Tuomet G. Michaelas nesutiko atskleisti priežasčių, kodėl ten atsidūrė.
Dainininkas ir dainų kūrėjas niekada neslėpė, kad gyvenime buvo priklausomas net ne nuo vienos rūšies narkotinių medžiagų.
Populiarumo zenite atsidūręs praeito amžiaus devintąjį dešimtmetį ir ėmęs iš proto vesti gerbėjas visame pasaulyje, tais laikais Georgios Panayiotou (toks tikrasis G. Michaelo vardas) dar viešai nekalbėjo apie netradicinę seksualinę orientaciją.
Jo mylimasis iš Brazilijos Anselmo Feleppa nuo su ŽIV siejamos ligos mirė 1993 metais, 1997 metais dainininkas neteko mylimos motinos, tad nieko keisto, jog puolė į depresiją.
Kartą G. Michaelas yra sakęs: „ŽIV pasiglemžė mano mylimąjį, gedėjau trejus metus, kai jau atrodė, kad pradedu stotis ant kojų, netekau motinos. Ėmė atrodyti, kad mane kažkas prakeikė“.
1998 metais G. Michaelas Beverli Hilse buvo sulaikytas už nepadorų elgesį viešajame tualete. 2006 metais sekė naujos bėdos su teisėsauga – jis vėl buvo sulaikytas, pateikti oficialūs kaltinimai C kategorijos narkotinių medžiagų laikymu, o tų pačių metų liepą žiniasklaidoje vėl pasirodė pranešimų apie dar kartą viešoje vietoje nesuvaldytą aistrą.
2010 metais G. Michaelas atsidūrė už grotų dėl avarijos – jo vairuojamas „Range Rover“ rėžėsi į parduotuvę, o incidento metu kūrėjas buvo apsvaigęs nuo narkotikų. Dainininkas po avarijos 14 dienų atsigulė į kliniką detoksikacijos programai, o vėliau prisipažino esantis priklausomas nuo migdomųjų.
2011 metais G. Michaelas prisipažino bandantis kovoti su priklausomybe kokainui, o 2015 metais nepasirodė artimos bičiulės Geri Halliwell vestuvėse – tada ir vėl imta kalbėti, kad dainininkas intensyviai vartoja narkotikus.
Turint omenyje tiek metų trunkančią priklausomybę kvaišalams, jo sprendimas praeitais metas gydytis minėtoje reabilitacijos klinikoje Šveicarijoje atrodo logiškas. Šioje klinikoje garsiems klientams užtikrinamas absoliutus privatumas, o jos vadovybė niekada su žiniasklaida nekalba apie ten taikomą gydymą.
G. Michaelui parengta individuali gydymo programa, jis galėjo gyventi privačiuose apartamentuose, turėjo padėjėją, namų šeimininkę ir vairuotoją, kuris, jam tik panorėjus, „Mercedes“ markės limuzinu jį nuveždavo, kur tik širdis užsigeisdavusi. Jam buvo skirtas ir asmeninis gydytojas, kuris visą savo laiką jo gydymosi metu skyrė vien jam.
Savaitė „Kusnacht Practice“ kainuoja 70 tūkst. svarų, tačiau menininkui, kurio turtas vertinamas 100 mln. svarų (117 mln. Eur), tokia suma tikrai nebuvo problema. Ši klinika specializuojasi priklausomybės ligų gydyme ir teikia kitas psichiatrines paslaugas.
Štai ką savo puslapyje internete skelbia patys „Kusnacht Practice“ atstovai: „Mes gydome alkoholizmą, priklausomybę narkotikams, azartiniams žaidimams, seksui, internetui. Teikiame psichiatrinę pagalbą turintiems asmenybės sutrikimų, sergantiems depresija, nerimu, kenčiantiems nuo manijų, fobijų ir emocinių traumų“.
„Neskiriame vaistų. Atliekame daug laboratorinių ir cheminių tyrimų, turime parengę daug specialių gydymo programų, taikome ir transo terapiją, sudarome mitybos planus“, – skelbiama klinikos puslapyje internete.
Klinikos pacientai rytais daro jogą, gali mėgautis masažais, gauti sielovados patarimų, dalyvauja psichoterapijoje ir įvairiose priklausomybės gydymo programose. Vienas gydymo kursas įprastai trunka nuo dviejų iki aštuonių savaičių, nors fiksuotos trukmės ir nėra – viskas priklauso nuo konkretaus paciento poreikių.
Skelbiama, kad šioje klinikoje pagalbos sulaukė tokie garsūs žmonės kaip dizaineris Johnas Galliano, Artimųjų Rytų regiono monarchai, oligarchai ir mažiausiai viena Holivudo žvaigždė, kuri dažnai per terapinių užsiėmimų pertraukas vykdavo į miesto „Starbucks“ kavinę, kur mielai dalindavo autografus priklausomiems nuo kofeino.
Leisdamas laiką Ciuriche, G. Michaelas dalyvavo britų menininko Alleno Joneso parodos atidaryme, vėliau jį aplankė viešbutyje, o tada grįžo atgal į kliniką. Klinikos atstovai griežtai atsisakė patvirtinti ar paneigti, kad muzikantas gydosi pas juos, tačiau šaltinis Ciuriche sakė: „Jis atvyko į Šveicariją norėdamas visiems laikams išsilaisvinti nuo priklausomybės narkotikams. Jis pasirinko vietą, kur individualizmas perkeltas į naują lygį – vienu metu klinikoje gydoma ne daugiau trijų pacientų“.
Skelbiama, kad gydymosi laikotarpiu daugumą laiko muzikantas gyveno viešbutyje, o į kliniką ir atgal jį vežiodavęs vairuotojas. Pačioje įstaigoje jis buvo įvardijamas kaip klientas, o ne kaip pacientas.
Šaltinis Ciuriche pasakoja toliau: „Įprasta, kad reabilitacijos klinikose žmonės gydomi kaip kaliniai, izoliuojami nuo išorinio pasaulio ir visų įmanomų jo pagundų, bet ši vieta kitokia. Jie vadovaujasi filosofija, kad išorinio pasaulio nevalia ignoruoti, nevalia apsimesti, kad jis neegzistuoja, svarbiausia išmokti su juo tvarkytis.
George‘as turėjo savo vairuotoją, kuris jį nuveždavo, kur tik jis panorėdavo, galėjo daryti, ką panorėjęs. Klinikos šūkis galėtų būti maždaug toks: nori susimauti – pirmyn, tai tavo gyvenimas“.
Taip ir lieka neaišku, ar gydymas „Kusnacht Practice“ jam padėjo. Jeigu ir taip, širdies problemos galėjo būti audringo gyvenimo pasekmė, kurios neutralizuoti jam taip ir nepavyko.