Išreiškė begalinį palaikymą netektį išgyvenančiai moteriai
Matant, kokį nepakeliamai sunkų gyvenimo momentą išgyvena kitas žmogus – rasti tinkamus žodžius, bent trumpam sušildančius jo širdį, yra beprotiškai sunku. Tai jaučianti neslepia ir V. Jočienė, apie A. Litvinienės ir jos šeimos išgyvenamą netektį prabilusi Instagrame.
Vijolė teigė savo mintis ir palaikymą Agnei, su kuria jai yra tekę bičiuliautis socialinėje erdvėje, išreiškusi atvirame, moteriai skirtame laiške. Vis dėlto, ji pripažįsta, kad suvokti, ką šiuo metu tenka išgyventi visai šeimai, sunku, o dar sunkiau esą yra įsivaizduoti, kaip visa tai reikėtų išgyventi savame gyvenime.
„Nuo pačio ryto, kai sužinojau Agnės pačią kraupiausią istoriją, kokia tik galėtų būti, kurią ji galėjo įdėti – aš negaliu susikaupti, dirbti. Rimtai sakau. Praeitą savaitę aš vyrui dar liepiau pasidaryti kraujo tyrimus, pasitikrinti ir sakiau: Agnės vyras atsigulė į ligoninę, Dieve, kažin kas ten yra? Reikia savo sveikatą saugoti ir visa kita…
Kai ji šiandien įdėjo postą – man toks jausmas, lyg aš sužinočiau, kad mano artimas žmogus numirė. Aš negaliu normaliai dirbti, mano mintys pastoviai yra apie tai, ką turi išgyventi dabar mama, su dviem vaikais, praradusi vyrą per vos ne savaitę laiko. Aš nesurenku žodžių, nežinau net nuo ko pradėti jai rašyti, realiai. Tai yra taip baisu…
Aš jai parašiau ilgiausią laišką su užuojauta, visa tai, ką jaučiu. Aš manau, kad kiekviena moteris dabar turi kažką tokio stipraus parašyti, kad kažkaip padėti bent jau… Aš suprantu, kad, realiai, tikriausiai niekuo neįmanoma padėti, nes tu nieko nebesugrąžinsi, tu negrąžinsi vyro, bet aš visada galvojau – aš išprotėčiau. Bet tiesiog to negali padaryti“, – atvirai Instagrame kalbėjo V. Jočienė.
Ji pridūrė, kad viskas, ką dabar norėtų padaryti, tai A. Litvinienei ir jos vaikams padovanoti begalinės stiprybės.
„Bet kokiu atveju, tunelio gale bus šviesa ir kažkada bus viskas kaip ir gerai, bet dabar tai yra taip stipru. Kosmosas“, – kalbėjo Vijolė.
Situacija privertė susimąstyti apie gyvenimo trapumą
Savo Instagram istorijose dienos eigoje žinoma moteris dar ne kartą atsigręžė į dabartinius kitos nuomonės formuotojos išgyvenimus. Viename savo įrašų, žvelgdama į laimingos šeimos akimirką iš praeities, ji dar kartą išdėstė savo mintis.
„Kai gyvenimas sudrebina viską per akimirką… Žiūriu į šią nuotrauką ir negaliu patikėti… Ši šypsena, šie prisiminimai, šis gyvenimas, kuris atrodė toks pilnas – šiandien jau nebebus toks, koks buvo anksčiau… Jis grįžus namo niekada nebebus taip, kaip buvo… Tai neįsivaizduojamas skausmas, kurio negali suvokti, kol to nepatiri pats.
Bet tu ne viena. Mes visi su tavimi – tavo skausme, tavo ilgesyje, tavo kiekvienoje dienoje, kurią reikės išmokti gyventi iš naujo. Verk, kai norisi, būk silpna, kai reikia, bet nepamiršk – aplink tave yra žmonės, kurie tave palaiko, kurie siunčia šilumą ir stiprybę.
