A. Valentaitė savo draugus pakvietė į bohemišką filmo peržiūrą namuose

Užsienyje tarp kinomanų sparčiai populiarėja uždaros filmų peržiūros prieš didžiąsias kino premjeras, kuriose dalyvauja ir pats kino režisierius. Ši tendencija it madingas virusas plinta pasaulyje tarp kinu besidominčių žmonių. Prieš kelionę po didžiuosius kino ekranus išskirtinę galimybę surengti peržiūrą savo namuose žiūrovams padovanojo ir filmo „Meistras ir Tatjana“ kūrėja Giedrė Žickytė.

Spalio 16 d. didžiuosiuose šalies kino teatruose pasirodys jaunosios lietuvių kino žvaigždės G. Žickytės filmas, pasakojantis genialaus fotografo Vito Luckaus gyvenimo ir aistringos meilės istoriją.

Iki šių dienų sklindančios legendos apie tuometinius pasisėdėjimus Luckų namuose įkvėpė režisierę Giedrę Žickytę ir jos kolegas paskelbti netikėtą konkursą „Kino seansas – tavo namuose“. Kino mėgėjai savo namuose turi unikalią galimybę surengti išankstinę filmo „Meistras ir Tatjana” peržiūrą kartu su savo draugais ir režisiere G. Žickyte.

Sekmadienio vakarą pamatyti juostą savo bičiulius kartu su režisiere pakvietė Asta Valentaitė. Išskirtinis bohemiška dvasia alsuojantis kino vakaras nepaliko abejingų – pokalbiai ir diskusijos su režisiere po peržiūros tęsėsi dar ilgai.

„Tokios peržiūros užsienyje dabar labai populiarios. Todėl nusprendėme šią naujovę atnešti ir į Lietuvą, nes iš lūpų į lūpas keliaujančios kalbos apie filmą yra geriausia reklama“, - DELFI sakė režisierė.

G. Žickytė juokavo, kad savo filmą ji jau yra mačiusi tūkstančius kartų. Tačiau iš taip arti stebėti žiūrovų reakcijas jai buvo nauja patirtis.

„Kino salėje aš negaliu jo žiūrėti. Dešimttūkstantąjį kartą tai daryti neturiu tiek kantrybės, - juokėsi režisierė. - Bet šįkart buvo viskas kitaip. Man buvo labai įdomios žmonių reakcijos, kurios labai maloniai nuteikė. Malonu, kad žiūrovams tikrai patiko mano filmas. Labai džiaugiuosi, kad kompanija susidomėjo tiek filmu, tiek Vitu Luckumi ir jo darbais. Džiaugiuosi, kad tokiu būdu galiu skleisti žinią apie jį“.

Kino kūrėjai antrino ir į uždarą peržiūrą savo geriausius draugus pasikvietusi Asta Valentaitė.

„Sekmadienio vakarą su draugais nusprendėme skirti laiką geram kinui. Visi buvo iki paskutinės minutės įtraukti į filmą. Po filmo peržiūros turėjome daug kalbos su Giedre, kuri mums atskleidė dar daugiau mus dominusių detalių, kurių filme nebuvo parodyti“, - įspūdžiais dalinosi A. Valentaitė.

„Meistras ir Tatjana“ pasakoja apie Vilniuje gyvenusį Vitą Luckų, kuris buvo ne tik neeilinė asmenybė, monumentalus kūrėjas, bet ir Lietuvoje bei už jos ribų garsių vakarėlių organizatorius ir siela. Vito ir gražuolės Tatjanos namai visada būdavo pilni vaišių, svečių iš tolimiausių pasaulio kampelių ir kūrybinių pokalbių iki aušros.

A. Valentaitė pastebi, kad režisierė tobulai atskleidė tą laikotarpį. „Nebuvo akimirkos, kad nuobodžiautum ar norėtum atitraukti akis nuo ekrano. Filmas pasirodė labai savas. Puikiai suprantame tuos žmones, kurie tuo metu gyveno. Vito ir Tanios asmenybėse radau kažkokio panašumo ir savitumo, kažką artimo. Aš ir pati daug dirbu su fotografijos menu, puikiai žinau, kokios jautrios ir tuo pačiu metu maištaujančios asmenybės yra šios srities menininkai“, - pasakojo pašnekovė.

Kartu filmą žiūrėjęs Astos bičiulis Mantas Petruškevičius taip pat neslėpė, kad filmas jį giliai įkvėpė.

„Neslėpsiu, lietuviški filmai manęs netraukia. Didžioji dalis mūsų filmų yra lyg plastmasiniai, manęs nesudomina. Bet šis filmas sužavėjo. Iš jo gali daug pasisemti. „Meistras ir Tatjana“ mane labai įkvėpė. O taip žiūrint lietuviškus filmus būna retai. Mane įkvėpė ir įtraukė Vito asmenybė. Šis filmas yra vienas stilingiausių, estetiškai patraukliausių lietuviškų filmų“, - prisipažino M. Petruškevičius.

Pagyrų režisierei negailėjo ir kiti peržiūros dalyviai – vakaro šeimininkas Sergej Troščenkov, Vaida Jasaitienė, Rūta Mackevičiūtė ir Eduardas Fedotovas.

Visi vienbalsiu sutiko, kad filmas itin jautriai ir originaliai perteikia garsiojo fotografo gyvenimą ir kūrybą.

„Kiekvienas jame atrado kažką savo – vieni fotografiją, kiti meilės istoriją, kiti madą ar bohemišką aplinką,“ – sakė R. Mackevičiūtė. O V. Jasaitienė prisipažino susigraudinusi: „Filmas labai sujaudina, o vietomis tiesiog negali sulaikyti ašarų.“

Tuo tarpu S. Troščenkov džiaugėsi tapęs vakaro šeimininku. „Geras filmas, gerų draugų ratas ir prasmingai paleistas laikas – kas gali būti geriau,“ – teigė jis.

Uždaro kino vakaro peržiūros akimirkos – DELFI galerijoje:

Norintys tapti tokių peržiūrų šeimininkais turi išpildyti vos kelias sąlygas – turėti pakankamai erdvų kambarį, technines galimybes rodyti filmą, o svarbiausia – puikią kompaniją draugų.