Likus 20-čiai minučių iki vidurdienio, iš Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčios buvo išnešama urna su velionio palaikais. P. Dimša į paskutinę kelionę buvo palydėtas gausiais plojimais.
Atsisveikinti su aktoriumi paskutinį kartą atvyko jo šeima, artimieji, bičiuliai bei kolegos.
Ketvirtadienį nuo 16 valandos į Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčią atsisveikinti su P. Dimša rinkosi aktoriaus artimieji, kolegos ir bendražygiai. Šarvojimo salėje patyliukais buvo dalijamasi prisiminimais apie velionį, šalia urnos gulė vis daugiau baltų gėlių.
Prie laidojimo namų ketvirtadienį sutiktas P. Dimšos sūnėnas Kasparas sutiko pasidalinti prisiminimais apie garsų dėdę.
„Prieš 15 metų, kai stojau į LMTA, senelio brolis padėjo man šiek tiek ruoštis stojamiesiems. Buvau apsistojęs pas jį sode. Atsimenu, repetavome etiudus. Jis man išsakė visokių pastabų, ką geriau ar kitaip daryti. Jis buvo be galo pozityvus, gero linkintis, šiltas žmogus. Giliai jo asmeninio gyvenimo nežinau, tačiau žiūrint iš šono, jis labai atvirai bendraudavo ir priimdavo visus. Nesvarbu, ar tu vargšas, ar turtingas, ar turintis svarbų statusą, ar visiškai paprastas žmogus iš kaimo. Jis visada su visais vienodai bendravo. Dažnai juokelius skaldyvavo, gražiai grodavo armonika. Atsimenu, mama pasakojo, kai jis važiuodavo per kaimą su dviračiu be rankų ir dar sugebėdavo tuo pačiu groti armonika“, – „Delfi“ pasakojo Kasparas.
Žinią apie 81-erių aktoriaus mirtį trečiadienį Delfi patvirtino prodiuseris Algirdas Žvinakevičius. Jo žiniomis, aktorius mirė po ilgos ir sunkios ligos.
„Man sunku pasakyti, ar tai buvo vakar kažkuriuo metu į pabaigą dienos, ar šiandien, bet taip atsitiko. Jis labai smarkiai sirgo ir numirė. Gali būti, kad mirė vakar vakare, tačiau aš tik šiandien sulaukiau žinios“, – kalbėjo A. Žvinakevičius.
P. Dimša 1958 metais baigė Veisiejų vidurinę mokyklą, o 1977 metais – Leningrado (Sankt Peterburgo) valstybinį teatro, muzikos ir kinematografijos institutą, kur įgijo televizijos ir kino režisieriaus specialybę. 1965 metais kartu su poetu Martynu Vainilaičiu įkūrė Berniuko Žirniuko teatrą. Nuo 1971 metų jis dirbo Lietuvos televizijoje.
Buvo daugelio televizijos filmų režisierius ir aktorius. Vaidino populiariuose televizijos serialuose, tokiuose kaip „Giminės“, „Dapkai ir Butkai“. Išleido keletą poezijos knygų.
2013 metų liepos 17 d. neblaivus vairuodamas automobilį mirtinai partrenkė dviratininką. 2015 metų kovo 3 d. dėl šio įvykio nuteistas 6 metams nelaisvės, tačiau Kauno apygardos teismo sprendimu 2018 metais buvo paleistas į laisvę.
Legendinio serialo režisierius Saulius Vosylius „Delfi“ sakė žinios apie netektį sulaukęs trečiadienio rytą ir papasakojo apie keistą sutapimą.
„Apie 10 valandą ryto man paskambino ir pasakė. Keista, dar vakar vakare kaip tik žiūrėjau „Giminių“ serialo pakartojimą. Įsijungiau televizorių ir kaip tik rodė sceną su juo. Sutapimas. Na, o susitikę su juo buvome jau seniai. Mūsų pokalbiai vykdavo tik telefonu, nes jis jau sunkiai sirgo... Nors šiaip jis niekada neparodydavo, kad jam sunku, negera. Visą gyvenimą buvo pilnas optimizmo ir net sunkiausiais gyvenimo momentais jis visa laiką būdavo kupinas optimizmo ir džiaugsmo. Tai buvo žmogus, kuris niekada gyvenime niekam nedarydavo problemų. Kai tik 1993 m. balandžio mėnesį pradėjome filmuoti „Gimines“, jis pasirodė pačiame pirmame serialo epizode. Pradžioje jam buvo skirtas nedidelis, epizodinis vaidmuo, nes šiaip jis juk nėra profesionalus aktorius – jis yra poetas, režisierius. Taip pat dainuodavo, grodavo. Kadangi daug metų jį pažinojau televizijoje ir jis man atrodė įdomus personažas, nutarėme seriale jam skirti ūkininko sūnaus Juozo Šepučio vaidmenį. Greitai pastebėjome, koks iš tiesų spalvingas personažas jis yra. Tad ir aš, ir Bronius Bušma jam pradėjome rašyti labai daug epizodų.