Kiekvienas, kas matote šią žinutę – parodykite bent mažą ženklą, kad ji nėra viena. Vienas žodis, viena mintis, viena šviesa tamsoje – tai viskas, ką dabar galime duoti“, – užuojautos kupinus žodžius išsakė ir palaikyti Agnę paragino V. Jočienė.
Pasak Vijolės, ši situacija ją privertė susimąstyti ir apie tai, kad pasiruošti tokiems gyvenimo išbandymams – tiesiog neįmanoma.
„Ar įmanoma pasiruošti mirčiai? Psichologai sako – taip, reikia ruoštis, reikia priimti, suprasti, kad gyvenimas laikinas. Bet kaip galima pasiruošti tam, kad vieną dieną prarasti dalį savo širdies? Kaip galima pasiruošti tam, kad žmogus, su kuriuo kūrei gyvenimą, daugiau niekada nepareis namo?
Mirtis nėra kažkas, prie ko galima tiesiog prisitaikyti. Tai plyšis realybėje, kuris ne užsitraukia, o su kuriuo išmoksti gyventi. Kai gimsta vaikai, kai kuri šeimą, kai šalia yra žmogus, su kuriuo eini per gyvenimą, niekada nesusimąstai, kad vieną dieną liksi viena. Visi žinome, kad tai gali nutikti, bet niekas niekada tam nesijaučia pasiruošęs. Nes ir neįmanoma.
Ir ką daryti su tuo skausmu? Jo nereikia slėpti, nereikia bandyti greitai „sutvarkyti“ ar kažkaip užpildyti tuštumos. Tai ne įtrūkimas, kurį galima užklijuoti, tai ne laikinas dalykas, kuris praeis savaime. Mirtis palieka randus, tie randai vėliau tampa tavo dalimi, tavo istorija“, – Instagrame rašė ji.
„Reikia leisti sau išgyventi viską – pyktį, skausmą, baimę, neviltį. Verk, kai norisi verkti. Išeik pasivaikščioti, kai slegia sienos. Kalbėk apie tai, jei yra su kuo, o jei nėra – rašyk, šauk, melskis ar tyliai sėdėk ir tiesiog jausk. Nėra „teisingo“ būdo gedėti.
Bet svarbiausia – neleisti, kad skausmas užrakintų tave tame momente. Gyvenimas nesustojo su tuo žmogumi. Jis pasikeitė, sugriuvo, bet vis dar tęsiasi. Ir tai nereiškia, kad reikia jį dabar nugyventi dėl vaikų ar dėl kitų žmonių – jis vis dar tavo“, – toliau mintimis pirmadienį dalijosi V. Jočienė.
Pasak jos, tokios patirtys – išlieka ir paliečia amžiams, ir priverčia mokytis gyvenimą gyventi tarsi iš naujo.
„Kaip išmokti gyventi toliau?
Mažais žingsniais. Pirmiausia, tiesiog egzistuoti. Vėliau atrasti, kad padeda išbūti su savimi. Vieną dieną vėl pajusti norą kažką nuveikti. Ir nors galbūt niekada nebebus taip, kaip buvo, gyvenimas vis dar gali būti prasmingas.
Meilė nemiršta. Ji lieka prisiminimuose, ji lieka vaikuose, ji lieka tavyje. Ir galbūt dabar atrodo neįmanoma, bet ateis diena, kai tas skausmas nebevaldys tavęs. Kai galėsi prisiminti be nevilties, kai vėl pajusti norą šypsotis – ne iš pareigos, o iš tikrųjų.
Ir kai kas nors pasakys: „Na, dabar gyvensi viena“, žinosi, kad niekada niekas nebus taip paprasta. Bet žinosi ir tai, kad gali gyventi toliau. Ir tai jau didžiausia pergalė prieš skausmą“, – rašė V. Jočienė.
Savo Instagramo bendruomenei Vijolė taip pat priminė, kad kiekvienas žmogus netektį išgyvena ir per tokį sudėtingą gyvenimo etapą eina skirtingai. Dėl to, pasak V. Jočienės, labai svarbu pagalvoti ir apie tai, kaip tavo žodžiai ar tam tikri veiksmai gali paveikti kitą.
