Šiandien tik vienas kitas karaliaus titulo savininkas atlieka daugiau nei formalų vaidmenį, ir nors gyvena supami prabangos, dažniausiai yra saistomi tam tikrų apribojimų, be to, atskaitingi mokesčių mokėtojams. Taigi nekeista, kad daugybė dabartinių karališkųjų šeimų atstovų – anaiptol ne ekscentriškos asmenybės ir iš pažiūros mažai kuo skiriasi nuo eilinių piliečių, rašoma portale „Grunge“.
Kiekviena taisyklė, aišku, turi išimčių. Kai kurie šiuolaikiniai princai ir princesės niekaip nesusitaiko su tuo, kad vienintelė jiems likusi priedermė tėra gražiai šypsotis ir pamoti ranka per oficialius renginius. Jie vis tiek įsigudrina priversti kilmingas savo šeimas pasijusti nepatogiai pasielgdami kaip nors keistai, paikai arba net neleistinai. Visuomenė apie jų keistenybes paprastai sužino tik iš naujienų skilčių.
Norvegijos princesė Martha Louise ir jos antgamtinės galios
Daugelis gyvūnų mylėtojų yra įsitikinę, kad su gyvūnu augintiniu – šunimi arba kate – juos sieja ypatingas ryšys. Jie mano, kad gyvūnas gali suprasti, kas jam sakoma, be to, tiki, kad patys gali perprasti gyvūnų mintis. Tačiau net labiausiai prie augintinių prisirišę piliečiai netvirtina, kad tikrai bendrauja su gyvūnais mintimis. O štai princesė Martha Louise teigia turinti tokių sugebėjimų. Remiantis portale „Oddity Central“ pateikta informacija, talentą bendrauti su arkliais princesė atrado dar būdama labai jauna – kai mokėsi jodinėti. Netrukus ji, esą, suprato gebantis susikalbėti su visais gyvūnais. Bet to negana.
Kažkokiu mistiniu būdu arkliai princesę, esą, išmokė susikalbėti ir su angelais. Pastaroji veikla tapo jos gyvenimo misija. Martha Louise yra parašiusi ne mažiau kaip dvi knygas apie šiuos dangiškos prigimties sutvėrimus, o 2007 metais prabilo apie planus įkurti angelų mokyklą. Joje už „niekingą“ 4 150 JAV dolerių (3 540 eurų) sumą, kaip tada skelbė BBC, bet kuris galėtų atkurti natūraliai egzistuojantį ryšį su angelais. O ką manyti, jei jokių rezultatų pasiekti nepavyks? Tai, pasirodo, tiesiog reikš, kad nesate pakankamai atviras.
Norvegijoje žinia apie mokyklą sukėlė didžiulį ažiotažą. Kaip rašė žurnalas „Der Spiegel“, viename leidinyje buvo atvirai kalbama apie karališkajam princesės statusui iškilusią riziką, o per televiziją kalbėjęs pastorius neva pavadino Marthą Louise pragaro pasiuntine.
Kad ir kokia būtų tikroji Marthos Louise prigimtis, ji taip pat teigia, kad yra tikrų tikriausia aiškiaregė. Užsieniečiams skirtame Korėjoje leidžiamame laikraštyje „Seoul Times“ buvo pacituota keletas ištraukų iš mokyklos internetinės svetainės. Jose princesė pasakoja, kaip kartą vaikystėje priėjo prie vienos moters ir patarė jai nesikrimsti dėl santykių su vyru, nes jie netrukus pagerės. Argi tai ne akivaizdus aiškiaregystės galių įrodymas?
Švedijos princesė Sofia kitados užsidirbdavo iš seksualios išvaizdos
Nepaisant „Disney“ animacijos ir pasakų suformuotų stereotipų, realiame gyvenime iš karališkajai šeimai priklausančių moterų visada tikimasi santūraus ir deramo elgesio. Kai Didžiosios Britanijos princas Harry sumanė vesti simpatišką, bet išsiskyrusią moterį, be to, amerikiečių aktorę, konservatyviai nusiteikusi visuomenės dalis pademonstravo šiokį tokį pasipiktinimą. Tik ar nebūtų jos ištikęs širdies smūgis, jei į karališkąją šeimą būtų įsiliejusi tokia asmenybė kaip princesė Sofia?
