Šių metų rugpjūčio 31 d. buvo paminėtos 22-osios staigios princesės Dianos mirties metinės. Net ir šiandien netekties žaizdos vis dar atviros, daugelis žmonių vis dar gedi tos katastrofiškos avarijos Paryžiuje aukų: itin mylimos netradicinės „žmonių princesės“, jos tuometinio draugo Dodi Fayedo ir „Ritz“ viešbučio apsaugininko Henri Paulo. Jiems galbūt ir pavyko pasprukti nuo paparacių, bet už tai teko sumokėti gyvybe, rašo yourtango.com.
Per avariją išgyveno tik vienas žmogus, nuo tada jis yra visuomenės dėmesio centre. Kasmet pažymint Dianos mirties metines, jis prisimenamas ir apkalbamas. Daugelis žmonių apie jį nieko nežino.
Jūs paklausite, kas tas Trevoras Reesas-Jonesas? Tačiau veikiausiai svarbesnis yra klausimas, kaip jis susijęs su avarija ir kaip jo gyvenimas klostosi dabar.
Kas yra Trevoras Reesas-Jonesas?
Trevorą Reesą-Jonesą asmens sargybiniu pasamdė Dodi Al Fayedo tėvas Mohamedas Al Fayedas. Bendram kontekstui suprasti reikėtų paminėti, kad Dodi Al Fayedas buvo turtingas egiptietis aukštuomenės atstovas, labiausiai žinomas dėl santykių su princese Diana. Jį taip pat įnirtingai persekiojo paparaciai. Štai dėl ko ir atsirado T. Reesas-Jonesas. Jis buvo padaręs įspūdingą karjerą Jungtinės Karalystės kariuomenėje, buvo daug kartų apdovanotas, todėl buvo puikus kandidatas asmens sargybinio pozicijai.
Kodėl jis važiavo tuo automobiliu?
T. Reesas-Jonesas lydėjo Dodi ir princesę Dianą per jų atostogas. Po romantiško kruizo aplink Sardiniją jiedu atvyko į Paryžių, kur juos iš karto pasitiko paparaciai ir visur sekiojo iš paskos. Siekiant išvengti tolesnio persekiojimo, Henri Paulas sugalvojo planą: panaudoti du automobilius, kuriais grupė važinėjo visą dieną, kaip masalą priešais viešbutį, o tuomet jie viešbučio limuzinu nepastebėti išvažiuotų. Tokiam planui įgyvendinti reikėjo paskirstyti apsaugą: T. Reesas-Jonesas važiuotų su H. Paulu, princese Diana ir Dodi Fayedu automobiliu, kuris vėliau ir pateko į avariją.
Kaip jis išgyveno?
Nors niekas automobilyje nesegėjo saugos diržų, daug kas mano, kad T. Reesą-Jonesą išgelbėjo oro pagalvė. Tačiau tai nereiškia, kad jis liko sveikutėlis. Po avarijos medikams teko rekonstruoti visą veidą, nes nebuvo likę nė vieno sveiko kaulelio.
Chirurgai panaudojo 150 titano gabalėlių, kad pagal senas jo nuotraukos atkurtų tai, kaip vyras atrodė prieš avariją. Jis dešimt dienų išgulėjo komoje.
Tam, kad galėtumėte bent apytiksliai įsivaizduoti, kaip buvo pažeistas jo veidas, galime pasakyti, kad jo mama Gill viską apibūdino taip: „Jo veidas atrodė taip, tarsi jam, kaip filmuke apie Tomą ir Džerį, būtų trenkę į veidą keptuve ir jį suploję“.
Ką jis vis kartojo po avarijos?
Kaip nurodo pirmieji įvykio vietoje atsidūrę žmonės, jis vis klausė apie princesę Dianą ir kartojo: „Kur ji? Kur ji?“ Tuo metu tie žmonės nežinojo, kad moteris, kurią jie gelbėjo, buvo princesė Diana. D. Fayedas ir H. Paulas žuvo iš karto, o princesė ir T. Reesas-Jonesas buvo dar gyvi. Pirmieji gelbėtojai susidūrė su dviem pagrindiniais iššūkiais: pasiekti sužeistuosius ir užtikrinti, kad jie išliktų sąmoningi, kol atvyks papildoma pagalba.
Ugniagesys gelbėtojas Xavieras Gourmelonas pasakojo, kad T. Reesas-Jonesas vis klausinėjo apie princesės būklę ir buvimo vietą, į ką šis atsakė, kad jo komanda daro viską, ką gali, kad užtikrintų jų saugumą.
Kaip jo gyvenimas pasikeitė po avarijos?
Po avarijos ir praleistų dienų ligoninėje T. Reesas-Jonesas sugrįžo į mamos namus ir vėliau pasikeitė pavardę, atsisakydamas Joneso dalies. T. Reesas teigia neprisiminantis didžiosios to vakaro, kuris visam laikui pakeitė jo gyvenimą, dalies.
