„Dažniausiai prisimenamos jau anapilin išėjusių politikos atstovų – B. Jelcino, V. Černomyrdino, V. Novodvorskajos – parodijos, deja, naujų herojų nėra daug. Turime prezidentą, kuris yra politinė figūra ir kurį galima parodijuoti, tačiau juk nevaizduosi vien tik jo? Dar turime V. Žirinovskį, bet kiek gi galima jį rodyti?“ – samprotavo M. Galkinas.
Maksimai, pirmasis mano klausimas susijęs su jūsų programa Vilniuje. Ką atvešite ir ar juokausite apie lietuviškus sūrius ir estiškus šprotus?
O kas atsitiko lietuviškiems sūriams?
Rusijoje jie buvo uždrausti.
Bet juk jų galima įsivežti asmeninėms reikmėms. Mes jų atsivežame, Alla labai mėgsta lietuviškus sūrius. Žinote, tie ypatingo kvapo turintys lietuviški sūriai. Alla juos labai mėgsta, aš, tiesa, juos mėgstu mažiau. Taigi tikiuosi, kad muitininkai mane praleis, kai važiuodamas atgal vešiuosi sūrio. Juk sau galima (juokiasi).
Kalbant apie juokelius, Vilniuje jau senokai nebuvau, mano koncertų seniai nerodė televizija. Taigi ši programa, su kuria atvyksiu, žiūrovui bus visiškai nauja. Be to, savaime suprantama, bus atskiras sankcijų temai skirtas numeris. Dar, žinoma, bus ir juokų apie lietuviškus sūrius. Turiu aš juokingą muzikinį numerį, kuriame skirtingi artistai dainuoja apie tai, kaip nukentėjo nuo sankcijų.
Mano ironija daugialypė, niekada nebuvau angažuotas humoristas, todėl juokiuosi iš visko, kas juokinga, iš to, kas kelia man juoką. Žinoma, televizija ne visada tai parodo, jie turi savų sumetimų.
Tiesa, kalbant apie televiziją, žiniasklaida jau rašė, kad jūs pereinate į „Pervyj kanal“, bet, kaip suprantu, pirmosios laidos pasirodys tik kitų metų pavasarį?
Taip, galbūt pavasarį, o galbūt rudenį. Dabar dirbame su autorių grupe, ruošiame naują personalinį šou. Gali būti, kad netgi visai pavyks. Nenoriu spėlioti, nes, žinote, tai nėra aiškaus formato programa, kai tiesiog išperkama licencija ir viskas paprasta. Mes mėginame sukurti ką nors tinkančio man, tai, su kuo man būtų įdomu dirbti ir kas mane maksimaliai atskleistų. Matysime, kas gausis.
Na, jūs tikrai šiek tiek kuklinatės, nes esate žmogus-orkestras, o jūsų neseniai įvykęs duetas su Ivanu Urgantu jo laidoje dar kartą tai patvirtina.
Ačiū.
Norėčiau jūsų paklausti štai ko. Naujojoje savo laidoje jūs spręsite, kokia tema juokausite, ar Konstantinas Ernstas jums pateiks instrukcijas? Juk „Pervyj kanal“ garsėja savo formatu, taigi noriu paklausti: kiek daug laisvės jūs kaip humoristas ir satyrikas turėsite? Ar jaučiate ribas?
Jūs neteisingai supratote. Žodį „formatas“ pavartojau kita prasme. Turėjau omenyje formatą kaip televizinį terminą, reiškiantį licencijuotą produktą. Pavyzdžiui, laida „Kas nori tapti milijonieriumi?“ –tai formatas. Kai perki licenciją ir darai viską „pagal Bibliją“, ne religijos prasme, o laikydamasis tam tikros instrukcijos.
