Neseniai, duodamas interviu kanalui CNN, didžėjaus tėvas Klasas Berlingas pasakė, kad sūnus (tikrasis vardas – Timas Berlingas), jo manymu, mirė taip, tarsi per eismo įvykį.
„Laikomės nuostatos, kad jis neplanavo nusižudyti, kaip neplanuojamas ir eismo įvykis“, – sakė K. Berglingas CNN žurnalistei Robyn Curnow.
„Nutiko daugybė dalykų, viskas, galima sakyti, susidėjo į viena ir jis neteko savikontrolės“, – sakė didžėjaus tėvas.
Avicii mirė 2018 m. balandžio 20 d., būdamas 28-erių. Mirties priežastis buvo įvardyta ne iš karto. Policija tik pranešė nematanti jokių apie nusikaltimą arba žmogžudystę bylojančių ženklų.
2018 metų gegužę portale TMZ pasirodė žinia, kad didžėjus nusižudė.
Netrukus po Avicii mirties jo šeima paviešino pranešimą, kuriame, be kita ko, nurodė: „Timas nebuvo sutvertas tai verslo mašinai, kurioje atsidūrė. Jis buvo jautrus vaikinas, mylėjo savo gerbėjus, tačiau vengė pernelyg didelio dėmesio.“
„Kai tik atsidurdavo keblioje padėtyje, visada skambindavo man“, – sakė K. Berlingas, kalbėdamas Švedijoje vykusiame renginyje.
„Daug laiko skirdavome jo minčių apie gyvenimą, meditaciją, meilę ir kt. aptarimui. Leisdavomės į ilgus pokalbius, dažnai užsitęsdavusius ir po valandą“, – pasakojo Avicii tėvas.
K. Berlingas prisipažino manęs, kad sūnus buvo laimingas, tačiau ir dabar teigia, kad nelaimingas jis tikrai nebuvo.
„Kai jautiesi labai, beprotiškai laimingas, labai nedaug tereikia, kad pasijustum nelaimingas. Net smulkmenos gali nuliūdinti arba išmušti iš pusiausvyros. Manau, kad kaip tik taip ir atsitiko“, – svarstė K. Berlingas.
„Jei esi didžėjus arba menininkas, dažnai turi daryti tai, ko visiškai nenori. Galop tai ima tave naikinti. Tokie žmonės yra išvarginti kelionių, laukimo oro uostuose, naktinės veiklos“, – sakė prieš metus sūnaus netekęs vyras.
Jis pridūrė, kad Avicii turai, darbo grafikas buvo ypač intensyvus, taigi, ilgainiui toks gyvenimas jį išsekino.
K. Berlingas įkūrė sūnaus vardo fondą, kurios tikslas – rinkti lėšas psichikos sveikatos sutrikimų priežasčių tyrimams.
„Labai svarbu kuo anksčiau identifikuoti problemą, – sakė jis. – Tai tiesiog politinės reikšmės klausimas, kurį būtina spręsti, užuot dar kokį dešimtmetį tuščiai kalbėjus.“
Pagalbos telefonai: | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų. | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Emocinė parama internetu | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (+370-5) 275 75 64. |