Sklandant įvairioms sąmokslo teorijoms, kyla daug klausimų, dėl T. Reeso ir jo vaidmens tragedijoje, įskaitant tai, kaip ar kodėl jis leido smarkiai apgirtusiam Henri Paului sėstis prie vairo.
Žmonės netruko pradėti kaltinti jį dėl tragedijos, tad jis tapo ne tik auka, bet ir atstumtuoju. Sielvarto apimtas D. Fayedo tėvas jį laikė negarbingu išdaviku ir galiausiai padavė jį į teismą. Prieš trejus metus, 2016 metais, buvęs apsaugininkas Kenas Wharfe‘as dienraštyje „The Daily Mail“ rašė, kad T. Reesas buvo kaltas, nes jam trūko pagrindinio pasirengimo ir žinių apie paparacius, ir tai buvo pakankamas įrodymas. O kitas svarbus liudininkas nurodė, kad T. Reesas buvo išsekęs, nes jam teko dirbti 18 valandų trukmės pamainas ir akylai saugoti porą.
Grįžęs namo vyras gyveno gana ramiai, kol 2000 metais išleido knygą „The Bodyguard’s Story: Diana, the Crash, and The Sole“, kurioje aprašo savo nelengvą sveikimą ir tai, kaip negrįžtamai ir siaubingai pasikeitė jo iki tol buvęs normalus gyvenimas.
Kur jis yra dabar?
T. Reesas atsiskyrėliškai gyvena nuo pat avarijos. Šiandien jis gyvena ramų gyvenimą artimųjų apsuptyje. Manoma, kad dabar jis su žmona įsikūręs Šropšyro grafystėje, kur dirba apsaugos konsultantu. Prieš persikeldamas ten jis dirbo Irake, kur gyveno, kol buvo tiriama princesė Dianos mirtis. Dabar jis ramiai ir vengia žiniasklaidos dėmesio, kurio susilaukė dėl savo vaidmens vienoje didžiausioje pasaulio tragedijų.
Dingusios keturios minutės
T. Reesas vėliau sakė, kad paskutinis dalykas, kuri jis prisimena, yra tas, jog jis lipo į automobilį „Ritz“ viešbutyje. Tai reiškia, kad iš jo atminties dingo bene svarbiausios keturios minutės.
2000 metais duotame interviu jis sakė: „Esu vienintelis žmogus, galintis žmonėms pasakyti, kas įvyko, o aš to neatsimenu. Būtų taip lengva, jeigu prisiminčiau. Galėčiau pasakyti žmonėms, ir visas šis mėšlas pasibaigtų“. („Mėšlas“ – visos sąmokslo teorijos apie to vakaro įvykius).
Vienintelis išgyvenęs
2000 metais duodamas interviu vienai televizijai chirurgas Lucas Chikhani sakė, jog nebuvo susidūręs su atveju, kad taip siaubingai sužeistas žmogus būtų išgyvenęs.
„Veidas buvo visiškai sumaitotas, daugybė lūžių. Jis buvo baisiai suknežintas. Veidas buvo visiškai plokščias. Mums reikėjo jį visiškai atkurti. Akys buvo atskirai, nosis suknežinta, žandikaulis sulaužytas“, – sakė gydytojas.
Sekančiais metais T. Reesas nustojo dirbti M. Al Fayedui. Po sūnaus mirties gedintis tėvas, manęs, kad dėl avarijos buvo kaltos Jungtinės Karalystės saugumo tarnybos, apkaltino jį išdavyste ir pamynus lojalumą. Vėliau vyras teigė, kad M. Al Fayedas jį be galo spaudė, kad šis prisimintų, kas įvyko tą tragišką vakarą.
Vėliau T. Reesas persikėlė gyventi su mama ir patėviu, kad šie galėtu juo pasirūpinti, ir ėmė dirbti vietinėje sporto prekių parduotuvėje. Vėliau išleista jo knyga „The Bodyguard’s Story: Diana, the Crash, and The Sole“ leido jam uždirbti net 1,8 mln. JAV dolerių, tačiau didelę dalį šių pinigų jis vėliau išleido teismams su M. Al Fayedu Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje.
Naujas gyvenimo etapas
2003 metais T. Reesas antrą kartą vedė. Jo žmona tapo mokytoja Ann Scott (su pirmąja žmona jis išsiskyrė likus keliems mėnesiams iki tragiškos avarijos). 2006 metais porai gimė duktė Nia.
Vėliau vyras ėmė dirbti saugumo konsultantu. 2000 metais jis dirbo su Jungtinėmis tautomis Rytų Timore, o 2008 metais – karo apimtame Irake, kur padėjo apsaugoti užsienio darbuotojus.
