Su „ABC News“ aktorė sutiko pasidalinti įsimintiniausių akimirkų filmavimo aikštelėje akimirkomis. Štai jos pasakojimas:
Žmonės man praktiškai kiekvieną dieną prisipažįsta, kad filmas „Nuotakos tėvas“ vienaip ar kitaip yra jų istorijos dalis.
Tėvai žiūri šią juostą su dukromis ir braukia ašaras, užvaldyti prisiminimų, kaip su savo mažosiomis princesėmis kieme mėtė į krepšį. Nuotakos jį žiūri vestuvių išvakarėse. Poros sako, kad čia „jų filmas“.
Jis neabejotinai ir mano filmas. Tik galbūt dėl kitų priežasčių. „Nuotakos tėvas“ žymi bauginančios mano metamorfozės pradžią, kurios metu atsisveikinau vaikystės su likučiais ir tapau suaugusia.
Tai buvo klasikinė Holivudo istorija: atsiradau tarsi iš niekur, tarsi per stebuklą laimėjusi didžiulę pasaulinę atranką. Kitaip tariant, per naktį, būdama vos 15 metų, tapau žvaigžde. Nebūčiau patikėjusi, kad mano pirmoji kaip aktorės diena bus tikras košmaras. Kai plaukuotas dėdė (kokia likimo ironija) man pešiojo antakius, liejau graudžias ašaras.
Dar garsiau vaitojau, kai poniutė baltu chalatu vašku depiliavo man kojas, be gailesčio raudama lauk nereikalingus plaukelius (ir, kaip tada atrodė, mano orumą). Jaučiausi kaip ką tik nupeštas viščiukas, kuris bus tuoj pamautas ant iešmo ir iškeptas.
Supratau, kad būti čia yra didžiulė privilegija. Pildėsi mano didžiausia svajonė, kuria gyvenau nuo penkerių – vaidinti kino filme su geriausiais komikais, kuriais tiek metų žavėjausi: Diane Keaton, Steve‘u Martinu, Martinu Shortu.
Daugeliu aspektų mano gyvenimas tiesiog nebegalėjo būti dar geresnis. Nepaisant to, didžiąją laiko dalį buvau toli nuo savo šeimos, draugų ir visko, kas man buvo pažįstama ir artima. Dar svarbiau tai, kad neturėjau žalio supratimo, ką čia darau.
Labiausiai ramybės nedavė ta nelemta trintuvo scena. Bryanas, kurį vaidino George‘as Newbernas, Anne vestuvių proga padovanoja trintuvą. Tokia vestuvinė dovana merginą siaubingai įsiutina. Ji imasi analizuoti, ką galėtų reikšti toks mylimojo gestas, ir padaro išvadą, kad jam reikia namų šeimininkės, o ji juk nori siekti karjeros. George‘as Banksas, kurį vaidino Steve‘as Martinas, turėjo ateiti į dukros kambarį ir rasti ją verkiančią. Bėda ta, kad niekaip nepavyko pravirkti.
„Oi kaip aš stengiausi. Per visas keturias apklausas labiausiai jaudinausi dėl to, kad, jeigu gausiu vaidmenį, negalėsiu pravirkti, kai reikės. Tada dar nemokėjau valdyti emocijų ir jomis pasinaudoti. Tiesą sakant, kuo labiau jaudinausi, ar pavyks pravirkti, tuo sunkiau darėsi tai padaryti. Iš šiandieninės perspektyvos atrodo, kad geriausias sprendimas būtų buvęs pasikviesti tą antakių pešiojimo ekspertą“, – prisimena aktorė.
Naktys prieš filmavimus buvo bemiegės. Pilve siausdavo uraganai.