Agnė pranešė, kur ir kada bus galima atsisveikinti su jos vyru Mantu
„Delfi“ primena, kad 38-erių M. Litvinas buvo daugiametę patirtį vaikų ir jaunimo futbolo treniravimo srityje turėjęs specialistas, „Vilnius Football Academy“ administratorius.
Kartu su žmona Mantas augino du sūnus.
Pirmadienį žinoma moteris pasidalino informacija, kur ir kada bus galima atsisveikinti su jos vyru ir vaikų tėčiu.
„Atsisveikinimas su Mantuku: 18 dieną Olandų g. 22, Vilniaus laidojimo namai „Ritualas“. Pirma salė. Nuo 16.00 iki 21.00 val.
Urna išnešama 19 dieną 13.00 val.
Užteks atsisveikinant balto rožės žiedelio“, – skelbė A. Litvinienė.
Faktą apie mirtį pirmadienio rytą „Delfi“ patvirtinusi A. Litvinienė socialiniuose tinkluose pasidalino jautriu įrašu.
„Su begaliniu liūdesiu ir skausmu dalinuosi žinia, kurios nesinorėjo rašyti…
Mantas – mano vaikų tėtis, brangus žmogus, mūsų gyvenimo dalis – išėjo anapilin. Niekas negali paruošti tam momentui, kai prarandi žmogų, kuris buvo šalia tiek daug akimirkų, tiek daug metų. Skausmas, tuštuma ir begalinis ilgesys…
Dėkoju visiems už palaikymą, už gražius žodžius ir už buvimą šalia. Laikykime brangius žmones arti, mylėkime juos garsiai ir vertinkime kiekvieną akimirką kartu.
Ilsėkis ramybėje, Mantai. Tavo pėdsakai liks amžinai mūsų širdyse“, – sunkią akimirką mintimis pasidalijo A. Litvinienė.
Pastarosiomis dienomis A. Litvinienė savo socialinių tinklų auditorijai buvo pranešusi, kad sveikatos problemų turėjusio jos mylimo vyro būklė buvo žymiai pablogėjusi, jam skubiai atlikta sudėtinga operacija.
Jos ir visos šeimos gyvenimą supurčiusia patirtimi A. Litvienienė sutiko pasidalinti su „Delfi“, norėdama žmones paskatinti nelikti abejingus ir prisidėti prie donorystės. Moteris teigė, kad jos vyras Mantas širdies donoro, deja, nesulaukė.
Primename, kad Lietuvoje kiekvienas asmuo nuo 18 metų gali pareikšti savo valią – pritarti organų donorystei ir pasakyti „taip“ – po mirties sutikti dovanoti savo audinius ir organus transplantacijai. Tačiau gali ir nepritarti – pasakyti „ne“. Sutikimą ar nesutikimą galima užpildyti internetu www.ntb.lt, Nacionaliniame transplantacijos biure, per renginius, kuriuose dalyvauja Biuro darbuotojai, taip pat – vaistinėse, pas šeimos gydytojus ar kraujo centre.
Beje, donorais galima tapti tik mirus išskirtine mirtimi – turi būti diagnozuota smegenų mirtis ligoninėje arba negrįžtamai sustojusi kraujotaka. Jei įvyksta biologinė mirtis, donoru netampama, nesvarbu, kad tam žingsniui yra duotas sutikimas. Per metus Lietuvoje miršta daugiau nei 40 000 žmonių, iš jų tokių mirčių, kai ligoninėje diagnozuojama smegenų mirtis ar negrįžtamai sustoja kraujotaka – tik apie 150.
Nors Lietuvoje yra beveik 48 tūkstančiai žmonių, išreiškusių pritarimą organų ir audinių donorystei bei užpildžiusių sutikimo formą Donoro kortelei gauti, tam turi pritarti ir mūsų artimieji. Todėl, pasak Nacionalinio transplantacijos biuro, labai svarbu, kad jie žinotų apie jūsų apsisprendimą dėl organų ir audinių donorystės – tai gali išgelbėti gyvybę ar pagerinti gyvenimo kokybę.
Šiuo metu transplantacijų laukia šimtai žmonių.