Prieš ištekėdama už Švedijos princo Carlo Philipo, Sofia gyveno labai įdomų ir audringą gyvenimą. Kaip rašo „Guardian“, ši moteris turi tatuiruočių ir yra viena iš nedaugelio pasaulyje taip kūną pasipuošusių karališkosios šeimos narių. Vis dėlto tai tėra menkas išskirtinumas, palyginti su jos profesija. Prieš tapdama princese Sofia užsidirbdavo pozuodama vyriškai auditorijai skirtiems žurnalams. Viename kadre jį įamžinta krūtinę prisidengusi vien smaugliu. Minėtinai ir tai, kad 2004 metais ši gražuolė buvo tituluota „Miss Slitz“ („Slitz“ – anksčiau Švedijoje leistas vyrams skirtas žurnalas). Kartą Las Vegase dabartinė princesė buvo užfiksuota ir su suaugusiesiems skirtų filmų žvaigžde Jenna Jameson.
Buvo laikai, kai Sofią galėjome išvysti ir ypač prastame realybės šou „Paradise Hotel“. Jame demonstruojama, kaip ypač patrauklių žmonių grupelė kartu leidžia laiką kažkokiame kurorte. Ilgainiui jie susiporuoja ir kartu apsigyvena viešbučio kambariuose. Vienas mažiausiai simpatijų sulaukiantis dalyvis kas savaitę turi palikti realybės šou.
Taigi, jokia ankstesnė veikla nesukliudė Sofiai tapti princese. Gal ir puiku, kad karališkosios šeimos nariai sugebėjo pro pirštus pažvelgti į jos praeitį.
Svazilando karalius Msvatis III labai primena niekšą
Karaliai daugelyje šalių yra jokių faktinių galių neturintys individai – tarsi turistų dėmesį traukiantys reliktai. Tačiau Svazilande situacija visiškai kitokia. Paskutinis absoliutus Afrikos monarchas karalius Msvatis III naudojasi galimybėmis pademonstruoti ne tik keistą, bet neretai ir žiaurų savo būdą.
Remiantis „Al Jazeera“ pranešimais, karalius Msvatis yra užsitarnavęs ištvirkautojo, pagyrūno, taip pat korumpuoto ir asmeninėms silpnybėms vergaujančio žmogaus reputaciją. Juk net nedidelės įmonės reikalus vienui vienam sėkmingai tvarkyti būtų sunku, tad ką kalbėti apie šalį, kurioje vyrauja 30 proc. nedarbas, o 70 proc. šalies gyventojų turi pragyventi už mažiau nei dolerį per dieną. Karaliui gi priklausantis turtas vertinamas 100 mln. JAV dolerių (85,3 mln. eurų), be to, jis bet kada gali pasinaudoti 10 mlrd. JAV dolerių (8,5 mlrd. eurų) fondu. Valdovas, aišku, neturi nė menkiausio noro aiškinti savo krašto žmonėms, kam skiria pinigus. Dėl šios priežasties karalius Msvatis uždraudė platinti už 500 tūkst. JAV dolerių (426,6 tūkst. eurų) įsigyto automobilio nuotraukas.
Svazilando karalius labai mėgsta linksmintis. Kasmet per jo gimtadienį surengiamos grandiozinės iškilmės futbolo stadione. Tačiau net jų negalima lyginti su nendrių šokiams skirtais festivaliais. Kai karalius Msvatis III sumąsto išsirinkti dar vieną žmoną, jis užtikrintai pasirūpina, kad aplinkui šoktų dešimtys tūkstančių pusnuogių moterų. Jis, beje, buvo įvedęs draudimą lytiškai santykiauti jaunesnėms nei 18-os metų merginoms, tačiau pats jį ir sulaužė, kai kartą išsirinko septyniolikmetę nuotaką.
Panašu, kad jam per daug nerūpi 25 proc. svazilandiečių, turinčių ŽIV arba sergančių AIDS. Karalius laikosi nuomonės, kad juos reikėtų sterilizuoti ir pažymėti. Kaip skelbė „Telegraph“, šitokia arogancija ir indiferentiškumas tikrai gali lemti monarchijos griūtį.
Princesė Maha al-Sudairi dievina apsipirkimą, bet nekenčia sąskaitų
Dažnai nutinka, kad žmonės, kuriems pavyksta praturtėji, vis tiek gyvena stebėtinai taupiai. Vis dėlto būna ir taip, kad turtai ne juokais susuka galvą.
Nors priklauso vienai turtingiausių pasaulyje Saudo Arabiją valdančiai sauditų dinastijai, princesė Maha (visas vardas – Maha bint Mohammed bin Ahmad al-Sudairi) labai nemėgsta mokėti už pirkinius. Kaip ypač turtingas asmuo, savo įpročių ir pomėgių ji neriboja, todėl neapmokėtose sąskaitose dažnai puikuojasi tiesiog kosminės sumos.