„Jaukaus miegamojo scenografija buvo didžiuliame erdviame kambaryje ant tokios specialios platformos, kuri man tam tikra primindavusi kartuves. Prisimenu, kad trintuvas buvo padėtas ant lovos, šalia vienkartinės nosinaitės. Už specialiuosius efektus atsakingas vyrukas parūpino lietų už lango, buvo kuriamas apniūkusios dienos efektas. Pradėjome filmuoti. Kartu su Steve‘u pasiruošėme pirmai scenos pusei. Pirmas bandymas. Antras. Trečias. Keturiasdešimtas kartas, kai jis beldžia į Anne kambario duris ir klausia: „Anne? Ar galiu užeiti?“. Kiekvieną kartą leisdavau jam užeiti. Kiekvieną kartą jam aiškindavau, kas nutiko. Kiekvieną kartą niekaip nepavykdavo pravirkti. Tik staiga netikėtai nuskambėjo režisieriaus Charleso Shyerio pareiškimas „Nufilmuota“, įsivyravo mirtina tyla.
Kartu su Steve‘u apmirę laukėme tolimesnių instrukcijų. Galiausiai jis pats pasirodė pro tas nelemtas duris, atrodė kaip reikiant susinervinęs“, – pasakoja kino žvaigždė.
„Tiesiog...“, – sunkiai rinko žodžius, nesumodamas, kaip man padėti. „Bobbie, pabandykime dar vieną kartą“, – pratarė.
„Boobie buvo malonybinis žodelis, kuriuo jis kreipdavosi į visus iš eilės. Tik šį kartą jis skambėjo visai nemaloniai. Visa komanda jautė nuovargį ir norėjo pertraukos. Dirbome visą rytą, artėjo pietūs, o rezultatas buvo niekinis. Turėjau kažkaip susikaupti ir padaryti, ką privalau padaryti. Kantrusis Steve‘as užėmė pradinę padėtį – galbūt jau kokį 50-ąjį kartą. Žvelgiau pro tą įsivaizduojamą langą – vėl įjungė lietų. Visi akylai stebėjo kiekvieną mano judesį, įtampa buvo tokia didelė, jog ją buvo galima pačiupinėti“, – prisiminimus atpasakoja Anne iš juostos „Nuotakos tėvas“.
„Aš siaubinga aktorė. Ta mintis mane tiesiog perskrodė kiaurai, ir akyse pradėjo kauptis ašaros. Ačiū Dievui! „Filmuojam!“ Steve‘as pabeldžia į duris, ir pirmą kartą į jį atsisuku taip, kaip reikia – skruostais rieda ašaros.
„Anne, ar galiu užeiti?“ Pati scena iš esmės buvo labai juokinga savo absurdiškumu – kokias išvadas gavusi dovanų paprastą daiktą gali pasidaryti nerimaujanti būsimoji nuotaka. Visos emocijos, kurios manyje kaupėsi kurį laiką, ėmė ir išsiveržė lauk. Jausmas buvo tiesiog nuostabus – pajutau palengvėjimą.
Filme atsidūrė paskutinis scenos variantas. Šį kartą, kai Charlesas šūktelėjo „Nufilmuota“, visi patrūko ploti. Jis užlipo pas mane ant miegamojo platformos (iš burnos kyšojo ledinuko pagaliukas) ir tėviškai mane apkabino. Tą akimirką supratau, kad Steve‘o žodžiai, kuriuos jis man pasakė pirmąją dieną filmavimo aikštelėje, buvo pranašingi: „Sveika atvykusi į Holivudą. Tau prireiks gero terapeuto“.
Nors darbas filme „Nuotakos tėvas“ buvo viena iš sunkiausių ir sudėtingiausių patirčių mano gyvenime, ją galiu drąsiai įvardyti ir didžiausia dovana. Juosta tapo tikra kino klasika, o aš pradėjau sėkmingą karjerą, dovanojusią daug nuotykių ir gražių akimirkų. Kaip ir gausybei „Nuotakos tėvo“ gerbėjų, šis filmas persmelkęs ir visą mano gyvenimo istoriją, už ką jam būsiu amžinai dėkinga“, – šypsosi aktorė.
Nuotraukų albume - aktorė anksčiau ir dabar: