– Ar yra daina, kurios niekada nedainuotum?

– Tikrai yra daug dainų, kurios mane nerviškai veikia. Dabar aš jų negaliu įvardinti, nepamenu pavadinimų, bet kai kurių kūrinių sąskambis yra tragiškas (juokiasi).

– Įdomiausias išgirstas komplimentas?

– Mano draugo išsakyti komplimentai man yra patys įsimintiniausi. Visi aplinkiniai labai komentuoja mano dideles akis ir plačią šypseną. Kartą vienas žmogus nepiktybiškai išsakė įdomų komplimentą ir pagyrė didelius mano dantis. Dažnai žmonės giria mano išskirtinius veido bruožus, nors kartais tai man neatrodo kaip komplimentas. Bet suprantu, kad dideles akis, burną ir dantis giria norėdami pamaloninti, ne įžeisti (juokiasi).
Liepa Mondeikaitė

– Ar dažnai vartoji keiksmažodžius?

– Pastaruoju metu pradėjau vartoti dažniau nei seniau. Nežinau, kas turėjo tam įtakos, nes seniau visai nesikeikdavau. Ypatingai vairuodama išvardinu visus keiksmažodžius (juokiasi). Bet kaip tik šiandien su draugu susitarėme, kad mažinsime keiksmažodžių skaičių savo kalboje. Tikiuosi, kad jie greitai dings iš mano žodyno. Tai nei gražu, nei moteriška. Tikrai yra daugiau būdų kaip gali išreikšti savo nepasitenkinimą.

– Būdas, lengviausiai padedantis užmigti?

– Kažkas man yra pataręs galvoti apie žalią pievą. Kartais padeda. Bet jei kankina nemiga, tiesiog guli atmerktomis akimis ir nieko negali padaryti. Kompiuterio, televizoriaus mūsų miegamajame nėra, nes tai yra vieta, skirta miegoti. Todėl jais prieš miegą taip pat nesinaudoju. Aš dažnai einu miegoti vėliau, apie antrą nakties, o neretai tenka keltis septintą ryto. Tad nori nenori mėgini įsivaizduoti tą žalią pievą.
Liepa Mondeikaitė

– Nutikimas, dėl kurio rausti iki šiol.

– Iki šiol juokinga prisiminus, kaip kartą sulaukiau kažkokio svarbaus žmogaus skambučio, dabar neprisimenu, kas tai buvo, tačiau tuo metu negalėjau kalbėti. Ir parašiau jam trumpąją žinutę, kad pasuksiu vėliau. Tik supainiojau klaviatūros mygtukus ir vietoj „pasuksiu“ parašiau „pasiksiu“. Dėl tokio nutikimo man ir dabar gėda (juokiasi).

– Jei sužinotum, kad laukiesi, kam pirmajam apie tai pasakytum? O gal jau pasakei?

– Ne, kol kas dar tikrai nesilaukiu. Vaikelio mano artimiausiuose planuose nėra. Netgi susituokę norėsime pagyventi sau, pasidžiaugti santuoka dviese. Bet jei laukčiausi, o tai būtų jau tada, kai būsiu ištekėjusi, apie tai pirmajam pasakyčiau savo vyrui. Manau, kad tai yra mano ir vyro, dviejų vaikelio laukiančių žmonių, reikalas. Ir tik vėliau, kai praeina trijų mėnesių pavojingasis laikotarpis, gali apie tai pranešti artimiesiems ir draugams.

– Seksualiausia sporto šaka.

– Vyrų plaukimas. Nesvarbu, kokiu stiliumi, svarbu, kad gerai plauktų (juokiasi). Plaukiant jų kūnų gal ir nedaug matosi, bet prieš įšokant į vandenį pamatai užtektinai. Labai patrauklu žiūrėti tiek vyrų, tiek moterų plaukimą, šuolį į vandenį. Tai labai gražus ir seksualus sportas.
Liepa Mondeikaitė

– Idealiausias tavo svoris ir ar pavyksta jį išlaikyti?

– Idealaus svorio išlaikyti nepavyksta, reikia įdėti daug pastangų. Idealiausia, jei atsikratyčiau 10 kilogramų. Būtų labai gerai, jei sverčiau 57-58 kilogramus. Panašus skaičius dažniausiai ir sukiojasi ant svarstyklių, bet neretai rodyklė vis nukrypsta į didžiąją pusę.

– Ar domiesi politika? Balsavai merų rinkimuose?

– Labai gailiuosi, bet neteko balsuoti, buvau išvykusi į Klaipėdą, o mano rinkimų apygarda buvo Vilniuje. Tikrai nesu iš tų žmonių, kurie specialiai analizuoja esamą politinę situaciją ar gaudo kiekvieno politiko interviu. Kaip ir dauguma lietuvių, apie politinę situaciją šalyje ir pasaulyje sužinau per žinias. 

– Kaip įsivaizduoji savo vestuves?

Mūsų vestuvėse senovinių lietuviškų tradicijų nebus. Bet limuzinai nevažinės ir raketos taip pat neskraidys. Turėsime paprastas šiuolaikiškas vestuves, santuoką bažnyčioje. Norime pasidaryti šventę sau. Organizuojame linksmas vestuves, kad būtų daug veiksmo. Pakviesime daug draugų, nenorime, kad jie tik sėdėtų prie stalų ir valgytų mišraines. Pradžioje galvojome išvykti susituokti į užsienį, bet kadangi vestuvės būna vieną kartą gyvenime, norisi šventę sukurti ne tik sau, bet ir savo tėvams, draugams. Būtų per daug savanaudiška pabėgti. Nors kai pradėjome organizuoti vestuves, susidūrėme su tiek rūpesčių, kad vienu metu pagalvojome, jog paprasčiau būtų buvę kažkur išvažiuoti ir susituokti. Bet aš neabejoju, kad kai ateis ta šventė, mes džiaugsimės, kad tuokėmės savo gimtinėje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (71)