Kaip 2012 metais rašė „Vanity Fair“, kartą princesė Maha buvo penkiems mėnesiams apsistojus Paryžiaus penkių žvaigždučių „Shangri-La“ viešbutyje. Jame moteris rezervavosi 41 kambarį. Viešbučio pateikta sąskaita viršijo 7 mln. JAV dolerių (6 mln. eurų). Tačiau užuot pasinaudojusi mokėjimo kortele, kartu su 60 asmenų palyda princesė naktį pamėgino pabėgti. Pasprukti nepastebėtam, kai turi kalnus bagažo ir tave lydi keli limuzinai, bemaž neįmanoma, taigi, bėgimo planas neišdegė. Išties stebėtina, kad, įsikišus keliems diplomatams, princesei visgi buvo leista išvykti.
Dėmesio verti ir princesės Mahos apsipirkimo užmojai. Kai 2009 metais viešėjo Paryžiuje, iš 30 skirtingų parduotuvių ji sugebėjo išsinešti gėrybių, kurių bendra vertė – net 20 mln. JAV dolerių (17,2 mln. eurų). Nė vienas princesės pirkinys nebuvo apmokėtas. Ji buvo ištobulinusi taktiką įteikti prekybininkui įtikinamai atrodantį skolos dokumentą ir niekada jo neapmokėti. Sakoma, kad dėl šios priežasties karalius Abdullah uždarė princesę rūmuose, kai 2009 metais ji grįžo į Saudo Arabiją.
Princas Harry pagaliau suaugo
Nedaug kas ginčytųsi, kad šiandien Didžiosios Britanijos princas Harry yra tiesiog šaunus vyras. Jis tarnavo pajėgose ir per tą laiką du kartus dalyvavo misijose Artimuosiuose Rytuose. Kai išėjo į atsargą, visa galva pasinėrė į karališkuosius reikalus. Jo vedybos su Meghan Markle vertinamos kaip ypač pažangus gestas, galbūt paskatinsiantis karališkosios šeimos toleranciją modernesnėms pažiūroms. Žinoma, prisimenant tam tikrus princo gyvenimo epizodus, gali atrodyti šiek tiek keista, kad santuokos ryšiais jis susisaistė su mišrios rasės moterimi, mat būdamas jaunuolis jis, tiesą sakant, demonstravo polinkį į rasizmą.
Rasistiniai įsitikinimai, žinoma, yra labiau smerktinas bruožas nei kokia nors nekalta keistenybė. Galbūt jaunystėje princui Harry (akivaizdžiai) stigo supratimo? Nes kaip gi dar reikėtų vertinti jo sprendimą einant į kostiumų vakarėlį pasipuošti nacių karine uniforma, nepamirštant nė raiščio su svastika. Nuotraukos, kuriose šis karališkosios šeimos narys įamžintas kaip tik tokiu amplua, sukėlė plataus masto skandalą. Įvairių šalių politikai išplatino princo elgesį smerkiančius pareiškimus, o Simono Wiesenthalio centro vadovybė nurodė, jog Harry derėtų apsilankyti Aušvice, kad su didžiausia sąžinės graužatimi suvoktų, kodėl pasielgė neleistinai.
Rasistiniai Harry išpuoliai tuo, deja, nesibaigė. Kaip rašė „The Guardian“, tarnaudamas pajėgose jis, tarsi kurdamas vaizdo dienoraštį, įrašė savo pasakojimą, kuriame vieną iš bičiulių pavadino „Paki“ (užgaulus pakistaniečio įvardijimas), o kitam pasakė, kad atrodo kaip „raghead“ (užgauli nuoroda į galvos apdangalą dėl priklausymo tam tikrai kultūrai arba religinei bendruomenei dėvintį asmenį). Kai filmuota medžiaga buvo paviešinta, jaunuolis sulaukė dar didesnio pasmerkimo. Laimei, jis suaugo ir tokių nusistatymų nebedemonstruoja.
