Taip pat visiems įdomu, kokie tėvai bus Harry ir Meghan. Ar jie bus tokie pat artimi savo vaikams, kaip jo brolis Williamas su žmona? O galbūt jie bus santūrūs tėvai, kokie buvo karalienė Elžbieta II ir princas Philipas?
Daug ką domina ir tai, ar princas Harry ir jo žmona samdys auklę. Kaip teigia „Raising Royalty: 1,000 Years of Royal Parenting“ autorė Carolyn Harris, karališkosios šeimos nariai yra raginami samdyti auklę dėl savo įtempto darbo grafiko, tačiau iš tiesų jie neprivalo to daryti. Norite sužinoti daugiau paslapčių, susijusių su karališkomis auklėmis?
Nuo guvernantės iki auklės
Auklės buvo karališkosios šeimos dalimi ištisus amžius, tačiau tai, ko iš jų reikalaujama, ir net tai, kaip jos vadinamos, bėgant metams gerokai pasikeitė, pažymi BBC. Anksčiau karališkuosius vaikus prižiūrėjusios moterys buvo vadinamos guvernantėmis. Šis terminas atsirado 1483 metais.
Guvernantės turėjo ne tik tenkinti fizinius vaikų poreikius, bet ir buvo atsakingos už jų išsilavinimą.
Nors dabartinių karališkųjų auklių darbo aprašymas yra panašus, jos nebevadinamos guvernantėmis nuo devintojo XIX amžiaus dešimtmečio pabaigos. Nors pareigų pavadinimas pasikeitė, vienas dalykas nepakito dar ilgai: karališkosios šeimos nariai suteikė auklėms didžiulę autonomiją vaikų kambaryje ir pačioje vaikų priežiūroje.
Auklė tironė
Kaip sakoma, valdžia žmones gadina. Deja, net ir karališkoje šeimoje kai kurios auklės piktnaudžiavo savo galia ir tapo košmarų priežastimi. Jeigu esate matę filmą „Karaliaus kalba“, veikiausiai pamenate epizodą, kuriame Colino Firtho suvaidintas karalius Jurgis VI savo logopedui pasakoja apie savo siaubingą pirmąją auklę.
Ji įžnybdavo tuomet dar jaunajam princui prieš atiduodama jį tėvams, kad šis pradėtų verkti ir ji galėtų vėl jį pasiimti ir toliau kankinti. Ji esą net nemaitindavo princo. „Mano tėvams prireikė trejų metų tai pastebėti“, – sakė karalius.
Ne visos karališkosios auklės buvo blogos
Nors jokia auklė negalėjo pataisyti karaliui Jurgiui VI padarytos žalos, kita jo auklė buvo tiesiog nuostabi. Charlotte Lala Bill buvo piktosios auklės pavaduotoja, būtent ji pirmoji suprato, kaip vyriausioji auklė elgėsi su mažuoju princu. Apie tai ji pranešė berniuko tėvams ir, žinoma, piktoji auklė buvo atleista. Tuomet Ch. Bill tapo pagrindinė karaliaus Jurgio ir jo brolio Edvardo auklė.
„Lala buvo iš Londono, vaikai prie jos labai prisirišo, – rašoma Denniso Friedmano knygoje „Inheritance: A Psychological History of the Royal Family“. – Ji buvo linksma, miela ir mylinti, kaip ir berniukų močiutė karalienė Aleksandra. Ir šios dvi moterys darė viską, kad suteiktų motiniškos meilės, kurios jiems trūko.“
Vaikų prižiūrėtojos ar paslapčių saugotojos?
Kai pats karalius Jurgio VI susilaukė savo dukterų – princesių Margaret ir Elizabeth (dabartinės karalienės), jų priežiūrą jis patikėjo škotei auklei Marion Crawfie Crawford. M. Crawford buvo daugiau nei vien vaikų prižiūrėtoja: ji tapo ir viena iš karališkosios šeimos patikėtinių.
Nors M. Crawford buvo vaikų auklė, iš jos buvo tikimasi, kad ji liks dirbti karališkajai šeimai ir po to, kai Elizabeth ir Margaret suaugs. Karališkuosius namus ji paliko ir savo asmeninį gyvenimą ėmė tvarkyti tik po to, kai Elizabeth ištekėjo. M. Crawford buvo be galo ištikima karališkajai šeimai, tačiau netrukus tai pasikeitė.
1949 metais M. Crawford sutiko parašyti straipsnį apie savo kaip auklė, patirtį žurnalui „Ladies' Home Journal“ ir atskleidė kai kurių dalykų apie itin privatumą saugančią karališkąją šeimą. Kitais metais ji parašė knygą „The Little Princesses“, dėl kurios karališkoji šeima nutraukė visus ryšius su ja.
Auklių įtaka vėlesniais metais
Knygoje „Inheritance: A Psychological History of the Royal Family“ rašoma, kad neįtikėtina, bet princas Charlesas „kūdikystėje sulaukė tik minimalaus tėvų dėmesio“. Nors būdamas mažas vaikas jis labai gerbė savo motiną, gerokai artimesnį ryšį jis jautė su savo dviem auklėmis Mabel Anderson ir Helen Lightbody. M. Anderson rūpinosi Charlesu ir jo seserimi Anne šešis vakarus per savaitę, o karalienė su vaikais leisdavo vakarą, kuomet auklei būdavo laisvadienis.
