Jis tikrai žino, kaip surengti įspūdingą pasirodymą vilkint išskirtinius scenos drabužius ir pasipuošus įspūdingais akiniais. Per savo 50 metų karjerą E. Johnas puikiai atliko tiek pop, tiek ir roko ar ritmenbliuzo stiliaus dainas.
Tačiau vien tik šou neleistų atlikėjui tiek daug pasiekti. E. Johnas tiek daug pasiekė dėl to, kad jo dainos yra nepriekaištingos. Paprastai jis jas rašo su ilgamečiu kolega, dainų tekstų autoriumi, Bernie Taupinu. E. Johnas kuria muziką, o B. Taupinas – tekstus. Įkvėpimo savo dainoms porelė semiasi iš visur, tačiau didele dalimi jiems padeda jų pačių gyvenimiška patirtis.
Tad pasiklausykite istorijų apie tai, kaip gimė garsiosios E. Johno dainos.
„Atleisk, Tony Danza“
„Tiny Dancer“ daina iš 1971 metų E. Johno albumo „Madman Across the Water“ iš pradžių tapo nedideliu hitu ir iš tiesų nebuvo itin populiari, kol nepasirodė Camerono Crowe režisuota drama-komedija „Per žingsnį nuo šlovės“ („Almost Famous“) apie aštuntojo dešimtmečio pradžios įvykius. Šiame filme yra scena, kuomet pilnas autobusas muzikantų ir kitų žmonių kartu dainuoja šią dainą. Ir daina yra ne apie mažytę šokėją, kuri telpa į Johno delną, ir ne apie Tony Danzą, kaip galima būtų nugirsti klausant šios dainos.
Rašydamas knygą „Is Tiny Dancer Really Elton's Little John?: Music's Most Enduring Mysteries“ Gavinas Edwardsas pasikalbėjo su šios dainos žodžių autoriumi B. Taupinu, kuris sakė, kad ši daina yra apie pirmąją kelionę į saulėtąją Kaliforniją ir moteris, kurias jis ten sutiko.
„Mes atvykome į Kaliforniją 1970 metų rudenį, ir liaudis tiesiog spinduliavo. Mėginau užfiksuoti to meto dvasią, kurią atspindėjo moterys, kurias mes sutikome, – pasakojo B. Taupinas. – Jos buvo laisvos savo dvasia, seksualios, mūvėjo per klubus aptemptus džinsus, platėjančius apačioje, ir vilkėjo nėriniuotas palaidines. Tai, kaip jos judėjo, buvo tiesiog nežemiška.“
„Tai jos ir yra tos „šokėjos“. Bet kodėl jos „mažytės“? Na, tai jau poetinis pagražinimas“, – sakė dainos žodžių autorius, nors „jos visos buvo lieknutės ir lanksčios“.
Visa tiesa apie „Danielį“
E. Johno 1973 metų hitas „Daniel“ – nėra romantiška meilės daina ar kokia alegorinė istorija. Šios dainos veikėjas yra Vietnamo karo veteranas, kuriam yra sunku prisitaikyti paprastame gyvenime po baisybių, kurių jam teko matyti kovos metu, ką jau bekalbėti apie prieštaringą amerikiečių poziciją dėl šio konflikto.
„Žurnale „Time“ pamačiau straipsnį apie „Tet“ puolimą, – pasakojo B. Taupinas, turėdamas omeny 1968 metų operaciją, tapusia viena žiauriausių Vietnamo karo akimirkų. – Ir ten šalia buvusioje naujienų juostoje buvo straipsnis apie tai, jog daug karių, grįžtančių iš Vietnamo, buvo paprasti vyrukai, kuriems iš esmės darė gėdą tiek visokie meilikavimai, tiek ir, priklausomai nuo šalies dalies, iš kurios jie buvo kilę, priešiškumas, su kuriuo juos pasitiko žmonės. Daugeliu atvejų jie tik norėjo grįžti prie normalaus gyvenimo, tačiau jiems tai sunkiai sekėsi.“
Ir visa tai yra labai aišku paskutiniame dainos posmelyje, kurį E. Johnas galiausiai nusprendė išmesti. Tačiau B. Taupinas sakė, kad jis iš esmės nieko esminio nepridėjo. „Jis tikrai nieko nepaaiškino. Taip, jis buvo nukirptas. Tačiau taip dažnai nutikdavo mūsų dainoms. Aš ką nors parašydavau, o Eltonas jausdavo, kad kažko nereikėdavo ir tekstą pakoreguodavo. Tačiau patikėkime manimi, tas posmelis nepasakė nieko, ko nepasakė likusi dainos dalis“, – sakė dainos teksto autorius.
