Sprendžiant iš J. Peskovos „Instagramo“ puslapio, klausimas, kaip pragyventi, jai neaktualus. Rudų akių blondinė akivaizdžiai mėgsta pozuoti avėdama aukštakulnius ir vilkėdama prabangius drabužius. Begalėje paviešintų kadrų ją matome lankančią meno galerijas, besimėgaujančią poilsiu Sočyje, sportuojančią pagal „50 Cent“ muziką ir t. t.
„Labai gerai suprantu, kad turiu daug daugiau galimybių negu kiti, nes mano šeima, savaime aišku, nėra eilinė, – pripažino J. Peskova per neseniai įvykusį telefoninį pokalbį su leidiniu „Insider“. – Visgi be intelektinių gebėjimų turimos galimybės neduotų jokių rezultatų.“
Sakyti, kad J. Peskovos šeima nėra eilinė, yra daugiau nei santūru: juk būtent jai, taip pat jos broliui kovo 11 d. buvo pritaikytos JAV iždo departamento numatytos sankcijos, rašoma portale „Insider“.
Tiesa ta, kad judviejų tėvas Dmitrijus Peskovas – kiek anksčiau sankcijomis suvaržytas asmuo, kurį JAV Valstybės departamentas laiko ne šiaip Vladimiro Putino atstovu spaudai, bet dargi pagrindiniu Rusijos Federacijos propagandistu. Būtent šis „diplomatas“ daugiau nei du dešimtmečius stengiasi persakyti V. Putino žodžius taip, kad jie nuskambėtų kuo priimtiniau Vakarų auditorijai.
„Idealiu atveju Ukraina turi būti išlaisvinta, išvalyta – turi nelikti neonacių, žmonių, turinčių pronacistinių sentimentų ir puoselėjančių pronacistines idėjas“, – pasakė D. Peskovas Rusijos įsiveržimo į Ukrainą dieną, šitaip paaiškindamas oficialią Rusijos poziciją dėl karo, nukreipto prieš šalį, kuriai vadovauja žydų kilmės prezidentas.
JAV šaltiniai teigia, kad būtent šeimos ryšiai su valdžia turėjo lemiamos reikšmės finansinei ir kitokiai J. Peskovos sėkmei. Kaip rašoma oficialiame jai taikomų sankcijų dokumente, jauna moteris turi „dešimtis tūkstančių sekėjų socialiniuose tinkluose, kuriuose afišuoja savo prabangų gyvenimą“.
Kokia tiksliai pinigų suma disponuoja ji arba jos tėvas, neaišku, bet orientacijos dėlei galima pasakyti, kad D. Peskovo žmonos 2019-aisiais turėto nekilnojamojo turto vertė viršijo 10 mln. dolerių. Sankcijos pritaikytos ir Tatjanai Navkai, Rusijos dailiojo čiuožimo žvaigždei, 2006-aisiais laimėjusiai olimpinį auksą, o 2015-aisiais ištekėjusiai už D. Peskovo.
Savarankiška moterimi save laikanti J. Peskova kalbėdama su „Insider“ pripažino, kad žinia apie sankcijas ją pribloškė, o ypač šokiravo kaltinimas dėl pritarimo karui.
„[Sankcijas] laikau visiškai nesąžiningomis ir nepagrįstomis, – kalbėjo ji. – Buvau be galo nustebinta, nes taikyti sankcijas 24-erių metų asmeniui, niekaip nesusijusiam su situacija, yra tiesiog nenormalu.“
Kad ir kaip būtų, finansinių suvaržymų J. Peskova mano nepajusianti, nors platesnio masto sankcijų ir šalies atribojimo nuo pasaulinės finansų sistemos poveikį ji, kaip ir daugybė rusų, teigia pastebinti. Deja, visa tai reiškia, kad nebeteks nuvykti, pavyzdžiui, į Niujorką – miestą, kuriame lankėsi su tėvu, kai buvo devynerių.
„Man liūdna, nes norėčiau pakeliauti ir mane traukia įvairios kultūros“, – sakė ji.
Per praeitą savaitę transliuotą kreipimąsi V. Putinas išreiškė pasipiktinimą rusais, kurie „užsidirba čia [Rusijoje], o gyvena jau tenai [Vakaruose], – ne geografine prasme, bet savo mintimis, vergiška savo sąmone“. Štai tokius asmenis Rusijos prezidentas pavadino niekšais, išdavikais.
J. Peskova nurodė neketinanti kalbėti apie politiką, tačiau pasakė: „Esu pasaulio pilietė ir nieko negaliu su tuo padaryti.“
Ji tvirtina, kad, nepaisant ypač glaudaus ryšio su tėvu, jie yra du skirtingi asmenys, todėl jos nedera laikyti atsakinga už vasario 24-ąją prasidėjusią žiaurią Rusijos invaziją į Ukrainą – faktą, kurį jos tėvas kiekvieną dieną stengiasi pateisinti.
Nepaisant sąsajų su Kremliumi, J. Peskova, kaip pati sakė, pasijuto pritrenkta išgirdusi apie tai, ką jos tėvas ir jos tėvo bosas yra linkę vadinti specialiąja karine operacija, dėl kurios, remiantis Jungtinių Tautų statistika, jau žuvo per 700 Ukrainos civilių. Tikrasis skaičius veikiausiai daug didesnis, turint omenyje, kad Rusija sulaukia griežto pasmerkimo už tai, jog sąmoningai savo taikiniais pasirenka ligonines, daugiabučius ir slėptuves, kuriose spiečiasi nuo bombų bėgantys žmonės.
