Jautrūs vyro žodžiai nugulė į socialinio tinklo paskyrą. Šiuo įrašu garsus dainininkas leido pasidalinti ir su Delfi skaitytojais.
„Tą lemtingą šios vasaros rytą, kai buvau išvežtas surakintas antrankiais, aš pirmą kartą gyvenime pajaučiau gyvenimo pabaigos skonį, blėstančios šviesos mirksnį… Nemalonus spengimas ausyse man priminė kadaise nutrūkusios achilo sausgyslės simfoniją. Pradžioje jis buvo toks tiesus ir ryškus garsas, tačiau važiuojant mašinoje be langų ir visiškai nematant kur, su laiku tas garsas pradėjo trūkčioti ir trauktis, aidėti toli, lyg kviesti…
Taip aš važiavau pasitikti pabaigos. Prieš įvedant mane į kamerą aš rėkiau visu balsu ir maldavau, nuo vaikystės paniškai bijau uždarų patalpų, ypač be langų, be oro ten… Man taip truko oro, kad aš pradėjau dusti. Tuo momentu aš būčiau verčiau mirtinai uždusęs mainais į kamerą, tačiau…
Aš pagaliau meldžiausi, nuolankiai meldžiausi ir kartojau tas pačias išmoktas maldas, maldas kurias per gyvenimą dažniau kalbėdavau greitai ir atmestinai. Tą rytą aš jas kalbėjau Jam, lyg jis būtų šalia, ant metalinės lovos krašto. Ta rytą aš tai dariau lyg paskutinį kartą, aš šaukiausi Dievo pagalbos. Mane pykino nuo savęs, nuo savo kvapo, nuo savo buvimo čia.
Staiga sienoje įsijungė vaizdiniai, tie besikeičiantys vaizdiniai buvo nuotrupos iš mano gyvenimo, labai sunku buvo tai stebėti, patikėti tuo ką ten išvydau ir priimti…
Šiandien aš esu ALKOHOLIKAS, žmogus SMURTAUTOJAS artimoje aplinkoje.
Šiandien aš esu NUSIKALTĖLIS, pasipuošęs apykoja, kurį primena man esminį dalyką, ir tai primena man esminį dalyką, mano paties pasirinkimus ir išvadas. Aš nebenoriu grįžti ten kur buvau, pajutęs tikrojo gyvenimo skonį ir kvapą, aš atiduočiau viską, jei tik galėčiau sugrąžinti tą pragyventą laiką, laiką prasismelkusį alkoholiu, krauju, nemaloniu kvapu ir prakaitu…
Šįryt aš nuoširdžiai dėkoju gyvenimui už man suteiktą dar vieną, vienintelį šansą, o sau už priimtus teisingus sprendimus.
Noriu visiems priminti, kad ALKOHOLIZMAS nesirenka nei žmogaus, nei jo profesijos ar padėties, prieš ji mes lygūs visi. JIS visagalis.
Kaip solidarumo simbolį ir palaikymo intenciją, prašau pakelti šiandien nealkoholinio gėrimo taurę už mane, minties galia yra labai labai stipti. Lai mano istorija tampa tavo istorija, tam, kad tu laiku sustotum, tam kad tu pabustum“, – atvirai rašo R. Kirilkinas.