E. Johno daina apie muzikos pasaulyje dar garsesnį Johną
E. Johnas skambino pianinu ir pritarė Johnui Lennonui įrašant jo 1974 metų singlą „Whatever Gets You Thru the Night“. J. Lennonas nemanė, kad ši daina taip išpopuliarės, tačiau E. Johnas buvo įsitikinęs, kad geba nujausti, jog daina taps hitu, vos tik ją išgirsdavo. Todėl jiedu susilažino. Jeigu daina atsidurs pirmoje populiariausių dainų grojaraščio vietoje, J. Lennonas prisijungs prie E. Johno ant scenos per būsimą koncertą. Ir 1974 metų lapkritį daina „Whatever Gets You Thru the Night“ atsidūrė grojaraščio „Billboard Hot 100“ pirmoje vietoje.
J. Lennonas ištesėjo duotą žodį ir kartu su E. Johnu pasirodė per koncertą „Madison Square Garden“ arenoje, kur jiedu sudainavo hitu tapusią dainą ir dar kelias „The Beatles“ dainas.
Deja, tai buvo paskutinis gyvas J. Lennono pasirodymas. 1980 metais jis buvo nužudytas prie savo buto Niujorke. E. Johną ir B. Taupiną jo mirtis labai sukrėtė ir pastarasis su savo sielvartu pamėgino susidoroti parašydamas dainą „Empty Garden (Hey Hey Johnny)“.
„Net nepamenu, kaip ją parašiau. Ji tiesiog atsidūrė ant lapo popieriaus“, – knygos „His Song: The Musical Journey of Elton John“ autorei Elizabeth J. Rosenthal pasakojo B. Taupinas. O E. Johnas iš karto sukūrė dainai melodiją.
„Ji pasakė viską, kad norėjau pasakyti. Man ji buvo tokia tobula, kad iš karto prisėdau ir sukūriau muziką“, – pasakojo E. Johnas.
Egzistuoja per daug „Žvakių vėjyje“
E. Johno daina „Candle in the Wind“ yra daina apie sielvartą ir trapų gyvenimą, ypač garsenybei, kuriai viešumas yra didžiulė našta. Pirmą kartą ši daina pasirodė 1973 metais išleistame albume „Goodbye Yellow Brick Road“, tačiau nepateko į grojamiausių Amerikoje dainų dešimtuką, kol E. Johnas 1987 metais nepristatė gyvai atliekamos jos versijos. Abi šios versijos pasakoja apie kino legendos Marilyn Monroe gyvenimą ir tragišką mirtį 1962 metais, sulaukus 36 metų.
Tuomet 1997 metais E. Johnas ir B. Taupinas pakeitė dainą, kad pagerbtų princesę Dianą, kuri, kaip ir M. Monroe, mirė būdama 36 metų. Dainos tekste žodžiai „Norma Jean“ (tikrasis M. Monroe vardas) buvo pakeisti į „English Rose“ (Dianos pravardė). Ir E. Johnas sudainavo šią dainą per princesės Dianos laidotuves.
Tačiau verta paminėti, kad net ir dainos originalas nebuvo visiškai susijęs su M. Monroe. „Ne tai, kad jos negerbiau, – sakė B. Taupinas. – Tiesiog ši daina gali būti skirta bet kuriam rašytojui, aktoriui, aktorei ar muzikantui, kuris mirė jaunas.“
„The Bitch is Back“
Jau gerokai prieš tai, kai koks reperis į savo itin išpopuliarėjusius dainos žodžius įtraukė kokį lengvą keiksmažodį, E. Johnas jau 1974 metais peržengė priimtino radijo turinio ribas su savo daina „The Bitch is Back“ iš albumo „Caribou“.
Kaip ir daugeliu kitų dainų atveju, muziką dainai sukūrė E. Johnas, o žodžius parašė B. Taupinas. Juokingiausia, kad dainos, kurią dainuoja E. Johnas, žodžiai iš tiesų yra apie E. Johną.
