J. Caudwellas interviu žurnalistui Stewartui Campbellui papasakojo, kaip įsigijo neįtikėtinai prabangią 73 metrų ilgio jachtą „Titania“, kaip padeda sunkiai sergantiems vaikams ir ieško gydymo nuo Laimo ligos.
Johnas Caudwellas teigia, kad per mažai sumokėjo už superjachtą ir dabar dėl to apgailestauja. Nedažnai tenka išgirsti tokius žodžius. Šią istoriją jis pasakojo žurnalistui pakeliui į Antibus, jiems valgant pietus „Titania“ denyje.
2010 m. J. Caudwellas nebuvo patenkintas – vos prieš kelis mėnesius jis įsigijo 58,55 m ilgio jachtą „Lurssen Capri“, o tai, kaip pats sako, buvo nemaloni patirtis.
„Jei būčiau galėjęs atšaukti „Lurssen Capri“ pirkimo sandorį, būčiau niekada gyvenime nebepirkęs kitos didelės jachtos.“
Po nepatikusio sandorio aukciono sąraše jis pamatė parduodamą jachtą „Apoise“. 67 m. ilgio jachta (dabar ji padidinta), ką tik grįžusi iš ilgos kelionės, priklausė didžiausio pasaulyje aukcionų namų „Ritchie Bros Auctioneers“ įkūrėjui Dave‘ui Ritchie‘ui. Šis norėjo parduoti jachtą „Apoise“ aukcione su visa savo įkurta kompanija.
Uoslę pelningiems sandoriams turintis J. Caudwellas pamatė pasiūlymą: „Neieškojau dar vienos jachtos, nemaniau, kad tai gali būti vertas dėmesio pasiūlymas, bet kuo daugiau domėjausi, tuo didesnį įspūdį man darė „Ritchie Bros Auctioneers“, tai, kaip jis dirbo, pagalvojau – gali būti puikus sandoris.“
„Ritz-Carlton“ viešbutyje Kaimanų salose vykusiame aukcione J. Caudwellas buvo vienintelis pretendentas salėje, dar penki asmenys dalyvavo aukcione telefonu. Aukcionas prasidėjo nuo 20 mln. eurų. Po kiek laiko aukcione liko tik jis ir vienas dalyvis telefonu.
Pasak milijardieriaus, tai didelė suma, bet tik ne jachtų versle. „Galiausiai įsigijau ją už labai nedidelę kainą. Plaktuko kaukštelėjimu buvo patvirtintas pirkimas už 34 mln. eurų – maždaug pusę realios jachtos vertės. (Aukcionų namai) man jau stipriai patiko, įsigijau jachtą už gerokai per mažą kainą“, – pasakojo verslininkas.
J. Caudwellas nėra tipinis milijardierius. Jis didžiuodamasis moka mokesčius, yra pažadėjęs didžiąją savo turto dalį skirti labdaringiems tikslams, jam kur kas labiau patinka vienos žvaigždutės svečių namai (kad tik būtų švarūs) nei penkių žvaigždučių viešbučiai: „Restorane užsisakius butelį vyno už 200 eurų, man skaudėtų širdį. Materialių daiktų aš netrokštu, nors jų ir turiu. Ši jachta man patinka, bet jei jos neturėčiau, mane tenkintų važinėjimasis dviračiu ir iškylos kalnuose.“
Po trumpos pauzės jis priduria: „Iš tiesų būtų sunku atsisakyti šios jachtos.“
Ir tai nestebina – juk J. Caudwellas įsirengė jachtą patinkančiu neformaliu stiliumi. Personalas šiltai šypsosi, kai bosas pasiteirauja, kas valgiaraštyje, ir paprašo gėrimo. Čia nėra lakstymo laiptais pirmyn atgal, nėra šalto oficialumo. Tai viena iš priežasčių, kodėl „Titania“ yra be galo sėkminga užsakomoji jachta – sezono metu savaitei laiko ji kainuoja 630 000 eurų.
„Norėjau paversti jachtą laivu su puikiu maistu, patenkintu, besišypsančiu personalu ir visais įmanomais patogumais. Tie, kam patinka sėdėti prie baltų, iškrakmolytų staltiesių, šito čia neras. Čia – draugiška ir patogumus užtikrinanti aplinka. Be abejo, aptarnavimas – pirmos klasės. Mano įgula nuostabi – jie gauna dosnų atlyginimą ir didžiulių arbatpinigių“, – sako jachtos savininkas.