Didžiule dalimi serialas sėkmės sulaukė būtent dėl Juozo Šepučio personažo. Jis buvo be galo išraiškingas. Petras savotiškai skyrėsi nuo profesionalių aktorių, tačiau jis buvo labai tikras, gyvenimiškas, organiškas ir profesionalus žmogus. Aš žinau, kad jis turėjo ne vieną ligą, tačiau jis niekada nesiskundė. Net į naujausius „Giminės. Gyvenimas tęsiasi“ filmavimus ateidavo jau su širdies stimuliatoriumi. Tačiau jis niekada nesiskųsdavo, kad jam blogai. Kartais tik kai pats jam ranka nevalingai pabaksnodavau, primindavo: „Toj vietoj man nemušk – stimuliatorius“. Jis ir dainoms tekstus rašė, ir ne vieną poezijos knygą yra išleidęs. Jo eilės – nuoširdžios, įdomios. Su juo bendrauti visada buvo smagu, nes jis buvo pilnas humoro ir fantazijos. Ir filmavimo aikštelėje su juo būdavo lengva, nes vis turėdavo pasiūlymų“, – kalbėjo serialo S. Vosylius.
Tuo tarpu aktoriui Juliui Žalakevičiui, su P. Dimša vaidinusiam seriale „Dapkai ir Butkai“, žinia apie kolegos mirtį buvo netikėta.
„Žinojau, kad sirgo, bet kad mirė dar negirdėjau... Matėmės jau seniai, tačiau vis perduodavome linkėjimus vienas kitam per artimus žmones. Prisimenu jį tik geruoju. Jis visada būdavo linksmas, su šypsena veide. Turėjo labai daug istorijų, buvo geras humoristas, puikiai mokėjo groti armonika, nors, man regis, buvo savamokslis. Pasiimdavo tą instrumentą ir jau būdavo smagu. Visada būdavo kupinas idėjų, patarimų, kurie buvo tik į naudą, nes jis iš tiesų turėjo akį ir vidinį humoro pajautimą. Labai gaila, kad taip atsitiko. Užuojauta visiems artimiesiems ir tiems, kas jį pažinojo“, – „Delfi“ kalbėjo aktorius.
Kartu seriale „Giminės“ su P. Dimša vaidinusi Vaiva Mainelytė neslepia, kad laikui bėgant jai darosi nejauku, kadangi po truputį Anapilin iškeliauja vis daugiau kolegų.
„Labai daug metų mes buvome pažįstami, gal net prieš „Gimines“ vienas kitą pažinojome. Jis buvo tikrai labai sodri, šilta asmenybė, su meniška siela. Petras rašydavo labai gražius, lyriškus eilėraščius. Kaip žmogus, jis visada būdavo dėmesingas, kultūringas, malonus. Kompanijoje, šventėse jis taip pat neprapuldavo, mokėjo groti akordeonu. Tai buvo charakteringas, talentingas aktorius. Žinoma, jis garsėjo ir savo „Giminių“ personažu, kuriuo jis pagyvino serialą. Aš nebegaliu... Atrodo, kad kiekvieną savaitę laidotuvės. Darosi nejauku. Tik atsigauni po vienos mirties, žiūrėk – jau kita. Ir tokios artimos: Gražinos Balandytės, Gedimino Girdvainio... Siaubas kažkoks. Amžinąjį atilsį jiems visiems. Labai užjaučiu Petro žmoną, šeimą, artimuosius ir taip pat visą „Giminių“ aktorinę bei administracinę grupę“, – jautriai kalbėjo aktorė.
„Visi serialo personažai išeina vienas po kito“, – atsiduso pašnekovė.
Pasiteiravus, kada paskutinį kartą jai teko bendrauti su P. Dimša, aktorė neslėpė, kad tai buvo seniai.
„Bendravome labai seniai, turbūt tada, kai dar filmavome „Giminių“ serialo sugrįžimą po 20 metų. Jam jau buvo prasidėjęs teisminis procesas dėl tos baisios nelaimės, kuri jam įvyko“, – teigė ji.