„Ritz Carlton“ viešbutyje apsistojusio aktoriaus ir režisieriaus nuotaika kuo puikiausia: apimtas nenumaldomo entuziazmo ir plačiai šypsodamasis jis noriai demonstruoja savo atžalų nuotraukas.
Nors iš pažiūros kiek sulysęs, be to, su tamsiais ratilais paakiuose (galima sakyti, skiriamuoju naujai iškeptų tėtušių bruožu), jis jaučiasi neišpasakytai laimingas. G. Clooney džiaugsmo priežasties ilgai aiškintis nereikia. Tai – du meilūs ir žavingi trijų mėnesių kūdikiai, užfiksuoti mobiliojo telefono kamera. Iš nuotraukų žvelgia putlus ir sveikai atrodantis berniukas ir rami mergytė didelėmis, išraiškingomis akimis.
„Kur berniukas, o kur mergaitė, juk aišku?“ – su pasididžiavimu veikiausiai eilinį kartą žvelgdamas į nuotraukas ir vos tramdydamas džiugesį klausia G. Clooney. Apsilankymas Toronoto kino festivalyje yra pirmoji aktoriaus išvyka, dėl kurios jam tenka išsiskirti su brangiosiomis atžalomis.
„Berniukas kone dvigubai didesnis už mergaitę. Jis tikras galiūnas, o ji – trapi žavinga būtybė. Dabar jie vėl Los Andžele. Šias nuotraukas gavau tik šįryt“, – sako G. Clooney.
Kaip profesionalus kino kūrėjas į vaikų atvaizdus G. Clooney geba pažvelgti ir kritiškai. „Nuotraukoje ji atrodo tikrai neblogai“ – prataria G. Clooney.
Dvynukai ir išties atrodo nepaprastai laimingi. „Jie niekada neverkia, – patikino G. Clooney. – Aš tikrai verkiu daug dažniau nei jie. Bent keturis kartus per dieną, tai tikrai. Turiu pasakyti, kad jaučiuosi gerokai nuvargęs.“
Mintimis jis nuklysta į tuos laikus, kai jokių vaikų nebuvo ir nereikėjo rūpintis jokia gležna gyvybe. „Argi nebuvo puiku?“ – klausia aktorius valiūkiškai. Tai, žinoma, pokštas.
Juokai juokais, bet kad po šių metų birželio 6 d., kai į pasaulį atėjo taip laukti Alexanderis ir Ella, G. Clooney ir jo žmonos, 39-erių metų Amal, gyvenimas iš esmės pasikeitė, paneigti neįmanoma.
„Apie tai, kas laukė, žinoma, šį tą įsivaizdavau, – sako G. Clooney. – Juk visi mano draugai turi vaikų, pats esu bent 20-ies iš jų krikštatėvis, todėl bent miglotai nutuokiau, kam turiu pasiruošti.“
„Didžiausia staigmena veikiausi buvo supratimas, kad rūpintis dvyniais kur kas sunkiau nei vienu kūdikiu. Darbo ir rūpesčių padaugėja tikrai daugiau nei dvigubai. Be to, didžiausia atsakomybė tenka ne man – du žiopliukai, ko gero, dar nė nenutuokia, kad aš egzistuoju!“ – svarsto G. Clooney.
„Šiuo metu juos tedomina tik valgymas, todėl beveik neturiu ko jiems pasiūlyti. Tik kartkartėmis pamaitinu iš buteliuko, – dalijasi G. Clooney tėvystės rūpesčiais gestais demonstruodamas, kaip maitina kūdikį, – bet didžiausia darbo dalis kol kas, žinoma, tenka Amal. Aš, galima sakyti, iki galo nė nesuvokiu, kas vyksta.“
„Savo žmoną tiesiog dievinu. Ji maitina krūtimi, o miega po porą valandų. Mažyliai spinduliuoja begalinę meilę ir tai išties jaudinantis reginys“, – atvirauja G. Clooney.
Aktorius negali nepripažinti, kad be bemiegių naktų keliamo nuovargio, kūdikiai teikia ir begalinį džiaugsmą. „Visa tai – tik paviršius. Štai aš, 56-erių metų vyras, tikrai nemaniau, kad man gali taip nutikti. Galvojau, kad visas mano gyvenimas bus susijęs su karjera, kad tikrai neliks vietos santykiams – tokia perspektyva man buvo labai priimtina“, – sako G. Clooney.
„Vis dėlto kai susipažinau su Amal norom nenorom pagalvojau, kad mus siejantis ryšys ypatingas, kad tai tiesiog likimo dovana. Praėjo šiek tiek laiko ir štai – du šaunūs mažyliai, kasdien priverčiantys po kelis kartus nusijuokti“, – pasakoja aktorius.
„Jie išties smagūs vaikai. Berniukas, atrodo, nieko daugiau neveikia, tik valgo. Neįsivaizdavau, kad kas galėtų tiek suvalgyti. Mergaitės elgesys jau dabar atrodo labai rafinuotas. Ji labai panaši į mamą“, – sako G. Clooney.
„Tikriausia gerai, kad jie tokie skirtingi. Tiek tik, kad pačiam nebuvo tekę matyti visko savomis akimis – suvokti, kokią didelę mūsų asmenybės dalį lemia prigimtis“, – samprotauja G. Clooney.