Užsakomieji plaukimai J. Caudwellui – svarbiausia, jis atšaukia visus planus, jei klientas nori apžiūrėti jachtą, prieš ją užsisakydamas.
2012 m. milijardierius atnaujino jachtą – aukštesniame denyje buvo įrengta antra savininko kajutė, viršutiniame denyje – sporto salė, laivagalį praplėtė, kad jame tilptų klubas. Man lankantis jachtoje, demonstruojami visi žaislai – laivagalyje įrengtas vandens pramogų parkas, įgulos nariai padeda svečiams, besileidžiantiems 12,7 m vandens čiuožykla.
Dar vienas „Titania“ išskirtinumas – dėmesys sveikatingumui, kuris yra J. Caudwello aistra. 2014 m. jam diagnozavo Laimo ligą, nuo to laiko jis deda visas įmanomas pastangas, kad vyriausybė rimčiau žvelgtų į šią infekcinę ligą.
11-ai milijardieriaus artimųjų tyrimai patvirtino Laimo ligos virusą, sunkiausia forma – jo 23 m. sūnui, jam reikalinga nuolatinė priežiūra.
Jungtinėje Karalystėje, moderniame Keele universiteto Tarptautiniame Caudwello vaikų centre, skirtame tirti, diagnozuoti ir gydyti autizmą, J. Caudwellas sužinojo, kad jo sūnaus negalavimų priežastis gali būti Laimo liga. Pastebėję panašius simptomus, ir kiti šeimos nariai nusprendė išsitirti – paaiškėjo, kad ir J. Caudwellas, ir kiti šeimos nariai turi ligos virusą.
Šiuo metu J. Caudwellas renka pinigus tyrimams ir skatina atkreipti į ligą dėmesį: „Stipriai nusivilčiau, jei mirčiau, neišsprendęs Laimo ligos problemos. Tai, ką tenka ištverti kai kuriems sergantiesiems, yra siaubinga. Visų negaliu išgydyti, tačiau galiu pakoreguoti sistemą. Jei sistema ims reaguoti, ji pradės teikti pagalbą žmonėms.“
Pats milijardierius rūpinasi sveikata, renkasi griežtą, netoksišką mitybą: „Mano pagrindinis ginklas – mityba. Maitinuosi vis švariau. Jachtoje visi produktai organiški, be toksinų, praktiškai be cukraus. Duonos yra, bet aš jos nevalgau. Jokios duonos, jokių pieno produktų.“ Jis kartais leidžia sau vyno taurę, bet sako visiškai atsisakysiantis alkoholio, jei tik pajus, kad to reikia.
Milijardierius sėdi prie mūsų pietų stalo vilkėdamas sportinį kostiumą, nes ką tik grįžo iš pasivažinėjimo dviračiu. Jis tarsteli, kad prieš kelias dienas įveikęs Col de la Madone perėją, kuri vadinama viena sunkiausių dviratininkams.
Dviračių žygiuose visada lydi lietuvė mylimoji – buvusi olimpinė dviratininkė iš Lietuvos, 35-erių Modesta Vžešniauskaitė.
J. Caudwellas apie trečdalį savo laiko skiria labdaringai veiklai. Prieš 20 metų jo įkurtas centras „Caudwell Children“ pagelbėjo apie 30 000 vaikų – nupirko už 20 000 svarų neįgaliųjų vežimėlių vaikams su raumenų atropija, mokėjo už operacijas, po kurių vaikai su nejautriomis kojomis vėl galėjo vaikščioti ar net bėgioti.
Visada norėjau užsiimti labdaringa veikla. Kai versle uždirbau užtektinai pinigų, ėmiau galvoti, kaip galiu padėti. Nutariau – kas gali būti prasmingiau už pagalbą vaikams, kurie <...> jau gimė su didžiuliais sunkumais. Jei gali iš pagrindų pagerinti jų gyvenimą, tai bus pagalba ne tik jiems, bet ir jų šeimoms, visiems.“
Jis mosteli ranka ir tęsia: „Kaip galima visa tai turėti ir nepadėti tiems vaikams? Jei atskristumėte iš kosmoso ir pažvelgę žemyn pamatytumėte mane, sėdinti superjachtoje, ir vaiką, gulintį ant grindų, jo susikrimtusius tėvus, o 20 000 svarų pakeistų to vaiko gyvenimą. Kaip tai gali būti priimtina civilizuotoje visuomenėje?
J. Caudwellas užaugo ne milijonieriaus šeimoje, galbūt todėl nuoširdžiai užjaučia tuos, kuriems neįkandamas aukščiausio lygio gydymas.