„Manau, visi pasijuto sutrikę ir čia nėra ko gėdytis. Sutrikti tokioje situacijoje yra labai normalu“, – sakė J. Peskova.
Tą dieną, kai buvo pradėtas karas, J. Peskova pabandė išreikšti kritišką požiūrį į savo šalies Vyriausybės sprendimą – parašė „Karui – ne“ dabar jau panaikintame „Instagramo“ įraše. Šią socialinių tinklų platformą Rusija suskubo uždrausti, tad paskutinis J. Peskovos įrašas joje – sekėjams skirta nuoroda į „Telegram“ paskyrą.
Dabar J. Peskova teigia paties konflikto kritikuoti neketinanti.
„Taip sakydama, turiu pridurti, kad esu už taiką – ne tik Ukrainoje, bet ir visame pasaulyje“, – paaiškino ji ir pabrėžė, kad tikrai nekalbės apie tai, kas vyksta Ukrainoje.
„Galiu kalbėti tik apie sankcijas, apie tai, kaip dėl jų jaučiuosi ir ką apie jas manau“, – sakė J. Peskova.
Net jeigu ir norėtų pasakyti daugiau, yra priežastis, kodėl ne be reikalo bijosi drąsiau kalbėti, nors jos turimos privilegijos ir suteikia didesnį saugumą, kuriuo negalėtų pasigirti tūkstančiai už grotų jau atsidūrusių Rusijos karo Ukrainoje priešininkų. Pasisakant prieš Rusijos invaziją – ir netgi drįstant tai pavadinti tikruoju vardu „karas“, o ne dangstant „specialiosios karinės operacijos“ pavadinimu – gali grėsti net penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė už neva melagienų platinimą. Už tai reikia dėkoti kovą Valstybės Dūmos priimtam naujam įstatymui.
Daugėjant represijų pačioje Rusijoje, tiesą sakant, gali būti jau per vėlu tikėtis, kad sankcijos sukiršins elitą.
Naujojo Amerikos saugumo centro mokslo darbuotoja Maria Snegovaja sako, kad pagrindinis JAV sankcijų tikslas šiuo atveju yra ne kiek suskaldyti Rusijos elitą, bet „palikti Kremlių be pajamų ir parodyti kitų autokratinių šalių įtakingiausiems, kas gali nutikti grubiai pažeidus tarptautines taisykles“.
M. Snegovaja įtaria, kad Rusijos politinio elito atžaloms, dauguma kurių nemažai laiko gyvenime praleidžia keliaudami ir gyvendami užsienyje, greičiausiai žymiai priimtinesnės svetur pažintos kultūrinės ir demokratinės vertybės.
„Manau, kad tai pagrindinė priežastis, kodėl pirmosios reakcijos – nepritarimas karui. Vėlgi, tai Putino elito vaikai, tad vis tiek išlieka lojalūs ir pavaldūs Putino politikai“, – sako ekspertė. Po to, kai J. Peskova paviešino savo pirminę reakciją į karą Ukrainoje, skubiai įrašą ištrynė, nes greičiausiai toks buvo tėvo reikalavimas: „Ei, ką po velnių čia sugalvojai?“.
Finansiniai nuostoliai ir kelionių ribojimai – vienas iš būdų, kaip priversti Rusijos elitą atsargiau rinktis pusę, kurią nuspręs palaikyti.
„Privaloma pasirinkti, ką palaikai. Iš Jelizavetos elgesio matome, kad tai veikia. Poveikis yra. Ji nepatenkinta dėl sankcijų. Bent jau tokia nauda“, – komentuoja M. Snegovaja.
Savo ruožtu J. Peskova su tokia logika nesutinka. Linkusi manyti, kad jai ir kitiems rusams skiriamos sankcijos yra neteisingos, nesąžiningos, be to, jas pritaikė į Iraką savo laiku įsiveržusi šalis. J. Peskova sako esanti tikra, kad norimo efekto jos neturės, o tai perša idėją, kad manyti, jog tokie Rusijos elito atstovai kaip ji gali kaip nors paveikti Rusijos politiką, yra klaidingas įsitikinimas.
„Jie tikisi kažkokių rezultatų, bet tai viso labo iliuzija. Vakarų šalys absoliučiai nesupranta, kaip veikia rusiška sistema“, – sako ji.
Tik jeigu vienas iš sankcijų tikslų yra priversti Rusijos įtakinguosius prabilti (o kitas – tiesiog juos nubausti už buvimą žudančio aparato dalimi), tuomet, ar ji tai pripažįsta, ar ne, sankcijos neabejotinai paskatins bent jau susimąstyti.
Kol kas J. Peskova daugiau apie savo šalies agresyvų karą prieš kaimyninę suverenią valstybę viešai nebekalbės, nors ir supranta, kad tyla dėl rusų įvykdyto Mariupolio gimdymo namų subombardavimo ar smūgio Ukrainos uosto dramos teatrui, kuriame slėpėsi moterys ir vaikai, tikrai nepadės sulaukti užuojautos dėl jos patiriamų išbandymų.
„Nenoriu, kad mano žodžiai būti iškraipomi, niekuo nepasitikiu. Tiesiog dabar nenoriu apie tai kalbėti. Galbūt savaitę, o gal dvi. Nes ir aš esu šokiruota. Ir liūdna. Galvoju, kad gal dabar ne metas apie tai kalbėti? Galbūt po savaitės ar dviejų pradėsiu matyti visą paveikslą, pradėsiu suprasti. Taip, dabar tikrai nėra tinkamas metas“, – teigia J. Peskova.