsis Sovietų Sąjungoje. L. H. Oswaldo odisėja po Rusiją KGB galėjo pasitarnauti kaip puiki proga užmegzti su juo ryšius.
Lyndonas B. Johnsonas. Kaip parodė 2003 metais atlikta „Gallup“ apklausa, 20 proc. amerikiečių mano, kad 36-asis JAV prezidentas L. B. Johnsonas tikrai galėjo būti susijęs su J. F. Kennedy mirtimi. Tokios teorijos grindžiamos tuometinio viceprezidento troškimu pakilti iki karjeros aukštumų – tapti prezidentu. Negalima pamiršti L. B. Johnsono polinkio dangstyti skandalus bei sąsajų su FTB, nurodoma internetinėje svetainėje „Environmental Graffiti“.
Žalieji žmogeliukai. Remiantis dar viena teorija J. F. Kennedy galėjo būti nužudytas dėl pernelyg didelio ir visiškai nepageidautino domėjimosi ateiviais. Šį teiginį neva patvirtina du nepaneigiami įrodymai.
Pirmasis –J. F. Kennedy laiškas, adresuotas CŽA, kuriame prezidentas reikalauja leisti peržiūrėti įslaptintas NSO bylas. Antrasis – aukštas pareigas CŽA užimančio pareigūno komentaras, kuriame šis nurodo, kad prieiga prie įslaptintos medžiagos prezidentui turi būti užginta.
Illuminati. Pasaulį kontroliuojantys slaptieji politiniai intrigantai, be jokios abejonės, galėjo pasitarnauti dar vienos su J. F. Kennedy nužudymu susijusios sąmokslo teorijos atsiradimui. „Illuminati“ bendruomenę JAV prezidentas, kaip spėjama, galėjo supykdyti dėl noro užbaigti Vietnamo karą – konfliktą, atnešusį nemažų dividendų šešėlyje tūnantiems bankininkams. „Illuminati“ narius taip pat galėjo supykdyti J. F. Kennedy bandymai pažaboti JAV federalinės rezervų sistemos galias. Tai neva tikrai galėjo sukelti pragaištingą atsakomąjį smūgį.
Jackie Kennedy. Viena iš, ko gero, labiausiai neįtikėtinų sąmokslo teorijų teigia, kad J. F. Kennedy galėjo nužudyti jo sutuoktinė. Kai kurie teoretikai laikosi nuomonės, kad po nužudymo Jackie Kennedy pistoletą paslėpė netoliese buvusiame gėlių vazone. Tačiau remiantis „Daily Mirror“ komentaru, daugelis tokios teorijos šalininkų veikiausiai pamiršta, kad atvirą limuziną, kuriame J. Kennedy buvo nužudymo akimirką, akylai stebėjo tūkstantinės minios žvilgsniai.
Vyras su juodu lietsargiu. Kai kurie įvykio liudininkai atkreipia dėmesį į paslaptingą lietsargį laikantį vyrą, pro kurį pravažiavo J. F. Kennedy kortežas. Nužudymo diena buvo kaip reta giedra, tad nekeista, kad niekas iš minioje buvusių žmonių nedėvėjo lietpalčio ir neturėjo skėčio. Išskyrus vieną. Ir būtent tą, kuris incidento vietoje atsidūrė kaip tik tada, kai nuaidėjo šūviai.
„Ko gero, vienintelis visame Dalase skėtį turėjęs vyras patogioje vietoje atsidūrė kaip tik tada, kai į limuziną buvo paleisti šūviai. Kaip gi būtų galima paaiškinti tokį idealų aplinkybių sutapimą?“ – klausia tyrėjas Josiah Thompsonas.
Paprašytas paaiškinti, kaip galėjo taip atsitikti, skėtį turėjęs vyras, Louie Stevenas Wittas, nužudymus tyrusiam Atstovų rūmų specialiajam komitetui nurodė, kad skėtis buvo protesto prieš J. F. Kennedy tėvo vykdytą nuolaidžiavimo politiką simbolis. Lietsargis buvo užuomina apie Vyro su skėčiu pravardę gavusį Neville‘į Chamberlainą, prieš Antrąjį pasaulinį karą palaikiusį nuolaidžiavimo naciams strategijas, kuriomis buvo galima bandyti išvengti konflikto. L. S. Witto paaiškinimas daugeliui pasirodė įtikinantis.
Vairuotojas. Sąmokslo teorijų šalininkai yra pasiūlę ir dar vieną versiją. Jie spėja, kad šauti galėjo ir J. F. Kennedy limuziną vairavęs slaptosios tarnybos agentas Williamas Greeras. Tačiau šiai hipotezei nepritariantieji aiškina, kad pistoletą primenantis daiktas, matomas greitai paleistame vaizdo įraše, buvo ne kas kita kaip saulės atspindys ant greta sėdėjusio Roy Kellermano plaukų.
Kulka nuo saviškio. Ne visi skeptikai siūlo painius nužudymo paaiškinimus. Vienos iš paprastesnių teorijų skleidėjai mano, kad mirtiną šūvį visiškai atsitiktinai galėjo paleisti kuris nors iš J. F. Kennedy asmeninių sargybinių. L. H. Oswaldui iššovus, slaptosios tarnybos agentas George‘as Hickey pakėlė asmeninį ginklą, ketindamas paliesti atsakomąjį šūvį.
Automobiliui staiga sustojus, jis per klaidą iššovė. Anot šią versiją palaikančio žurnalisto Bonaro Menningerio, toks aiškinimas yra pakankamai įtikinantis, be to, kitaip nei daugelis, pagrįstas nepaneigiamais faktais. 1995 metais G. Hickey pateikė ieškinį dėl vykdomo šmeižto, tačiau teisėjui nutarus, kad senaties terminas pasibaigęs, kaltinimai buvo atmesti.