Jis augo Midlandse, buvo vienas iš dviejų vaikų šeimoje. Šeima neskurdo, bet J. Caudwellas sako žinantis, ką reiškia, kai vakarienei yra tik konservuotų pupelių su skrudinta duona, kai namuose šalta, nes nėra pinigų sumokėti už šildymą.
Jis nuo mažens žavėjosi laivais. Jo tėvų namas stovėjo ant kalvos, o jis klijuodavo iš ledinukų pagaliukų laivelius ir plukdydavo juos kanalu vandeniui nutekėti. Kanale jis eksperimentuodavo ir su savo paties pasigamintais plaustais. „Būdamas ketverių vos nepaskendau, žaisdamas tame kanale. Kažkas mane ištraukė“, – prisimena turtuolis.
Anksti ėmė reikštis polinkis į verslą. Jis augino sliekus po mamos lova ir pardavinėjo juos žvejams, pardavinėjo dviratininkų kostiumus. Mokyklos jis nebaigė – išėjo mokytis inžinieriaus profesijos. Devinto dešimtmečio viduryje jis sėkmingai vadovavo automobilių pardavimo įmonei.
Vėliau jis susisiekė su amerikiečių mobiliųjų telefonų gamintoja „Motorola“, nusipirko 26 telefonus po 1 350, o per aštuonis mėnesius pardavė juos po 2 000 svarų. Jo įkurta kampanija „Midland Mobile Phones“ dvejus metus vis prarasdavo pinigus, bet 1991 m. apyvarta padidėjo iki 13 mln. svarų, po devynerių metų – iki 1 milijardo svarų. 1996 m. J. Caudwellas įkūrė mobiliųjų telefonų pardavimo kompaniją „Phones 4u“ kuri gana greitai ėmė tiekti telefonus 600-ams parduotuvių. 2006 m. jis pardavė pagrindinę kompaniją „Caudwell Group“ už 1,47 mlrd. dolerių ir tapo milijardieriumi.
Verslui plečiantis, didėjo ir jo laivai. Įžengęs į trečią dešimtį jis išmoko vairuoti jachtą ir išmaišė ja nepigų Jungtinės Karalystės tinklą su savo mažais vaikais.
„Kanalai man atrodo labai romantiški. Plaukėme jais dar tada, kai jie buvo nepraradę senojo pramoninio charakterio. Keliavome su nešiojama virykle, pjūklu malkoms pjauti ir nedideliu benzininiu generatoriumi pjūklui. Geri buvo laikai“, – prisimena jis.
Devintą dešimtmetį J. Caudwellas ėmė galvoti apie jachtą. Kasmet jis lankėsi Sautamptono jachtų parodoje, vis rinkosi, kol galiausiai pamatė patikusią jachtą – 20 m. ilgio „Sunseeker“. Per dešimtmetį jachtą pailgino iki 25 m, vėliau – iki 29 m. Šią jachtą jis tebeturėjo, kai 2010 m. įsigijo jachtas „Capri“ ir „Titania“.
Savaime suprantama, milijardieriui jau kyla minčių apie dar vieną jachtą. Ji turėtų būti su sraigtasparniu denyje, su garažu povandeniniam laivui ir vieta lėktuvui sulankstomais sparnais, kuris galėtų pakilti nuo vandens.
Pasak J. Caudwello, visam tam reikės 110 m ilgio jachtos: „Nenoriu 110 m ilgio laivo, bet tokio pobūdžio įrengimai diktuoja dydį. Tiesa, milijardierius neskuba: „Kai turiu tokią puikią jachtą kaip „Titania“, statyti 110 m ilgio jachtą, turint omenyje visas kitas mano gyvenimo sritis, yra per didelis (uždavinys).“
J. Caudwellas sako: „Kai pardavinėjau verslą, galvojau apie pensiją. Nežinojau, kas tai yra, bet galvojau apie pensiją. Dažnai juokauju, kad didžiausia klaida gyvenime buvo pensija, nes tai nė iš tolo nepanašu į pensiją.“
Sakau, galbūt jis kaip ryklys – turi plaukti, arba nuskęs.
Milijardierius atsako: „Norėčiau daugiau poilsiauti. Bet kas rūpinsis visais vaikais, priklausančiais „Caudwell Children“ organizacijai? Kas ieškos gydymo nuo Laimo ligos? Man patinka mano veikla, nenoriu jo atsisakyti. Na, gyvenimas puikus, negaliu skųstis. Tik ar turiu plaukti? Na ne. Norėčiau kartais padėti pelekus ir tiesiog pailsėti.“