Politikų drabužiai, kuriais vilkėdami jie pasirodo visuomenei, parenkami ypač atsakingai, nes jie formuoja įvaizdį ir yra daug iškalbingesni, nei galima pamanyti. Konkrečia proga dėvimą aprangą politikai dažnai pasirenka ne savo nuožiūra: jiems talkina stilistai – kartais visa jų komanda, patarianti ir dėl dizainerių, ir dėl spalvų, ir dėl kitų dalykų, neabejotinai darančių įtaką piliečių nuomonei apie konkretų asmenį ir išskiriantį jį iš kitų.
Kartais konkreti apranga tampa amžina kokio nors politiko vizitine kortele. Pavyzdžiui, Hillary Clinton taip pamėgo kelnių ir švarko kostiumą, kad jau sunku įsivaizduoti ją dėvinčią kaip nors kitaip. Toliau atkreiptas dėmesys į keletą portale thelist.com aprašytų atvejų, kai tam tikri drabužių ansambliai tampa konkrečių politikų įvaizdžio dalimi ir net padaro įtakos istoriniam kontekstui.
Pradėti turime nuo Jackie Kennedy
Kalbant apie mados vaidmenį politikoje, pirmiausia privalu paminėti Jacqueline Kennedy. JAV pirmąja ponia ši niujorkietė tapo būdama vos 31-ų – 1961-aisiais, kai jos vyras Johnas F. Kennedy buvo išrinktas šalies prezidentu. Per porą Baltuosiuose rūmuose praleistų metų ši moteris spėjo įvesti keletą savų taisyklių ir pademonstruoti išskirtinį stiliaus pojūtį. Kone nuolatiniais J. Kennedy atributais tapo skrybėlaitė (plokščiu viršum, be kraštų), perlai ir pirštinės. Asmeninio J. Kennedy stilisto pareigos buvo patikėtos amerikiečių mados dizaineriui Olegui Cassini. Kaip rašė „The Telegraph“, jam teko misija aprengti J. Kennedy taip, tarsi jį būtų Amerikos karalienė. Su šituo iššūkiu dizaineris susidorojo kuo puikiausiai.
J. Kennedy vadovavosi tam tikrais jai pačiai priimtinais prioritetais ir susikūrė tokį stilių, kad atrodė tarsi kilmingoji tarp politikų. Jos išvaizda nebuvo vien naujos mados demonstravimas: ji tapo impulsu, pakeitusiu tuometinį moterų požiūrį į asmeninį stilių. „J. Kennedy privertė moteris išlysti iš puošnių suknių, pūstų sijonų ir atsisakyti perdėm ištaigingų šukuosenų – viso to, kas dominavo šeštojo praeito amžiaus dešimtmečio mados padangėje – ir rinktis lakonišką, elegantišką, šiuolaikinį siluetą“, – rašė „The Telegraph“. J. Kennedy akivaizdžiai rūpėjo ne tik jos, bet ir visos prezidento administracijos daromas įspūdis. „Modernias mados tendencijas J. Kennedy išnaudojo kaip būdą pademonstruoti, kad jos vyro administracijoje dirba jauni, energingi ir pažangiai mąstantys žmonės“, – sakė mados istorikė Valerie Steele kanalu „ABC News“ transliuojamoje laidoje.
Nepretenzingas Michelle Obamos įvaizdis
Kai pirmąja JAV ponia tapo Michelle Obama, Baltuosiuose rūmuose padvelkė visai kitokie mados vėjai, tiksliau – įvaizdžio kūrimo principai. Ši moteris nebuvo abejinga naujausioms stiliaus tendencijoms, tačiau rinkosi tokius prekių ženklus, kurie buvo prieinami ne tiktai turtingiesiems ir galingiesiems, bet ir eiliniams piliečiams. „Įtakinga stiliaus ikona M. Obama tapo, visų pirma, todėl, kad į ją žiūrint susidaro įspūdis, jog ji apsirengusi tuo, kuo vilki visos moterys, taigi, visos gali atrodyti taip pat nepriekaištingai“, – aiškinama portale „Glamour“.
