Štai vienas fragmentas iš Sylvesterio Stallone gyvenimo istorijos, kai jis buvo atsidūręs giliausioje gyvenimo duobėje.
1946-ųjų liepos 6-ąją Niujorke gimęs S. Stallone didybę pasiekė savo pasirodymu „Oskarais“ apdovanotoje 1976-ųjų dramoje „Rocky“, kurio scenarijų jis pats ir sukūrė. „Auksinis gaublys“ ir „Oskaro“ nominacija, įvertinę jo darbą, įdėtą į tokius filmus kaip 1982-ųjų „Rembo: („First Blood“) ar 2015-ųjų „Creed“, tik patvirtina, kad S. Stallone yra vienas gerbiamiausių, įtakingiausių ir labiausiai numylėtų visų laikų veiksmo filmų žvaigždžių. Tačiau kelias iki to nebuvo smagus ir patogus.
S. Stallone buvo problemų keliantis vaikas, mėginantis susidoroti su tėvų skyrybų sukeltu skausmu.
Kai S. Stallone buvo penkeri, jo tėtis perkėlė šeimą gyventi į Vašingtoną. Iki tol vaikas didžiąją laiko dalį praleido pas globėjus. Priešiški jo tėvų santykiai berniuką ne tik paveikė emociškai, bet ir sukėlė akademinių sunkumų – jis buvo išmestas iš kelių mokyklų.
Ar jis iš tiesų buvo tapęs benamiu? Ar jam tikrai teko parduoti savo šunį, kad gautų pinigų išgyvenimui? Panašu, kad visos dažnai pasakojamos legendos apie šį žmogų gali būti tikra tiesa.
S. Stallone metė mokyklą, kad siektų aktoriaus karjeros Niujorke. Tai buvo metas, kuomet jis dirbo pačius keisčiausius darbus, pavyzdžiui, valė liūtų narvus miesto zoologijos sode ir dirbo bilietų perpardavinėtoju kino teatre – darė viską, kad tik išsilaikytų. Gandas apie tai, kad jis pasirodė pornofilme, iš tiesų visai nėra gandas: 1970-aisiais S. Stallone suvaidino suaugusiems skirtame filme „The Party at Kitty & Stud's“. Tačiau tuo metu jis jau ėmė susitelkti į scenarijų rašymą.
Po keleto ne itin reikšmingų vaidmenų filmuose S. Stallone parašė scenarijų filmui, kuris netrukus tapo viena sėkmingiausių juostų kino istorijoje.
Kai aštuntojo dešimtmečio pradžioje S. Stallone persikėlė į Niujorką, kurį laiką jo gyvenimas buvo scenarijų rašymas, trumpalaikiai darbai, benamystė ir uždarbis, leidžiantis patenkinti tik pačius pagrindinius poreikius.
Vienu metu 1975-aisiais S. Stallone atsidūrė tokioje prastoje ir finansiškai keblioje situacijoje, kad jam tepriklausė vienas dalykas – jo šuo, bulmastifas Butkus. S. Stallone teko augintinį parduoti pirmam juo susidomėjusiam žmogui.
Pardavęs savo šunį Butkų už maždaug 40 eurų, S. Stallone išsigelbėjo: gavo šiek tiek pinigų ir galėjo susitelkti į scenarijaus rašymą.
Šis scenarijus vėliau virto filmu „Rocky“, kurio pristatinėti tikrai nereikia. Scenarijų sukūrė žmogus, netekęs namų ir augintinio, kuris jam buvo tarsi šeimos narys. Daugelis būtų jau ir pasidavę. Bet tik ne S. Stallone.
S. Stallone istorijai įtakos turėjo ir pusiau paralyžiuota lūpa bei neaiški kalba.
Nors „Rocky“ scenarijus susilaukė taip reikalingo kino kompanijų dėmesio, S. Stallone negalėjo sutikti su jų pasiūlymu. Prodiuseriai už scenarijų pasiūlė jam 350 tūkstančių dolerių (beveik 307 tūkstančius eurų), tačiau S. Stallone nesutiko, nes jam nebuvo leista vaidinti pagrindinio veikėjo. Jis tvirtino esantis ne tik scenaristas, bet ir aktorius, tad nenusileido ir galiausiai gavo vaidmenį. S. Stallone sutiko gauti tik 20 tūkstančių dolerių (17,5 tukstančio eurų) už scenarijų ir vos 20 dolerių (17,5 euro) už pagrindinio vaidmens atlikimą.
Tačiau dalykai pasisuko įdomia linkme, kai S. Stallone nutarė atsiimti savo parduotą šunį. Jį įsigijęs vyriškis dabar tvirtino, kad Butkus priklauso jam ir atsisakė atiduoti bulmastifą. Užvirė arši kova, kuri S. Stallone kainavo apie 2600 eurų ir daugybę grasinimų – šunelio atsiėmimo kaina buvo išties nemenka.
Vėliau šuo pasirodė ir filme „Rocky“.
Toliau sekė daugiau scenarijų ir hitų, gimė Rocky ir Rembo, o galiausiai – ir visa S. Stallone legenda. Jo gyvenimo istorija ir jo sėkmė įrodo, kad kažko labai smarkiai norint ir užsispyrusiai stengiantis, viskas būna įmanoma. Tiksliau, nėra nieko neįmanomo.