Būna, nors mūsų televizijoje ganėtinai retai, kad sukuriama autorinė programa, neturinti analogo. Mūsų sugalvotame šou, kurį rodys „Pervyj kanal“, reikia viską kurti nuo nulio, todėl labai sudėtinga kalbėti apie terminus. Sudėtinga pasakyti, pavyks ar ne.
Galiu pasakyti, kad su Konstantinu Lvovičiumi labai patogu, nes su juo visų pirma vyksta kūrybinis darbas. Jis taip pat prisideda, teikia daug pasiūlymų. Jis pasirengęs padėti dirbdamas kaip kūrybos prodiuseris. Taigi šia prasme laisvę turiu visišką. Svarbiausia, kad man pavyktų.
Vis dėlto ar tai bus nekaltas humoras, ar sulauksime ir politinių pajuokavimų?
Bus, kiek įmanoma juokauti politikos tema ir kiek tai įmanoma šiuolaikinių Rusijos realijų kontekste. Šia prasme pas mus šiuo metu ne viskas įmanoma. Iš viso manau, kad ne visur iš esmės viskas yra įmanoma, bet pas mus šia prasme dėl dabartinės politinės situacijos į viską žiūrima griežčiau. Turiu galvoje humorui politinėmis temomis taikomus apribojimus. Tiesa, tai ir nėra mano tikslas, nesiekiu būtinai žerti politinę satyrą.
Juk tai jums puikiai sekėsi – vien jūsų V. Novodvorskaja ko buvo verta! O jūsų „Kas? Kur? Kada?“ su A. Lukašenka ir V. Černomyrdinu!
Problema štai kokia. Kai prisimenamos mano politinės parodijos, tai yra dažniausiai jau pasitraukę žmonės – B. Jelcinas, V. Černomyrdinas, V. Novodvorskaja, o naujų herojų, deja, mažoka. Turime prezidentą, kuris yra politinė figūra ir kurį galima parodijuoti, tačiau juk nevaizduosi vien tik jo? Dar turime V. Žirinovskį, bet kiek gi galima jį rodyti?
Iš esmės dabar neturime tokio politinio spektro, iš dalies jo nėra todėl, kad politinė situacija dėliojosi taip, kad nebuvo ką parodijuoti. Taigi tai nėra labai įdomu. Net ir mano ankstesnių metų politinės parodijos – tai vis dėlto buvo savotiškas kompromisas tarp humoro ir satyros, o dabar turbūt įmanoma tik itin pikta satyra, kuri manęs niekada nedomino, todėl man neatrodo organiška. Vis dėlto mano koncertuose yra politikos, pasakoju politinius anekdotus, vaidinu politikus.
Žinoma, jei tai bus aktualu, visais įmanomais būdais mėginsiu perkelti politinį humorą į televiziją, tačiau visų pirma laida turi būti pramoginio pobūdžio, humoristinė.
Kaip jūs vertinate dabartinę satyros situaciją Rusijoje, o taip pat ir už jos ribų? Galima prisiminti, pavyzdžiui, satyrinio žurnalo „Charlie Hebdo“ redakcijoje įvykusią tragediją. Ar dabar šioje srityje yra tokių, kurių darbas jums keltų simpatiją?
Kalbant apie satyrą vykusių dainų turi Vasia Oblomovas. Jis rašo juokingas repo kompozicijas šiuolaikinės politikos temomis. Kartais galima šį tą paskaityti iš Dimos Bykovo kūrybos.
Kaip vertinate D. Bykovo ir M. Jefremovo duetą?
„Pilietis poetas“ man labai patinka. Man atrodo, kad tai – satyra grynu pavidalu. Vis dėlto kalbant apie estradą galiu pasakyti, kad ji nuo šito atsitraukusi. Humoras ir satyra, žinoma, niekur nedingsta, bet jų pavidalas keičiasi. Kažkuriuo momentu tai prisiėmė sau žurnalistika.
Taip, bet žurnalistika, kuri iš esmės neturi prieigos prie masinės auditorijos, kaip, pavyzdžiui, Novaja gazeta“ ar televizijos kanalas RTVi.