Princas Nayefas tiesiog vykdė Dievo planą
Ne paties aukščiausio rango karališkųjų šeimų nariams, kuriems, matyt, neteks tapti savo šalių valdovais, ne visada lengva sugalvoti, kuo būtų galima užsiimti – kur link pakreipti savo karjerą. Pavyzdžiui, Saudo Arabijos princas, kurio visas vardas – Nayefas bin Sultanas bin Fawwazas al-Shaalanas, sugebėjo rasti širdžiai ypač mielą veiklą, kuri, kaip jam atrodė, buvo dar ir Dievo įkvėpta misija. Princas Nayefas vertėsi prekyba narkotikais, ir kai 1999 metais pagaliau įkliuvo teisėsaugai, šią veiką jau buvo gerokai išplėtojęs. Išgirdęs pastabą, kad užsiiminėjo tuo, ko islamas mažų mažiausiai neleidžia, jis nė akimirką nesutriko ir tepasakė, kad pasaulis jau pasmerktas, o pardavinėti narkotikus jam nurodė Dievas.
Jis veikiausiai labai nenorėjo nuvilti Dievo, nes šiaip jau tikrai galėjo rinktis kitą kelią. Remiantis autoritetingų šaltinių duomenimis, princas Nayefas mokėsi Majamio universitete, gali susikalbėti aštuoniomis kalbomis ir yra nemažai investavęs į naftos pramonę. Taigi, rinktis tikrai buvo iš ko, tačiau jis pasuko prekeivio narkotikais keliu, nes toks, esą, buvo dieviškasis planas.
Kadangi naudojosi privačiu lėktuvu ir diplomatiniu statusu, jį susekti buvo gana sunku. Princas Nayefas Ispanijoje susitikinėdavo su narkotikų kartelio nariais. Kai kuriuos yra parsiskraidinęs ir į Saudo Arabiją bei pavėžinęs nuosavu „Rolls-Royce“ markės automobiliu. Besivažinėdami po dykumas „Hummer“ visureigiais verteivos kurpė planus, kaip iš Venesuelos į Paryžių atgabenti 2 tūkst. kilogramų kokaino siuntą. Princas dar nurodė, kad ateity į jam priklausantį lėktuvą butų galima pakrauti ir 20 tūkst. kilogramų krovinį.
Galų gale Nayefas buvo sučiuptas. Tėvynėje šio kilmingojo kaltė buvo pripažinta tik 2007 metais. Nuosprendis buvo paskelbtas teismo posėdyje, kuriame jis nedalyvavo.
Japonijos princesei Masako užkrauta našta pasirodė per didelė
Japonijos princesė Masako, matyt, ne tiek keista, kiek kuo rimčiausiai pasiligojusi, ir dėl savo elgesio kartais paprasčiausiai nepakaltinama. Vis dėlto anksčiau ji buvo kuo puikiausios sveikatos. Prieš įsiliedama į karališkąją šeimą ši moteris tiesiog džiaugėsi gyvenimu, bet princesės priedermės jai priminė ne pasaką, o košmarą.
Visa ko pradžia buvo 1986 metais surengtas pokylis, kuriame ji dalyvavo kaip viena iš šimto merginų, iš kurių princas Naruhito turėjo išsirinkti nuotaką. Princui tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, tačiau Masako atsakyti tuo pačiu negalėjo. Svarbu ir tai, kad ji buvo ypač talentinga, todėl visą dėmesį ketino skirti išsilavinimui ir profesinei karjerai, o ištekėdama už karališkosios šeimos nario nieko panašaus daryti negalėjo.
Net septynerius metus ji atkakliai atmetinėjo princo pasiūlymus tuoktis. Pati tuo tarpu studijavo Harvardo ir Oksfordo universitetuose, išmoko net šešias kalbas. Vėliau ėmėsi diplomatinės tarnybos. Deja, rūmai be atvangos stengėsi paveikti Masako tėvą, todėl ji galop sutiko ištekėti už princo Naruhito.
Iš karto po vestuvių Masako gyvenimas virto tikra tragedija. Aplinkiniai iš jos tenorėjo vieno – kad susilauktų palikuonių, nors ji pati tokios būtinybės nematė. Net tada, kai pagimdė dukrelę, visuomenei šito atrodė negana, mat duktė negalėjo būti laikoma sosto paveldėtoja.
Išsižadėti savo asmenybės Masako buvo per didelis reikalavimas, todėl nuo 2004 metų, kai įžengė į rūmus, ji bent dešimtmetį iš jų neišėjo. Oficialiai buvo pranešta, kad princesė patiria adaptacinį stresą. Kad ir kaip būtų, šitokiam laikui įkalinti save namuose nesutiktų joks stabilios psichikos individas.