Per dvi Baracko Obamos prezidentavimo kadencijas turėjome pakankamai progų įsitikinti, koks puikus ir nenuobodus yra jo žmonos estetinis pojūtis. M. Obamos stilius nėra monotoniškas – jis varijuoja, tačiau nesunku pastebėti, kokiems modeliams teikiami prioritetai. Tai – berankovės suknelės – neįprasta naujovė pirmosios šalies ponios garderobe. Dizainerė Rachel Roy, komentuodama M. Obamos pamėgtas sukneles, pasakė štai ką: „M. Obamos įvaizdžio kūrimo sprendimai pagrįsti nuostata, kad stilius turi atspindėti asmenybę ir kad į jį nereikia žvelgti itin rimtai.“ M. Obama niekada nebijojo ryškių spalvų ir efektingų papuošalų. Ji taip pat pademonstravo, kad nebūtina avėti aukštakulnių, norint atrodyti klasiškai.
M. Obamos žavesio paslaptis – tikrai ne vien drabužiai. Ar jie jai tinka? Idealiai! Bet tik todėl, kad puikiai su jais jaučiasi ir elgiasi labai laisvai, ši moterys atrodo švytinti. „Ji tarsi didžiuojasi tuo, kad yra moteris ir gali skleisti moteriškumą. Ji vertina madą, tačiau nepasiduoda jos vergijai“, – leidiniui „Glamour“ sakė vienas iš mėgstamiausių M. Obamos dizainerių Prabalas Gurungas. Pirmoji JAV ponia tikrai nepasidavė mados diktatui, tačiau pati buvo reikšminga figūra mados pramonei. Vienas Niujorko universiteto profesorius užfiksavo 189 M. Obamos drabužių komplektus, vilkėtus nuo 2008-ųjų iki 2009-ųjų, ir išsiaiškino, kiek iš to uždirbo tuos drabužius pagaminusi įmonė. Suma, kurią pavyko apskaičiuoti, – beveik 38 mln. dolerių (34,2 mln. eurų). Kad ir kaip būtų, M. Obamos individualumas, pasitikėjimas savimi bei intelektas, taip pat tai, kaip ji tai atskleidė per stilių, yra ir liks ryškiais mados istorijos akcentais.
Stilius už prieinamą kainą
Michelle Obamos demonstruojami ansambliai atrodė ne tik kiekvienai tinkami, bet ir daugeliui įperkami. Kad ši pirmoji JAV ponia nusiteikusi rengtis tiktai taip, buvo galima pastebėti dar tada, kai Baltuosiuose rūmuose ji nešeimininkavo, būtent – per 2008-aisiais vykusią prezidento rinkimų kampaniją. Kai televizijos laidoje „The Tonight Show with Jay Leno“ M. Obamos buvo paprašyta pasakyti, kuo ji apsirengusi, nuskambėjo štai koks atsakymas: „J. Crew“ firmos… Juk visos žinote „J. Crew“. Internetu pavyksta įsigyti visai neblogų jų siūlomų daiktų!“ Iš šito pareiškimo nesunku suprasti, kokioms nuostatoms M. Obama liko ištikima visus aštuonerius metus, kol ėjo pirmosios šalies ponios pareigas. Jos stilius niekada neatrodė pritemptas. Nebuvo galima pamanyti, kad ji puikuojasi galėdama sau leisti dėvėti įperkamus drabužius, tarsi tai būtų koks akibrokštas. Ji tiesiog elgėsi natūraliai. Oficialiuose renginiuose ir masiniuose susibūrimuose M. Obama pasirodydavo pasipuošusi tokių dizainerių kaip Jasonas Wu ir Vera Wang kurtais nuostabiais apdarais. Tačiau kasdien, kaip teko įsitikinti, ji mielai dėvi iš H&M, „J. Crew“ ir „Target“ parduotuvių įsigytus drabužius. „Visuomenės dėmesio centre M. Obama atsidūrė tuo metu, kai šalies ekonomika buvo ypač sušlubavusi ir sugebėjo nušviesti kelią per mados pasaulį pačia plačiausia šių žodžių prasme“, – dienraščiui „The New York Times“ sakė mados dizaineris Narciso Rodriguezas.