„Nuo pat jų gimimo tai pirmas kartas, kai teko bent trumpam išsiskirti. Žmona siunčia jų nuotraukas, o mane, į jas žiūrint, kankina nenumaldomas nors būti šalia vaikų“, – prisipažįsta G. Clooney.
Komentuodamas tą faktą, kad nėra jaunas tėvas, G. Clooney juokauja: „Jaučiuosi kaip Tony Randallas!“. (Taip jis užsimena apie JAV aktorių, tėvu tapusį tada, kai sulaukė 77.)
„Tik ar kas nustatė idealų amžių tapti tėvu? – klausia G. Clooney retoriškai. – Apie vaikų auginimą nusimanau tikrai nedaug. Dabar galiu tik bandyti atsigriebti už prarastą laiką ir viltis, kad kai vaikai paaugs ir lakstys aplinkui, dar nesėdėsiu vežimėlyje!“
„Žinau tik tiek, kad pagaliau ir man teko patirti tai, ką patiria daugelis, – būti apimtam begalinės meilės, kuri ištinka, kai į pasaulį ateina du vaikučiai, už kuriuos esi atsakingas“, – mano G. Clooney.
Aktorius labai rimtai mąsto, kokias vertybes turėtų įdiegti savo atžaloms.
„Man visada buvo būdingas atsakomybės už kitus jausmas, bet kai turi savo vaikų, imi suvokti, kad atsakomybė gali būti ir kitokia. Nejučiom supranti, kad turi būti pavyzdys, kad visas tavo gyvenimas turi tapti pavyzdžiu, kuriuo jie galėtų vadovautis. Noriu, kad mano vaikai žinotų, jog jiems tenkančios galimybės pasiekiamos ne kiekvienam, kad jiems nuskilo tik per atsitiktinumą. Juk jie tikrai galėjo gimti, pavyzdžiui, Sirijoje, o tada jų gyvenimas būtų visiškai kitoks“, – sako G. Clooney.
„Vaikams, gimusiems spindesio ir įžymybių apsupty, niekada nestokojantiems materialinės gerovės, labai sunku įdiegti užuojautos jausmą mažiau likimo apdovanotiems žmonėms. Aš ir Amal laikome tai labai svarbia savo užduotimi“, – sako G. Clooney.
Nors G. Clooney tėvas buvo televizijos laidų vedėjas Kentukyje, o brangioji teta Rosemary – žinoma dainininkė, aktorius tikrai nebuvo laimės kūdikis ir yra tvirtai pasiryžęs to nepamiršti.
„Užaugau Kentukyje. Aktoriaus profesija pareikalavo iš manęs daug pastangų. Net dešimt metų man nesišypsojo sėkmė, todėl tikrai žinau, ką reiškia uoliai dirbti. Pirkdavausi kostiumus, kurių kelnės buvo per ilgos, o iš nurėžtų klešnių galų siūdindavausi kaklaraiščius. Yra tekę dirbti ir tabako laukuose už valandinį trijų dolerių ir trisdešimties centų atlygį. Esu pardavinėjęs ir draudimo polisus. Patikėkite, tai siaubingas darbas“, – tikina G. Clooney.
Dirbti draudimo agentu, deja, nebuvo blogiausia, kuo kada nors teko užsiimti G. Clooney. Būdamas 18-os jis dirbo didelėje Sinsinačio parduotuvėje, kurioje batus pirkdavusios klientės ryždavosi chirurginei kojos piršto šalinimo operacijai, kad pėdą pavyktų įsprausti į ypač siaurą apavą.
„Dirbau moterims skirtos avalynės skyriuje. Kai kurie batai, kuriuos tekdavo parduoti, buvo išties siaubingi. Kalbu apie 1979, 1980 metus. Tuo metu ištisa karta pagyvenusių amerikiečių ryžosi ketvirto kojos piršto šalinimo operacijai, kad pėda tilptų į neįtikėtinai siaurus batelius“, – pasakoja G. Clooney.
„Niekam nebuvo malonu aptarnauti 75-erių metų damų, nes egzistavo tikimybė išvysti tas bepirštes pėdas. Tai buvo siaubinga. Todėl dabar puikiai žinau, kaip man nuskilo, kad pavyko padaryti tai, ką padariau“, – įsitikinęs G. Clooney.
G. Clooney neneigia, kad visi pasiekimai ir įgytas įžymybės statusas teikia džiaugsmą, tačiau primena ir apie kainą, kurią tenka mokėti, kai esi žinomas.
„Prisimenu kaip kartą, kai neturėjau pinigų susimokėti už odontologo paslaugas, žiūrėdamas įžymybių gyvenimo būdui skirtą laidą „Lifestyles Of The Rich And Famous“ ir girdėdamas, kaip vienas turčius skundžiasi neįtikėtinais sunkumais, pamaniau, kad jis tiesiog kliedi, o apie jokius sunkumus ničnieko neišmano“, – pasakoja G. Clooney.
„Visgi jei dabar paprašytumėte manęs įvertinti savo gyvenimą, tai nebūtų taip jau paprasta. Pavyzdžiui, tikrai norėčiau su žmona ir vaikais pasivaikščioti Centriniame parke. Deja, tai man užginta – negaliu. Išties stinga tam tikro privatumo, apie kurį tikriausiai galiu pamiršti“, – vardija žinomas aktorius.
„Vis dėlto skųstis tikrai nenoriu, nes labai gerai žinau, kaip tai gali nuskambėti, – juk pats patyriau, kad gali būti ir nepalyginamai sunkiau“, – teigia G. Clooney.