Per daugiau kaip 50 metų trukusią karjerą D. Kumaras suvaidino kone 60 filmų. Dėl savo išvaizdos, susitaršiusių plaukų ir gilaus balso „Tragedijos karaliumi“ pramintas D. Kumaras atliko pagrindinius vaidmenis kai kuriuose iš didžiausios komercinės sėkmės sulaukusių to periodo filmų.
Tačiau tarptautinė šlovė jį aplenkė jam atsisakius suvaidinti Šerifą Ali klasika tapusioje Davido Leano 1962 metų juostoje „Arabijos Lorensas“ (Lawrence of Arabia). Tas vaidmuo atiteko tuomet dar menkai žinomam egiptiečių aktoriui Omarui Sharifui.
Tikrasis D. Kumaro vardas buvo Mohammedas Yusufas Khanas. Jis gimė 1922 metų gruodžio 11 dieną Pešavare Pakistane, tuomet priklausiusiame britų valdytai Indijai. Jo tėvas prekiavo vaisiais, o 4-ajame dešimtmetyje atsivežė šeimą į Indijos pramogų sostinę.
Sūnus atsisakė progos perimti verslą, aktorei Devikai Rani pastebėjus jį už tėvo prekystalio Mumbajuje – tuometiniame Bombėjuje. 1944-aisiais jis suvaidino savo pirmajame filme „Jwar Bhata“.
D. Rani įtikino jį pasikeisti vardą, tad jis tapo Dilipu Kumaru ir galėjo savo papildomą darbą nuslėpti nuo aktoriaus karjerai nepritarusio tėvo.
„Jwar Bhata“ sėkmės nesulaukė, o kino žurnalai kritikavo D. Kumaro vaidybą. Tačiau galiausiai jis suvaidino 1946 metų filme „Sąjunga“ (Milan) ir įvyko proveržis.
Tarp įsimintiniausių jo vaidmenų yra darbas istorinėje dramoje „Didysis Mogolas“ (Mughal-e-Azam) apie vieno iš Indijos Didžiųjų Mogolų princų gyvenimą.
1960-aisiais išleistas filmas buvo statomas aštuonerius metus ir atsiėjo tuomet neįsivaizduojamai daug, 15 mln. rupijų, bet netrukus tapo vienu pelningiausių Bolivudo visų laikų filmų.
2006-aisiais D. Kumaras atsiėmė Indijos nacionalinį kino apdovanojimą už gyvenimo pasiekimus.
Pagarbą velioniui reiškė garsūs Indijos kino bei politikos vardai.
Šalies premjeras Narendra Modi pavadino D. Kumarą „kinematografijos legenda“.
„Jis turėjo neprilygstamo talento dovaną... Jo mirtis reiškia netektį mūsų kultūros pasauliui“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė N. Modi.