„D. Bowie mirė po įnirtingos, 18 mėnesių trukusios kovos su vėžiu. Paskutines savo gyvenimo akimirkas jis praleido šeimos apsuptyje“, – rašoma oficialioje atlikėjo paskyroje.
Žinią apie legendos netektį patvirtino ir D. Bowie sūnus Duncanas
Jonesas, taip pat žinomas kaip Zowie Bowie.
Britų kilmės D. Bowie buvo vienas žinomiausių XX a. muzikantų. Paskutinis jo albumas „Blackstar“ buvo išleistas kiek mažiau nei prieš savaitę.
Naujausias vaizdo klipas „Lazarus“ dienos šviesą išvydo taip pat prieš atlikėjo mirtį.
D. Bowie – muzikos chameleonas
Vienas įtakingiausių atlikėjų, dainų autorių ir prodiuserių D. Bowie per 40 metų trukusią karjerą išbandė pačius įvairiausius muzikos stilius, jis pelnytai vadinamas muzikos pasaulio chameleonu: nuo popmuzikos iki roko, nuo elektronikos iki soulo – jam pakluso visi muzikos stiliai, skelbia hollywoodreporter.com.
D. Bowie kūrybiniu proveržiu įvardijami 1972 metai ir albumas „The Rise and Fall of Ziggy Stardust and the Spiders From Mars“ – šis studijinis darbas formavo roko žvaigždės kaip ateivio iš kosmoso įvaizdį. Išmaniai sumaišęs įvairius stilius ir mados kryptis, suliejęs roką ir teatrą, D. Bowie susikūrė abiejų lyčių savybių turintį savo alter ego – Ziggy Stardust.
Po trejų metų D. Bowie pradėjo užkariauti ir Ameriką. Jo daina „Fame“ iš albumo „Young Americans“ tapo perkiamiausia. 1976 metais avangardinio roko albumas „Station to Station“ perkamiausių sąrašuose atsidūrė garbingoje trečioje vietoje. Ypatingo dėmesio sulaukė kūrinys iš jo „Golden Years“.
Vertos paminėjimo ir kitos D. Bowie dainos, tarp kurių 1983 metų „Let‘s Dance“ (ši daina vienintelė iš jo repertuaro Amerikoje pasiekė topų viršūnes), nepamirštamoji „Heroes“, „Changes“, „Under Pressure“, „China Girl“, „Modern Love“, „Rebel, Rebel“, „All the Young Dudes“, „Panic in Detroit“, „Fashion“, „Life on Mars“, „Suffragette City“ ir 1977 metų kalėdinis projektas su Bingu Crosby.
Skirtingų spalvų akys (muštynių mokyklos kieme rezultatas) ir smilgos figūra lėmė, kad D. Bowie buvo graibstomas ir keistiems vaidmenims kine. 1976 metų Nicolo Roego siurrealistinėje juostoje „The Man Who Fell to Earth“ jis yra vaidinęs ateivį, ieškantį pagalbos savo mirštančiai planetai. Vėliau kritikai negailėjo pagyrų jo tris mėnesius trukusiam projektui Brodvėjuje – 1980 metų pastatymui „The Elephant Man“.
Be to, D. Bowie vaidino ir paskutiniame Marlene Dietrich filme – 1978 metų juostoje „Just a Gigolo“. 1983 metų filme „Merry Christmas Mr. Lawrence“ jis įkūnijo Antrojo pasaulinio karo belaisvį, o 1988 metų Martino Scorsese filme „The Last Temptation of Christ“ atliko Poncijaus Piloto vaidmenį. Be to, D. Bowie kuris visada žavėjosi technologijų naujovėmis, tapo pirmąja roko žvaigžde, besiėmusią tokių ryžtingų veiksmų internete – 1998 metų rugsėjį jis pristatė ambicingą projektą „BowieNet“.
Tikrasis 1948 metų sausio 8 dieną Londone gimusio Davido Bowie vardas – Davidas Jonesas. Savo vardą jis oficialiai pasikeitė 1966 metais – po to, kai didelės šlovės susilaukė „The Monkees“ muzikantas Davy Jonesas. D. Bowie grojo saksofonu, įkūrė savo mimų trupę, o po sėkmingų pasirodymų su keliomis grupėmis pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Mercury Records“. 1969 metais įrašytas albumas „Man of Words, Man of Music“. Labiausiai išgarsėjo jame esanti daina „Space Oddity“, kurioje pasakojama apie astronauto Majoro Tomo misiją kosmose.
Bandydamas dar labiau paskatinti visuotinį susidomėjimą Ziggy Stardust, D. Bowie per interviu 1972 metais pareiškė esąs gėjus (spėjama, kad šis pareiškimas tebuvo viešųjų ryšių akciją). Be to, jis nusidažė plaukus ryškiai oranžine spalva ir pradėjo vilkėti moteriškais drabužiais. Tokia strategija pasiteisino – albumas tapo tikra sensacija.
1975 metais D. Bowie radikaliai pakeitė muzikos kryptį. Jį tiesiog apsėdo šokių muzika ir fankas. Naujo stiliaus albumas „Young Americans“ pasiekė 9-ąją perkamiausiųjų albumų sąrašo vietą. Sėkmę lėmė ir itin didelio populiarumo sulaukęs singlas iškalbingu pavadinimu „Fame“, prie kurio prisidėjo Johnas Lennonas ir gitaristas Carlosas Alomaras.
Po jausmingo, tačiau neabejotinai šaltesnio studijinio darbo „Station to Station“, D. Bowie ir vėl pranoko bet kokius lūkesčius – Vokietijoje 1977 metais įrašytas mistinis albumas „Low“, tapęs pirmuoju iš jo „Berlin Trilogy“ projektų su klavišininku Brianu Eno.