Pelningus sandėrius ir racionalius pirkinius vertina ne tik M. Obama. Panašus požiūris būdingas ir dar vienai įtakingai asmenybei – Kembridžo kunigaikštienei Kate Middleton. Ji nesibodi rengtis tais pačiais drabužiais ir anaiptol neniekina to, ką siūlo, tarkim, „Gap“. Turint omeny, kokie svarbūs yra šioms moterims atitekę vaidmenys, galima tvirtinti, kad jos atlieka didžiulį darbą žmonių ramybės labui, be to, pasirodydamos su drabužiais, parduodamais eilinių moterį įprastai lankomose parduotuvėse, jos užmezga labai vertingą ryšį su visuomene. Kai matome jas apsivilkusias pažįstamų prekių ženklų drabužiais, mes imame galvoti, kad ir jas šiek tiek geriau pažįstame.
Simbolinė spalvos reikšmė
Reikšmingi gali būti ne tik drabužių modeliai, bet ir jų spalva. Nemažas skaičius politikų, vilkėdami tam tikros spalvos drabužius sugeba pasiųsti labai aiškią žinutę, kurios visai nebūtina išreikšti žodžiais. Kai pirmą sykį pasirodė pirmosios šalies ponios amplua, M. Obama vilkėjo citrinų geltonumo suknelę ir tokios pat spalvos paltą. Žurnalas „Elle“ tada rašė, kad geltona yra susijusi su XX a. prasidėjusiu sufražisčių judėjimu. Jei to konkretaus laikotarpio politikas pasirodydavo su geltona rože, tai reikšdavo, kad jis pritaria devynioliktajai konstitucijos pataisai, užtikrinančiai moterų teisę balsuoti.
Kita politikė, taip pat puikiai žinanti, kad spalvos šį tą reiškia, yra Hillary Clinton. 2016-aisiais, kai sakė kalbą po pralaimėtų JAV prezidento rinkimų, H. Clinton buvo apsirengusi juodos ir violetinės spalvų kelnių ir švarko kostiumu. Jai už nugaros buvo galima pastebėti jos sutuoktinį, buvusį JAV prezidentą Billą Clintoną, ryšintį tokių pačių spalvų kaklaraištį. Ką gi visa tai reiškia? Pasak politiniais klausimais konsultuojančios Lauros Schwartz, violetinė simbolizuoja dvipartiškumą. Raudona ir mėlyna, kaip žinia, laikytinos respublikonų ir demokratų simboliais, o štai violetinė, gaunama šias spalvas sumaišius, reiškia susijungimą ir vienybę. Per spalvą pasiųstą žinutę patvirtino ir viena išsakyta tezė. „Teko įsitikinti, kad mūsų visuomenė labiau susiskaidžiusi, nei buvo galima manyti. Bet aš vis tiek tikiu Amerika ir visada tikėsiu. O jei taip, turime pripažinti šį rezultatą ir žvelgti į ateitį“, – pasakė H. Clinton.
Būta ir daugiau atvejų, kai H. Clinton pasirodė neatsitiktinai pasirinktos spalvos drabužiais. Į JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos ceremoniją H. Clinton atvyko pasipuošusi baltutėlaičiu kelnių ir švarko kostiumu. Balta spalva akimirksniu patraukė daugelio dėmesį ir privertė susimąstyti. Balta yra laikoma sufražisčių spalva, turėjusia simbolizuoti tyrumą ir paneigti bet kokius oponentų pareiškimus apie nusmukusią moralę.
Politikai nelinkę aiškinti, kodėl pasirinko vieną arba kitą spalvą, kadangi ji tarnauja kaip užuomina, kaip nebyli žinia apie jų nuostatas ir pažiūras.
