Karalius Karolis III ir karalienė Kamila išvyko iš Bakingamo rūmų į Vestminsterio vienuolyną 12.20 val. (Lietuvos laiku) auksinėje karūnavimo karietoje. Ceremonija prasidėjo 13 val. (Lietuvos laiku).
Tiesa, vienos ceremonijos dalies, trukusios kelias minutes, Vestminsterio abatijoje nebuvo leidžiama stebėti niekam - Karolio III patepimas buvo užtengtas specialiomis širmomis.
15 val. Lietuvos laiku karalienė ir karalius išvyko iš Vestminsterio vienuolyno ir sugrįžo į Bakingamo rūmus, kur prie jų prisijungė kiti karališkosios šeimos nariai.
Oficialūs dienos renginiai baigėsi maždaug 16:30 val. Lietuvos laiku, kai karalius, karalienė ir karališkosios šeimos nariai pasirodė Bakingamo rūmų balkone.
Įspūdingoji karūna - mažiau nei valandai
Gegužės 6-ąją istorinė Šv. Eduardo karūna buvo uždėta ant karaliaus Karolio III galvos, atliekant šimtmečių senumo karūnavimo ritualą.
Auksinė karūna, retai kada išgabenama iš Londono Tauerio, buvo dėvima mažiau nei valandą ir paskui padėta atgal į saugyklą iki kito monarcho karūnavimo. Išsamiau susipažinkime su šiuo unikaliu simboliu ir jo vaidmeniu karūnavimo rituale.
Nors princas Charlesas tapo karaliumi Karoliu III iš karto po jo mamos mirties, karūnavimas yra sena ceremonija, simbolizuojanti jo valdymo pradžią. Be to, tai reta proga pamatyti Šv. Eduardo karūną, kuri dėvima tik karūnavimo metu.
Pagaminta iš 22 karatų aukso, 360 metų senumo karūna yra daugiau nei 30 cm aukščio ir sveria apie 2,23 kilogramo, arba kaip didelis melionas.
Paskutinį kartą Šv. Eduardo karūną dėvėjo karalienė Elžbieta II per savo karūnavimo ceremoniją 1953 m. Pastaruosius 70 metų karūna praktiškai visą laiką prabuvo Londono Taueryje.
2018 m. filmuojant dokumentinį filmą karalienė paklausė: „Ar ji tebėra tokia pat sunki?“. Pakėlusi karūną, monarchė pati atsakė į savo klausimą: „Sunki kaip švinas.“
Karūną puošia 444 brangakmeniai, įskaitant brangiuosius safyrus, rubinus, ametistus ir topazus, nors didžiąją jų dalį sudaro šviesiai mėlynos ar melsvos spalvos akvamarinai. Brangakmeniai įstatyti į iš emalio ir aukso pagamintus apsodus.
Anksčiau karūnos brangakmeniai būdavo išimami ir įstatomi tik prieš karūnavimo ceremoniją, tačiau XX a. buvo nuspręsta jų nebejudinti.
Karūna buvo pagaminta Karoliui II 1661-aisiais. Ji buvo pavadinta ankstesnės karūnos, kuri priklausė anglosaksų karaliui ir šventajam Eduardui Išpažinėjui, garbei. Karūną jis dėvi garsiajame XI a. Bajė gobelene.
Šv. Eduardo karūna laikoma šventa relikvija ir buvo ne vieną amžių naudojama karūnavimo ceremonijų metu. Tiesa, XVI a. pradžioje karūna buvo išlydyta po to, kai Oliveris Cromwellis įvykdė egzekuciją karaliui Karoliui I.
Po O. Cromwellio mirties karališkosios tradicijos vėl sugrįžo į madą, ir karalius Karolis II įsakė pagaminti naujų karališkųjų regalijų, įskaitant Šv. Eduardo karūną ir naują oficialią karūną.
Manoma, kad originaliojoje Eduardo Išpažinėjo karūnoje buvo labai nedaug brangakmenių, tačiau Karolio II versija pasižymi deimantais ir spalvotaisiais brangakmeniais, tada atsiėjusiais 500 svarų sterlingų, nurodė karališkųjų regalijų ir brangenybių istorikė Anna Keay. Šiandien ši suma atitiktų apie 75 tūkst. svarų sterlingų (maždaug 86 tūkst. eurų).