Psichologas Dennisas Friedmanas mano, kad tokie du skirtingi santykiai vėliau atsispindėjo princo santuokose su princese Diana ir Camilla Parker Bowles.
Paviliotos auklės
Karališkoji biografė Ingrid Seward savo knygoje „The Queen & Di: The Untold Story“ rašo, kad Charlesas ir Diana nuolat nesutarė dėl savo vaikų – princų Williamo ir Harry – auklių. Charlesas norėjo vaikams pasamdyti savo buvusią auklę Mabel Anderson, tačiau Diana manė, kad ji buvo „per sena ir per tradiciška“.
Galiausiai pora sutarė dėl Barbaros Barnes. Ji buvo puiki auklė. Galbūt net per puiki. Teigiama, kad Diana jautė grėsmę ir konkurenciją iš jos pusės. Todėl, nors berniukams auklė patiko, vos po penkerių metų Diana atsisakė jos paslaugų. Tuomet Diana nusižiūrėjo Ruth Wallace, kuri dirbo aukle pas jos kaimynę Kento princesę Michael. Diana ją nuviliojo savo vaikams. Žinoma, princesė Michael dėl to labai supyko. Galiausiai R. Wallace išėjo iš darbo, nes sulaukto viešo dėmesio jai buvo per daug.
Kurį laiką Diana ketino visai apsieiti be auklių, tačiau tai ilgai netruko. „Iš pradžių pareiškusi, kad ketina pati pasirūpinti vaikais, jie greitai suvokė, kad jai reikia pagalbos, kad galėtų vykdyti visas savo pareigas“, – sakė I. Seward.
Rūpinimasis „paprastais mažais berniukais“
Galiausiai Diana nusprendė pasamdyti Jessie Webb, kad ši rūpintųsi sūnumis. Tai buvo neįprastas sprendimas, nes J. Webb neturėjo jokio pedagoginio išsilavinimo vaikų priežiūros srityje. Ji buvo interjero dizainerė, rašo biografijoje „William and Harry: Behind the Palace Walls“. Nepaisant to, kaip teigė buvusi „Highgrove House“ ekonominė Wendy Berry, J. Webb „buvo labai smagi ir labai paprasta“ ir įnešė „normalumo į berniukų gyvenimą“.
J. Webb taip pat turėjo tvirtą nuomonę ir nebijojo jos išreikšti bei kritikuoti berniukų auklėjimo. Po vienų Kalėdų Sandringame ji pasiskundė, kad karalienės personalas išpaikino vaikus. „Ten su jais elgiamasi kaip su princais. O čia su jais elgiamasi kaip su paprastais mažais berniukais“, – pareiškė auklė.
Tiesa, galiausiai Dianos ir J. Webb santykiai pablogėjo, ir 1992 metais ji visai nustojo kalbėtis su aukle. Williamas ir Harry su savo buvusia aukle vis dar palaiko ryšius ir po šiai dienai. Iš tiesų ji net trumpam buvo grįžusi iš pensijos, kad laikinai pasirūpintų Williamo vaikais.
Williamo ir Harry „vyresnioji sesuo“
Charleso ir Dianos skyrybos reiškė dar daugiau auklių Williamui ir Harry gyvenime. Knygoje „Diana: Story of a Princess“ rašoma, kad princas Charlesas 1993 metais pasamdė Tiggy Legge-Bourke, kad ši prižiūrėtų berniukus, kai jie būdavo pas jį. Dianai tai nelabai patiko. Ji pareikalavo paaiškinimo, kokios yra Tiggy Legge-Bourke pareigos, ir buvo įsitikinusi, kad ją su Charlesu sieja romantiški santykiai. Ji net apkaltino auklę pastojus ir vėliau atsikračius Charleso kūdikio.
Tai buvo melas, tačiau auklė dėl to netgi konsultavosi su teisininkais, kaip tai įrodyti. Tiggy Legge-Bourke išėjo iš darbo 1997 metais Williamu ir Harry pasirūpinusi maždaug ketverius metus.
Deja, jaunieji princai labai mylėjo savo „vyresniąją seserį“, kaip ją apibūdino „The Guardian“. Veikiausiai dėl to jie vis dar ją myli.
Šiuolaikinė Mary Poppins
Williamas su žmona Kate Middleton savo trims vaikams nusprendė pasamdyti Marią Borrallo. Šiam darbui ji tiko tobulai, nes mokėsi aukles rengiančiame Norlando koledže, kuris yra vadinamas „Mary Poppins mokykla“. „Čia auklės yra mokomos visko: nuo gynybinio vairavimo ir saugumo užtikrinimo iki visų kitų dalykų, kuriuos būtina žinoti rūpinantis būsimu karaliumi ar karaliene. Todėl ji tikrai žino viską, ko tik gali prireikti auginant vaiką“, – sakė vienas komentatorius. Studijos šiame koledže trunka trejus metus.
Beje, šio koledžo absolventės vilki tokią pačią uniformą, kuri buvo sukurta jam pradėjus veikti 1892 metais. Tegul senamadiškos uniformos jūsų neapgauna: šios auklės mokosi ir kovos menų ir nebijo pasinaudoti savo žiniomis. Tačiau svarbiausia, kad M. Borrallo ir kitos Norlando auklės laikosi mokyklos šūkio „Meilė niekada nenuvils“ ir siekia būti rūpestingos ir užjaučiančios auklės.