Knygos „His Song: The Musical Journey of Elton John“ autorė Elizabeth J. Rosenthal rašo, kad dainos pavadinimas iš tiesų yra frazė, kurią buvusi R. Taupino žmona Maxine Feibelman kartodavo, kai ji ar jos vyras susipykdavo su E. Johnu. „O, Dieve, kalė vėl sugrįžo“, – sakydavo ji. Ir E. Johnas labai gerai žinodavo, kad jis ir yra ta „kalė“, ir net mėgdavo dėl to iš savęs pasityčioti.
„Rocket Man“
Žmonijos kosminių pasiekimų, ypač NASA įvykdyto pirmojo žmogaus nusileido Mėnulyje 1969 metais, įkvėpti dainų kūrėjai septintajame ir aštuntojo dešimtojo pradžioje sukūrė nemažai dainų kosmoso tema. E. Johnas netruko pasekti Davido Bowie, sukūrusio dainą „Space Oddity“, pavyzdžiu ir sukūrė dainą „Rocket Man“ – meditaciją apie astronauto gyvenimą.
Knygoje „His Song: The Musical Journey of Elton John“ rašoma, kad dainos žodžius B. Taupinas sugalvojo vieną ramų vakarą važiuodamas automobiliu Anglijos užmiestyje ir žiūrėdamas į žvaigždėtą dangų. Jis pamatė ar tai krentančią žvaigždę, ar tai skrendantį lėktuvą ir ėmė mąstyti apie astronautus. Ir jam važiuojant daina tiesiog sugulė jo galvoje.
E. Johno daina apie masines šaudynes... 1974 metais
Pastaruoju metu šaudynės Amerikos mokyklose ir kitose viešose vietose įvyksta vis dažniau ir dažniau. Tačiau kai toks įvykis Amerikos teritorijoje pirmą kartą įvyko 1966 metais, tai buvo liūdnas, siaubingas ir visiškai netikėtas incidentas. 1966 metų rugpjūčio 1 d. Charlesas Whitmanas užlipo į Ostine veikiančio Teksaso universiteto bokšto apžvalgos aikštelę ir ėmė šaudyti į žmones. Per 90 minučių jis nušovė 17 ir sužeidė daugiau nei 30 žmonių. Vėliau jį nušovė policininkai.
Šis ir vėlesni panašūs įvykiai privedė prie augančios smurto ir baimės kultūros. Tokie įvykiai taip pat paskatino E. Johną ir B. Taupiną 1974 metais parašyti dainą „Ticking“. Kai E. Johnas padainavo šią dainą per koncertą Anglijoje 2003 metų liepą, jis sakė: „Tai daina apie smurtą Amerikoje maždaug 1973 metais. Kai Bernie ją parašė, mes manėme, kad padėtis gerės, ne blogės. Na, štai esame po trisdešimties metų, ir padėtis tikrai pablogėjo. Taigi daina dabar yra gerokai aktualesnė nei tuomet, kai buvo parašyta“.
„I Guess That's Why They Call It the Blues“
1983 metais išleidęs albumą „Too Low for Zero“ E. Johnas leido savo ištikimam tekstų autoriui B. Taupinui parašyti dedikaciją. „Ei, Toni, šis yra nuo manęs tau. Su meile, Bernie“, – parašė jis.
Toni yra B. Taupino antrosios žmonos Rene Russo sesuo. Ji ir įkvėpė dainą „I Guess That's Why They Call It the Blues“.
B. Taupinas buvo užsienyje ir liūdėjo, todėl parašė kelis laiškus, kuriuos vėliau pavertė daina. „Iš esmės tai yra laiškas namo su nedideliu patarimu, kaip mėgautis esamu laiku, o ne gailėtis, kad šiuo metu negali būti su mylimais žmonėmis, – vėliau sakė dainos autorius. – Laikas yra brangus: skaitykite knygas, pieškite, kepkite pyragus. Neleiskite jo veltui.“
Tiesa, B. Taupinas gailisi dėl tam tikrų dainos eilučių. „Tas visas dalykas „myliu tave labiau, nei myliu pati gyvenimą“ yra tai, ko šiaip niekada nepasakyčiau. Tai labai sentimentalu, bet yra visiškas melas“, – pripažino B. Taupinas.