Kelnių ir švarko kostiumas
Į klausimą, kuri politikė ypač pamėgo kelnių ir švarko kostiumą, atsakymo ilgai ieškoti netektų, ir visų pirma galvoje sušmėžuotų Hillary Clinton atvaizdai. Buvusi valstybės sekretorė per keletą savo politinės karjeros metų pripratino visuomenę prie šio ansamblio vaizdo. Tačiau kelnes ir švarkus ji pamėgo ne iš karto. Kai ėjo pirmosios šalies ponios pareigas, H. Clinton dažnai vilkėdavo sukneles ir segėdavo sijonus. Tik 2008-aisiais juos užtikrintai pakeitė kelnės. Šios permainos priežasčių gali būti net keletas. Visų pirma, kelnių ir švarko kostiumas yra būdas priversti kitus žvelgti į konkretų asmenį kaip į autoritetą. Jis signalizuoja, kad žmogus yra nusiteikęs prisiimti atsakomybę, tačiau nėra perdėm ryškus simbolis. Bene tiksliausia kelnių ir švarko kostiumo charakteristika pateikta žurnale „The Atlantic“: „Jis padeda sukurti deklaratyvų įvaizdį, tačiau tai, kas deklaruojama, išreiškiama pasakant taip mažai, kaip tik įmanoma.“ Beje, nors nuskambės neįtikėtinai, privalu pasakyti, kad iki pat 1993-iųjų Senate posėdžiaujančioms moterims nebuvo leidžiama dėvėti kelnių ir švarko kostiumo.
Anksčiau H. Clinton stilius dažnai sulaukdavo kritikos. Kai ji pasisakydavo svarbiais klausimais, daugelis gilindavosi ne į jos žodžius, o į drabužius – būtent jie (o ne išreikštos mintys) vėliau ir būdavo aptarinėjami. Kovodama su šia kvaila tradicija, H. Clinton, tarytum kokį skydą, pasirinko kelnių ir švarko kostiumą. Kai susikūrė griežtą įvaizdį, žmonės, jos klausydami, ilgainiui liovėsi galvoti apie drabužius ir ėmė gilintis į reiškiamas mintis. Šis faktas neliko nepastebėtas „The New York Times“ mados kritikės Vanessos Friedman. 2016-ųjų sausį, pasibaigus vieniems iš debatų, ji parašė: „Per sekmadienį vykusius debatus, taip pat jiems pasibaigus, nebuvo nė vieno, kuris aptarinėtų, kuo kandidatė apsirengusi. Nenuostabu, jei to nė neprisimenate. Drabužis buvo toks lakoniškas, kad net nenusipelnė komentarų. Tai, jei neklystu, pirmas kartais, kai taip atsitiko.“
H. Clinton pamėgtas kelnių ir švarko kostiumas veikė ir kaip katalizatorius. Jis leido pademonstruoti puikų humoro jausmą. Juk H. Clinton taip dažnai dėvėjo tų drabužių komplektą, kad jau galėjo ta tema ir pajuokauti. Taip elgdamasi H. Clinton priartėjo prie savo rėmėjų, regėjusių jos asmeny ne vien tik griežtą, bet ir smagią moterį: tokią, kuri yra pakankamai išsilavinusi ir sumani, kad galėtų spręsti sudėtingas problemas, tačiau mielai pati pirma pareiškia nuomonę apie tai, kaip atrodo.
Politikams taip pat talkina stilistai
Kas lemia politikų apsisprendimą, kaip rengtis vykstant į svarbius renginius? Ar drabužius jie renkasi savo nuožiūra? Tikrai ne visi. Daugelis politikų vadovaujasi stilistų teikiamais patarimais. Vašingtone dirbantis stilistas Corey Roche pasakė štai ką: „D. Trumpui yra skirtas biudžetas, tas pats pasakytina ir apie B. Sandersą, ir apie H. Clinton. Dalis kampanijos pinigų visada skiriama aprangai, nes tai labai svarbu formuojant įvaizdį.“ Bet kaip stilistai sugalvoja, ką parinkti juos pasamdžiusiems klientams? Sprendimą iš esmės lemia kliento asmenybė.
„Daug pinigų išleisti negalima. Dar nesu matęs, kad koks nors politikas, išskyrus D. Trumpą, puikuotųsi „Hugo Boss“ arba „Armani“ kostiumu“, – sakė C. Roche ir pridūrė, kad politikui, kurį pavyksta pastebėti išsipusčiusį, visuomenė tiesiog negailestinga. Tokią reakciją yra patyrusi buvusi valstybės sekretorė H. Clinton. Kritikos ji sulaukė už „Armani“ švarkelį, kurio vertė – daugiau nei 12 tūkst. dolerių (10,9 tūkst. eurų). Minėtina, kad juo vilkėdama H. Clinton atsidėjusi gvildeno pajamų nelygybės problemas.