Taip, žinoma, bet juk aš nežinau, kaip stipriai tai sudomina žiūrovų mases. Nežinau, ar yra toks poreikis. Šis procesas turi būti abipusis, nors turbūt būtų galima kaip nors prasiveržti. Žinoma, yra internetas, taigi jei yra didelis nors, ten galima šį bei tą paskaityti.
Satyra visada nukreipta į politiką, į valdžią, bet juk valdžios reitingas, apie kurį visi taip mėgsta kalbėti, yra nuoširdus – juk tai nėra kažkokie sugalvoti skaičiai. Juk tai ne koks nors dirbtinai sukurtas Potiomkino kaimas. Taip ir yra, žmonės dabar to nori.
Na, sovietiniais laikais partijos viršūnėlės reitingai irgi atrodė neįtikėtinai.
Taip, bet reitingas buvo vienas, o už reitingo slypinti mintis – skirtinga. Taigi lyginti su sovietiniais laikais būtų sudėtinga. Be to, analogijų paieškos istorijoje – nedėkingas reikalas.
Jei kalbėčiau asmeniškai apie save, galėčiau pasakyti, kad jaučiuosi laisvu žmogumi šioje šalyje. Nejaučiu, kad būčiau spaudžiamas, nesijaučiu taip, lyg man neleistų ko nors daryti. Nejaučiu to, bet gal tai mano tokia asmeninė laimė? Duok Dieve, kad ji niekada nesibaigtų.
Bet kuriuo atveju, aš visiškai laisvai keliauju, rodau tai, ką noriu, galiu atvažiuoti į Lietuvą ir sakyti tai, ką noriu. Niekas manęs dėl to neriboja. Tiesa, esu ganėtinai geraširdis žmogus.
Kartais, kai parenkate aštresnį žodį, susidaro kitoks įspūdis.
Na, nežinau, man atrodo, kad esu geraširdis.
Dar kalbama, kad humoristai realiame gyvenime yra labai liūdni žmonės.
Ne, aš toks nesu. Vis dėlto galioja balanso taisyklė. Neįmanoma visą laiką duoti, jei tu visą laiką ką nors linksmini, kur nors turi pabūti liūdnas. Vis dėlto iš esmės esu linksmas žmogus. Nepriklausau liūdnųjų klounų kategorijai.
Paminėjome jūsų duetą su I. Urgantu. Galbūt turite dar kokių planų duetams? Ar mėgstate improvizacijas?
Žinoma, kelis kartus vedžiau koncertus ir renginius kartu su Dmitrijumi Nagijevu – labai talentingas žmogus. Kaip ir Vania Urgantas, žinoma. Iš viso įdomu dribti su talentingu, aštraus proto žmogumi, mokančiu būti tam tikroje situacijoje. Manau, kad Saša Oleška yra labai geras vedėjas.
Savaime suprantama, kad su žmona mėgstu bendrauti ne tik gyvenime, bet ir scenoje. Ji – nuostabi scenos partnerė.
Ar turite planų pasirodyti kartu su Alla Pugačiova?
Na, nežinau, bus matyti. Kol kas mes paklausūs po vieną, taigi atidėliojame planus dėl bendrų pasirodymų juodai dienai (juokiasi).
Į Lietuvą Alla Borisovna neketina atvykti? Pastaruoju metu daugelis artistų iš Rusijos atvyksta čia koncertuoti.
Alla gastrolinę veiklą nutraukė. Nežinau, galbūt po kurio laiko ją ir vėl aplankys įkvėpimas. Kol kas ji nelabai nori rengti pasirodymų, tiesa į „Novaja volna“ vyko. Kol kas ji sėdi namuose su vaikais. Aš irgi stengiuosi vykti trumpų gastrolių ir kuo dažniau mėgautis šiuo nuostabiu laiku su šeima, kurį mes leidžiame kartu.