Kolegų kaltinimai
2016 metais buvęs princesės Dianos asmens sargybinis Kenas Wharfe‘as teigė, kad jo apsaugos komanda niekada nebūtų leidusi tą vakarą princesei sėsti į tą „Mercedes“ automobilį, ir dėl jos mirties kaltino apsaugininkus.
„Aš iki šiol esu be galo piktas, kad ši „apsaugininkų“ komanda leido jai nukentėti. Mūsų skyrius rūpinosi jos asmeniniu saugumu maždaug 15 metų. Fayedo komanda jos saugumu prieš mirtį rūpinosi vos aštuonias savaites“, – 2016 metais britų dienraštyje „The Daily Mail“ rašė jis.
„T. Reesas-Jones buvo buvęs karys, kuris nebuvo specialiai apmokytas saugoti karališkosios šeimos narį. Kai Fayedų šeima jį pasamdė saugoti Dianą Prancūzijoje, Skotland Jardas galėjo neoficialiai jį apmokyti. Pagrindinis apsaugos darbuotojo vaidmuo yra naudotis žvalgybiniais duomenimis, savo kontaktais ir instinktais, kad apsaugotų savo saugomą asmenį ir išvengtų konfrontacijos“, – aiškino K. Wharfe‘as.
„T. Reesui-Jonesui trūko žinių apie paparacius. Rodos, kad jis mąstė kariškai ir žiniasklaidą laikė priešu, o fotografus – snaiperiais, su į šautuvus panašiais fotoaparatais su ilgais objektyvai“, – sakė jis.
Tiesa paaiškės
2008 metais Jungtinėje Karalystėje galiausiai buvo surengtas princesės Dianos mirties aplinkybių svarstymas, ir T. Reesas papasakojo tai, ką galėjo prisiminti apie tą tragišką vakarą.
„Pamenu, kaip sustojau prie šviesoforo, o dešinėje automobilio pusėje buvo motociklas. Nesu tikras dėl kitų automobilių, tačiau labai aiškiai prisimenu būtent motociklą. Vėliau pamenu tik visišką sumaištį. Nepamenu skausmo, tačiau mano galvoje buvo didžiulė sumaištis. Nepamenu, ar mane kas laikė, ar mėgino suteikti pagalbą“, – pasakojo T. Reesas.
„Pamenu, kaip kažkas dejavo ir tarė Dodi vardą, tačiau nežinau, kas tai pasakė. Kita vertus, jeigu ten be mūsų nieko nebuvo, galiu daryti išvadą, kad ten buvo princesė Diana, nes tai buvo moters balsas“, – pasakojo vyras.
Tačiau tuomet jis ėmė abejoti savo paties prisiminimais ir sakė: „Šie prisiminimai yra migloti, ir aš jais pats abejoju, tačiau apie tai kalbu, nes šie prisiminimai nuolat kartojasi“.
Jis paneigė M. Al-Fayedo kalbas, kad jo sūnus Dodi ketino pirštis Dianai, o taip pat atmetė sąmokslo teorijas, kad avarija buvo MI6 agentų darbas. „Nesu dalis sąmokslo užgniaužti tiesą. Visuomet sakiau tiesą tokią, kokią mačiau“, – sakė jis.
Paskutinė dėlionės dalis
Kitas svarbus liudytojas šiame tyrime buvo ponas Wingfieldas – kitas tuomet dirbęs apsaugininkas. Jis paliudijo, kad jis ir T. Reesas keliavo kartu su Dodi ir Diana daugiau nei savaitę ir žinojo, kad juos persekiojo paparaciai. Jis sakė, kad tuomet jie paprašė M. Al-Fayedo pasamdyti daugiau apsaugininkų. Be to, anot jo, Dodi nepasakodavo apsaugos komandai apie savo planus.
Ponas Wingfieldas sakė, kad jis su T. Reesu labai sunkiai dirbo Dodi ir Dianos kruizo metu ir dirbdavo po 18 valandų juos saugodami.
Tačiau vis dar lieka neatsakytas klausimas, kodėl Paryžiuje buvo leista vairuoti H, Paului, kurio kraujyje, kaip vėliau parodė skrodimas, alkoholio kiekis leistiną maksimalią ribą viršijo daugiau nei tris kartus.
„Žmonės sako, kad „privalėjai žinoti“, tačiau iš H. Paulo elgesio visiškai nesimatė, kad jis gėrė, ir H. Paulo nebuvo mano dėmesio objektas, – sakė ponas Wingfieldas. – Mano dėmesys buvo nukreiptas į tai, kad kuo greičiau praryti sumuštinį ir grįžti prie darbų.“
Savo liudijimo metu ponas Wingfieldas taip pat M. Al-Fayedo advokatui Michaelui Mansfieldui pareiškė: „Jeigu mūsų organizacija būtų leidusi mums tinkamai dirbti savo darbą, mes dabar apie tai nekalbėtume“.