Į dokumentinio filmo kūrėjų rankas pateko 1986–2006 m. parašyti laiškai, kuriuose Elžbietos II sūnus prašė J. Savile’o patarimo įvairiais klausimais. Princas Charlesas taip pat pageidavo, kad BBC laidų vedėjas susitiktų su jo broliene Sarah Ferguson („Manau, kad jai išeitų į naudą tavo tiesmukas sveikas protas!“). Be to, J. Savile’as parengė ryšių su žiniasklaida vadovą, kurį princas Charlesas neva parodė karalienei ir princui Philipui.
Tiesa, nėra jokių tiesioginių įrodymų, kad princas Charlesas ką nors žinojo apie J. Savile’o nusikaltimus, kurie į dienos šviesą išlindo tik po jo mirties. Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad J. Savile’as seksualiai išnaudodavo daugiausia vaikus ir jaunus žmones.
„People“ susisiekus su princo Charleso rezidencija „Clarence House“, jos darbuotojai atsisakė pateikti komentarų.
Pirmasis laiškas, datuojamas 1987 m. sausio 14 d., tebuvo ranka parašytas raštelis.
„Galbūt klystu, bet, regis, tu esi vyrukas, žinantis, kas vyksta, – rašė sosto įpėdinis. – Man reikia tavo patarimo. Noriu įgyti populiarumo tose šalies vietose, kur kiti nekiša nosies.“
1989 m. princas Charlesas prašė patarimo dėl „naudingų dvasinę būklę gerinančių vizitų, dėmesio vertų visuomenės grupių, vietų ir projektų, negaunančių pakankamai dėmesio“. Taip pat jis klausė, kaip „užglostyti“ konkrečius incidentus, pavyzdžiui, kai princas Andrew netaktiškai leptelėjo apie 1988 m. lėktuve virš Lokerbio įvykdytą teroro aktą, kurio metu žuvo visi lėktuvu skridę žmonės ir dar 11 buvusių ant žemės.
Praėjus vos keletui dienų po tragedijos, princas Andrew lankėsi šiame nedideliame Škotijos mieste ir pasakė: „Vertinant statistiniu požiūriu, anksčiau ar vėliau kažkas panašaus turėjo įvykti... Žinoma, tokios nelaimės tik nežymiai paveikia vietos bendruomenę.“
„Princo Andrew komentarai vėl pakurstė diskusijas, kaip karališkosios šeimos nariai turėtų reaguoti į nelaimes, – sakė dokumentinio filmo režisierius Rowanas Deaconas. – Jimmy Savile’as parengė dosjė, gana išsamų dokumentą, kaip tokiais atvejais derėtų elgtis karalienei. Taip pat jis nurodė karališkosios šeimos nariams nekonkuruoti tarpusavyje.“
Tarp BBC vedėjo rekomendacijų buvo pasiūlymas „pasamdyti nemažai patirties krizių valdymo srityje turintį asmenį“ ir įrengti „incidentų kabinetą, kuriame būtų keletas telefono linijų, teleteksto įranga ir kt.“
1989 m. J. Savile’ui skirtame laiške princas Charlesas rašė: „Pridedu savo atmintinės, kaip elgtis nelaimių atveju, kopiją. Atmintinė parengta remiantis tavo įžvalgomis, kurias parodžiau savo tėvui. Jis parodė JD [Jos Didenybei].“
Tų pačių metų gruodžio mėnesį parašytame laiške princas Charlesas prašė J. Savile’o susitikti su jo broliene Fergie: „Susimąsčiau, ar kada pasiryžtum susitikti su mano broliene Jorko kunigaikštiene? Esu įsitikinęs, kad jai labai išeitų į naudą tavo tiesmukas sveikas protas!“
Nuo J. Savile’o nukentėję asmenys ne kartą kreipėsi į policiją, tačiau tyrimai apčiuopiamų rezultatų davė tik po jo mirties. Kaip rašo „The Times“, 1998 m. policija gavo anoniminį laišką, kuriame samprotaujama, kad J. Savile’as „mano esąs neliečiamas, nes turi įtakingų draugų“.
Šis teiginys nebuvo pramanas: J. Savile’as buvo pelnęs ir šalies premjerės Margaret Thatcher prielankumą. Geležinė ledi pasirūpino, kad 1990 m. jis būtų įšventintas į riterius.
„Garbingo titulo suteikimas tarytum išsklaidė britų abejones, – pažymėjo R. Deaconas. – Sustiprino mūsų pasitikėjimą juo. Žinoma, jokiu būdu neteigiame, kad Margaret Thatcher ar princas Charlesas žinojo, jog J. Savile’as buvo pedofilas. Visgi tai reiškė, kad jo reputacija ir įtakingumas prilygo mūro sienai, kurios niekaip negalėjo išklibinti vis nuskambėdavę aukomis tapusių eilinių moterų kaltinimai.“