Kai kurie politikai savo garderobą formuoja vadovaudamiesi tam tikrais prioritetais. Tarkim, ankstesnis JAV prezidentas Barackas Obama daugelį savo kostiumų siūdinosi pas Martiną Greenfieldą. Brukline jo plėtojamas verslas padėjo sukurti nemažai darbo vietų. Labai svarbu ir tai, kad M. Greenfieldo kostiumų kaina – 2 tūkst. dolerių (1,8 tūkst. eurų) ar net mažiau. Tokia suma be žodžių pozityviai nušviečia politiką.
Kartais politikai teiraujasi ir kitų profesionalų nuomonės. Pavyzdžiui, H. Clinton, rinkdamasi prezidento rinkimų kampanijai tinkamus drabužius, konsultavosi su Anna Wintour, JAV skirto „Vogue“ vyriausiąja redaktore.
Tenka pripažinti, kad politikams stilistai labai svarbūs. Kodėl? C. Roche į šį klausimą atsakė štai kaip: „Mūsų, kaip stilistų, užduotis – pasirūpinti, kad politikams niekada netektų sukti galvos dėl drabužių.“
Pagaliau – dabartinės pirmoji JAV ponia
Per 2016-aisiais vykusią JAV prezidento rinkimų kampaniją Melania Trump dažniausiai laikydavosi nuošaly, dėmesio centre leisdama reikštis savo vyrui, dabartiniam šalies prezidentui Donaldui Trumpui. Išaušus inauguracijos dienai, daugelis su nekantrumu laukė pirmąja šalies ponia ką tik tapusios moters pasirodymo: visiems buvo įdomu, kaip M. Trump bus apsirengusi ir ką jos apranga simbolizuos. Kai kurie dizaineriai nė nemanė slėpti, kad tikrai neapsiimtų rengti M. Trump, tačiau kiti, kaip antai Tommy Hilfigeris ir Carolina Herrera, pareiškė, kad tokią užduotį mielai atliktų. Tai buvo unikalus atvejis, kai sutikdami arba atsisakydami kurti konkretaus asmens įvaizdį dizaineriai galėjo pademonstruoti politines pažiūras.
Kaip skelbė „Associated Press“, Indijoje gimęs amerikiečių dizaineris Naeemas Khanas yra pasakęs štai ką: „Visi dizaineriai turi asmenines pažiūras. Dizaineris yra menininkas, todėl jam turi būti leista savo nuožiūra rinktis, kam kurti drabužius.“ Jis taip pat paminėjo, kad M. Trump gali būti net labai puikus žmogus, tačiau išrinktojo prezidento administracijos vertybės, esą, nesutampa su tomis, kurios, jo nuomone, turėtų dominuoti šalyje.
Mintis, kad pirmoji ponia gali būti puikus žmogus, privertė susimąstyti. Visuomenė nedaug apie ją težinojo, todėl per inauguraciją visų akys krypo į M. Trump, o ji atrodė tiesiog puikiai. „The New York Times“ mados apžvalgininkė Vanessa Friedman rašė štai ką: „Elegantiška, unikali suknelė? Gal. Nežinomas dizaineris, per naktį tapęs garsenybe? Gal. Niujorko firma? Gal. Užslėpta žinutė, skelbianti apie nusiteikimą bendradarbiauti ir prižiūrėti kunkuliuojantį katilą? Gal.“
Taigi, inauguracijos dieną M. Trump vilkėjo Ralpho Laureno kurtus drabužius – žydros spalvos suknelę ir paltą, labai primenančius Jackie Kennedy analogiška proga vilkėtus apdarus. Ar tai sutapimas? Vargu. Vakare M. Trump pasipuošė lakoniško silueto balta suknele. Jos autorius – Herve Pierre, anksčiau darbavęsis Carolinos Herreros vadovaujamuose mados namuose. Minėtina, kad ta balta suknelė yra pirmas reikšmingas drabužis, kurį dizaineris sukūrė savarankiškai.