Nors Šv. Eduardo karūna buvo pagaminta Karoliui II 1661 m., Karolis III bus tik septintasis ją užsidėsiantis monarchas. Taigi, gegužės 6 d. įvyksiantis karūnavimas bus reta proga išvysti šią karūną viešumoje. Po karūnavimo ceremonijos karūna sugrįš į Londono Tauerį laukti kito karaliaus.
Ypatingi drabužiai
Ceremonijos metu karalius apsivilko keletą žėrinčių drabužių. Kai kurie iš jų buvo pasiūti jo proseneliui Jurgiui V. Naujajam karaliui apsirengti padėjo jo sūnus princas Williamas.
Karūnavimo metu Karolis III vilkėjo ilgą žėrintį apsiaustą aukso spalvos rankovėmis, pavadintą „Supertunika“. Drabužis buvo pasiūtas Jurgiui V 1911-aisiais. Per savo karūnavimo ceremoniją jį dėvėjo ir anapilin iškeliavusi Elžbieta II. Apsiaustas sveria apie 2 kilogramus, jis pasiūtas iš auksu ar paauksuotu sidabru padengtų siūlų ir papuoštas siuvinėtomis stilizuotomis arabeskomis bei gėlių motyvais.
Ant „Supertunikos“ Karolis III užsivilko žemę siekiantį apsiaustą, vadinamą Imperatoriškąja mantija, kuri buvo pasiūta Jurgiui IV 1821 m. Mantija sveria 3–4 kilogramus ir yra tvirtinama prie kaklo auksine erelio formos sagtimi. Šis apdaras buvo įkvėptas senovinių karūnavimo drabužių, o sutaną primenanti išvaizda simbolizuoja dangišką karaliavimo prigimtį.
Mantija pagražinta įvairiais motyvais, įskaitant heraldines lelijas ir imperatoriškuosius erelius, bei nacionalinėmis gėlių emblemomis: raudonai rožinėmis rožėmis, mėlynomis usnimis ir žaliais dobilais. Mantiją vilkėjo ir ankstesni monarchai, įskaitant Elžbietą II.
„Karūnavimo ceremonijai skirti drabužiai, be jokios abejonės, pasižymi didžiule istorine svarba, – paaiškino Caroline de Guitaut, Karališkosios kolekcijos fondo Karaliaus meno kūrinių kolekcijos prižiūrėtojo pavaduotoja. – Bet jie yra svarbūs ir todėl, kad laikomi šventais, nes vilkimi suteikiant karaliaus titulą.“
Paprastai šie apdarai saugomi Londono Taueryje ir priklauso karūnavimo regalijoms.
Nauji monarchai laikosi tradicijos ir vilki prieš šimtmečius pasiūtus drabužius, tačiau paprastai kardasaistis ir pirštinė būna nauji. Tiesa, siekdamas tvarumo, Karolis III visgi nusprendė pasipuošti savo senelio Jurgio VI, paskutinio vyriškos lyties monarcho, kardasaičiu ir pirštine.
„Tai buvo jo asmeninis sprendimas, – teigė C. de Guitaut ir pridūrė, kad minėtųjų daiktų būklė – nepriekaištinga. – Karalius vadovaujasi tvarumo ir našumo principais.“
1937 m. iš auksinių siūlų pasiūtas kardasaitis, dar žinomas kaip Karūnavimo diržas, turi auksinę sagtį su nacionalinėmis emblemomis.
Kas dalyvauja karūnavimo ceremonijoje?
Karūnavimo ceremonija yra valstybinės reikšmės įvykis, todėl šalies vyriausybė sudaro svečių sąrašą.
Savaime suprantama, karūnavimo ceremonijoje dalyvauja karališkosios šeimos nariai, taip pat ministras pirmininkas, parlamento rūmų atstovai, šalių lyderiai bei karališkieji asmenys iš viso pasaulio.
Princas Harry išvakarėse atvyko iš JAV, kur šiuo metu gyvena, tačiau jo žmona, Sasekso kunigaikštienė nedalyvauja iškilmėse.
Pirmą kartą nuo sausio, kai pasirodė prieštaringai vertinami princo Harry memuarai „Spare“, jis dalyvauja visuomeniniame renginyje drauge su karališkąja šeima. Gegužės 6-oji yra princo Archie gimimo diena; Archie, kuriam šiemet sukanka ketveri, liko Amerikoje su mama Meghan Markle.