Ypatingi princo Charleso poreikiai
Vienas dalykas, kurio neišvengia joks karališkosios šeimos atstovas, – tai pripratimas prie tam tikro lygio prabangos. Problemų tada kyla dėl to, kad daugelio eilinių žmonių būstai, o ir viešbučiai, dažnai neatitinka kilmingiesiems įprastų standartų. Taigi tiems, kurie į jokius kompromisus dėl komforto eiti neketina, belieka tiesiog pasiimti viską, ko galbūt galėtų prireikti. Anot knygos „Rebel Prince: The Power, Passion And Defiance Of Prince Charles“ autoriaus, kaip tik taip ir elgiasi princas Charlesas.
Minėtoje knygoje kuriamas kiek ekscentriško personažo (suprantama, princo Charleso) įvaizdis. Dėmesį kaipmat patraukia kuo įvairiausi autoriaus pastebėjimai. Pavyzdžiu, tuo atveju, jei nusimato nakvynė svetimoje vietoje, princas Charlesas padaro viską, kad užsitikrintų gerą ir kokybišką miegą. Dėl šios priežasties su savimi jis neva gabenasi mėgstamiausią čiužinį.
Ar kas ginčytųsi, kad tam tikros karališkojo asmens kūno vietos tikrai nusipelno ypatingo dėmesio? Bent princas Charlesas, kaip teigia knygos autorius, tam pritartų. Juk Kalboms apie tai, kad į keliones jis pasiima specialų asmeninį unitazo dangtį ir aukščiausios kokybės tualetinį popierių, turi būti koks nors pagrindas?
Kadangi princas pratęs persirengti net penkis kartus per dieną, į keliones jis pasiima ir spintą garderobui susidėti. O kad per daug nepasiilgtų Škotijos aukštumų, kartu gabenasi ir porą jas vaizduojančių paveikslų, kuriuose taip mėgsta paskandinti žvilgsnį.
Nors visa, kas čia suminėta, – ne daugiau nei gandai, vieno keisto savo įpročio ir pats princas Charlesas neneigia: jis iš tiesų kalbasi su augalais. Viename dokumentiniame BBC filme jis tiesiog ima ir prisipažįsta: „Aš mielai šnekučiuojuosi su augalais ir medžiais, taip pat jų klausausi.“ Augalus princas palygino su savo vaikais, be to, nurodė, kad ši veikla kartais padeda jam išlaikyti sveiką nuovoką.
Danijos princas Henrikas – labiausiai niurzgantis karališkosios šeimos atstovas
Galbūt atrodo, kad, priklausant karališkajai šeimai ir disponuojant solidžiu skaičiumi pilių bei tiarų, būtų be galo sunku rasti priežastį skųstis. Visgi kai kurie karališkųjų šeimų nariai laikosi priešingos nuomonės ir kartais yra linkę aimanuoti, o Danijos princas Henrikas šioje srityje vargu ar pralenkiamas.
Henrikas gimė Prancūzijoje ir vedė tuo metu Danijos princese tituluotą Margrethe, taigi, tapo princu. Po penketo metų Margrethe tapo karaliene, tačiau Henriko titulas taip ir liko nepakitęs. Portalas „People“ tada skelbė, kad faktas, jog netapo karaliumi (kas būtų buvę visiškai įprasta esant monarchės vyru), didžiai užrūstino princą Henriką. Apie savo pyktį princas Henrikas nutarė pareikšti viešai, o kad jo nuoskauda nebūtų pamiršta, periodiškai apie ją primindavo. Šio įpročio jis neatsikratė iki pat mirties 2018-aisiais, taigi, liko rūstus iki galo.
Labiausiai niurzgančiu karališkosios šeimos nariu juokais vadinamas princas Henrikas sykį yra pasakęs, kad nebūdamas karaliumi jaučiasi diskriminuojamas. Jis net žmonos akivaizdoje nepraleido progos užsiminti, kad niekaip nesusitaikys su žemesniu savo statusu. Kartą kalbėdamas per televiziją princas Henrikas užsiminė, kad buvo priverstas kreiptis į karalienę Margretą II su prašymu skirti jam išmoką, nes šiaip nė cigarečių negali nusipirkti. Pastarasis jo skundas suveikė – jam tiesiog buvo pradėta mokėti alga.
Polinkio reikšti įgeidžius princas Henrikas neatsisakė iki pat mirties. Kai gyventi jam buvo likę visiškai nedaug, jis kategoriškai pareiškė nenorįs būti palaidotas septynerius metus gamintame specialiame keturių dramblių laikomame stikliniame sarkofage.