Ceremonijoje neišvysime Jorko kunigaikštienės – šaltinių teigimu, ji negavo kvietimo. Jos sutuoktinis Jorko kunigaikštis, princas Andrew, kuris išsiskyrė su kunigaikštiene 1996 m., turėtų dalyvauti karūnavimo ceremonijoje.
Karalienės Kamilos anūkai bus pažai ir eis iškilmingoje eisenoje Vestminsterio abatijoje, kaip ir karaliaus Karolio anūkas princas George.
JAV prezidentas Joe Bidenas nedalyvauja šventėje, jam atstovauja jo žmona, pirmoji šalies dama Jill Biden.
Į karūnavimo ceremoniją pakviesta 850 visuomenės atstovų, taip pagerbiant juos už indėlį labdarai.
Kaip vyksta karūnavimo ceremonija?
Jau daugiau nei 1000 metų karūnavimo ceremonijų eiga nesikeičia. JK karalių karūnavimas – vienintelis tokio pobūdžio renginys, išlikęs Europoje. Tiesa, tikėtina, kad šeštadienį vyksianti ceremonija bus trumpesnė ir kuklesnė nei 1953 m. vykęs karalienės Elžbietos II karūnavimas, be to, joje dalyvaus daugiau religijų atstovai.
Karalienės Elžbietos eisenoje dalyvavo 16 tūkst. dalyvių, 7 km ilgio kelias su visais sustojimais buvo įveiktas per 45 minutes.
Šį kartą karalius ir karalienė konsortė Kamila važiuos į Vestminsterio abatiją gana kuklia žirgų traukiama karieta su elektra valdomais langais ir oro kondicionavimo sistema.
Iš pradžių jie važiuos valstybine deimantiniam karalienės jubiliejui pagaminta ir pirmą kartą 2014 m. naudota karieta, o grįš su auksine karieta, kuri naudojama karūnavimo ceremonijose nuo 1830 m.
Ceremonijos eiga
Karūnavimo ceremonija vyksta keliais etapais:
-Pripažinimas. Stovintį prie 700 metų senumo karūnacijos sosto monarchą pristato Kenterberio arkivyskupas. Susirinkusieji sušunka: „Dieve, saugok karalių!“ ir suskamba trimitai.
-Priesaika. Monarchas prisiekia laikytis įstatymų ir saugoti Anglikonų bažnyčią.
-Patepimas. Karaliui nusigaubia karūnavimui skirtą apsiaustą ir atsisėda į karūnavimo kėdę. Karalius atitveriamas širmomis, kad jo nesimatytų. Kenterberio arkivyskupas patepa švęstu pagal slaptą receptą pagamintu aliejumi; žinoma, kad jo sudėtyje yra ambros, apelsinų žiedų, rožių, jazminų ir cinamono. Aliejuje, kuriuo pateps karalių Karolį, nebuvo jokių gyvūninės kilmės ingredientų.
-Regalijų įteikimas. Monarchui įteikiamos valdžios regalijos: karališkasis rutulys su kryžiumi, simbolizuojantis religijos ir moralės viršenybę, valdžią simbolizuojantis skeptras, monarcho skeptras, auksinis skeptras su baltu emaliu dengtu balandžiu, simbolizuojantis teisingumą ir gailestingumą. Galiausiai arkivyskupas uždėjo karaliui ant galvos šv. Edvardo karūną.
-Pasodinimas į sostą ir pagerbimas. Karalius pakyla iš karūnavimo sosto. Ceremonijos dalyviai priklaupia, išreikšdami pagarbą.
Karalienė konsortė lygiai taip pat patepama ir karūnuojama.
Kokia karūnavimo ceremonijos kaina?
Karūnavimas – valstybinė šventė, todėl išlaidas padengia JK vyriausybė.
Viena vertus, dėl finansų krizės vyriausybė patiria spaudimą pernelyg neišlaidauti, kita vertus, ši ceremonija – svarbi diplomatinė proga pristatyti Jungtinę Karalystę pasauliui.
Fotogalerijoje - Delfi komandos nuotraukų albumas iš karūnavimo stebėjimo Liverpulyje: