Pernai žiniasklaidoje mirgėjo naujienos apie tai, kaip dar nesibaigus skyrybų procesui su buvusia mylimąja Monika Kvietkute Andriaus gyvenime atsirado kita moteris – 21-erių E. Pilvinytė, kuri Delfi portalui itin atvirai papasakojo, kas vyksta tarp jos ir verslininko. Ji prisipažino esanti naujoji 44-erių žinomo vyro mylimoji, papasakojo apie judviejų pažintį Dubline, rimtus santykius, gyvenimą kartu ir A. Šedžiaus meilės prisipažinimus.

Šiandien poros gyvenimas kiek ramesnis – jiedu dalijasi bendra buitimi ir gyvena kartu Šiauliuose. Nors Andrius šių santykių jau nebeslepia nuo visuomenės, pasiteiravus, kaip jie sutaria karantino metu ir ar dėl to nekilo pykčių, A. Šedžius nusijuokė.

„Na, kaip čia pasakius, – su šypsena tarė jis ir tęsė. – Jei rimtai, esu taikus žmogus ir su niekuo nesipykstu. Apskritai stengiuosi neturėti jokių konfliktų.“

„Gyvename kartu, ką jau dabar daryti. Yra toks rusiškas posakis, reiškiantis, kad gyventi reikia, bet gyventi nėra su kuo, tai ir gyvename, su kuo papuola“, – pridūrė pašnekovas.

Paaiškinus, kad toks posakis gali kiek užgauti Erdvilę, nes ji atrodo labai jį įsimylėjusi, Andrius surimtėjo.

„Ji įsimylėjusi. Bet meilė, būna, praeina. Gyvenimas pilnas rūpesčių. Labai lengva mylėti ir būti geram, kai neslegia jokia atsakomybė ar kiti sunkumai, o kai tokių atsiranda, dažnai viskas pasikeičia“, – pasakoja vyras.

Pasiteiravus, kodėl apie šiuos santykius A. Šedžius kalba gana ribotai ir nedažnai, buvęs Seimo narys neneigė, kad tai – sąmoningas jo žingsnis.

„Aš savo gyvenime jau turiu patirties, todėl į tuos santykius nepuolu stačia galva. Nei skubu juos viešinti, nei jais džiaugtis“, – paaiškina pašnekovas.

Andrius Šedžius ir Erdvilė Pilvinytė

Viešumoje poros santykiai imti aptarinėti pernai, bet Andrius atskleidė, kad jų pažintis užsimezgė gerokai anksčiau.

„Ją iš Airijos parsivežiau 2017-ųjų ar 2018-ųjų vasarą. Bijau pameluoti, kada tiksliai, bet jau nuo tada vargstu su ja“, – nusijuokė jis.

Pasiteiravus, kuo tas vargas pasireiškia ir ar dėl to gali būti kaltas didelis amžiaus skirtumas, pašnekovas užminė mįslę.

„Nežinau, ar jūs mane suprasite... Žinote, koks didžiausias jos priekaištas man? Dėl ko moterys vyrams priekaištauja?“ – paklausė A. Šedžius.

Išgirdęs, kad gal jis turi galvoje moterų skundus, jog šios gauna „per mažai dėmesio“, buvęs politikas paaiškino: „Per mažai dėmesio – irgi. Jo, atrodo, visoms moterims niekada negana. Nors jį ir rodai, ir gėles dovanoji. Bet visgi pagrindinis priekaištas ne tas. Dažniausiai girdžiu, kad aš per daug dirbu. Sako: „Kitų vaikinai kaip vaikinai, o tu dirbi ir dirbi.“ Va, koks aš blogas“, – pasakojo A. Šedžius.

Pokalbiui pasisukus apie bendrą jų santykių būklę, pašnekovas leido suprasti, kad po jų namų stogu būna ir audrų.

„Būna visko. Ir išsikrausto, ir atsikrausto. Taip jau išeina. Ne euras, kad visiems įtiktum“, – pareiškė jis.

Pasiteiravus apie bendrą judviejų ateitį – gal planuojamos vestuvės ar šeimos pagausėjimas – A. Šedžius šių žingsnių žengti dar tikrai neskuba.

„Matote, vaikas nėra išeitis, jei norima tvirtinti santykius. Aišku, gal vaikelis moteriai atneša daugiau saugumo jausmo, tačiau bendrąja prasme net ir vaikas negalėtų sustabdyti vyro, jei iškiltų klausimas dėl išsiskyrimo. Vaikas tikrai nesuveiktų kaip apsauga. Nors susilaukti vaiko yra didžiulis džiaugsmas. Didžiausia laimė – kažką po savęs palikti gyvenime. Niekas po tavęs nepaliks geresnio pėdsako nei tavo paties vaikai.

Ir dabar, važiuodamas į Vilnių pas savo sūnų Gabrielių, atkreipiau dėmesį į tai, kaip viskas keičiasi. Kelionėje iš Šiaulių į Vilnių stebiu, kaip pakito gamta, kaip viskas sužaliuoja, kaip viskas vėl tampa gražu. Tokių pavasarių bus dar tūkstančiai, bet mums jų yra skirtas tik tam tikras kiekis. Lygiai taip pat yra ir su vaikais – laikas prabėga, ir sūnus niekada nebebus toks pats. Jis nebebus kūdikis, todėl reikia džiaugtis kiekviena minute ir akimirka.

Manęs dažnai klausia, ar neužkniso taip dažnai važinėti į Vilnių – antradieniais, ketvirtadieniais ir kas antrą savaitgalį. Visada atsakau, kad tikrai ne, nes aš džiaugiuosi matydamas savo sūnų, jis kaskart yra vis kitoks, pasikeitęs. Daugiau jis toks nebebus ir tokių džiaugsmo akimirkų mano gyvenime su juo patirti nebeteks. Nebent su kitu vaiku, jei dar kada nors man teks toks džiaugsmas. Jei tik Dievas duos tokį džiaugsmą, aš tikrai jo neslėpsiu ir būsiu labai laimingas. Nesvarbu, ar tą vaiką man padovanos Erdvilė, ar kita moteris. Esmė, kad vaikas būtų sveikas ir laimingas“, – pasakoja vyras.

„O kada vaikas būna laimingas? Kai sutaria jo tėvai. Natūralu. Man labai skauda širdį, kai Monikai parvežu Gabrielių, o jis dar nenori išsiskirti, ir lygiai taip pat skauda širdį, kai jis būna pas mamą ir dar nenori pas mane. Man be galo skaudu. Bet vaikas dėl to labiausiai kenčia. Norėčiau, kad būčiau galėjęs turėti vieną moterį, su kuria būčiau susilaukęs vaikų, ir dėl to būtų didžiulis džiaugsmas. Bet gyvenime viskas susiklostė kitaip ir nieko aš čia nepakeisiu. Bet ir nereikia keisti ar draskytis. Kaltinti save galiu nebent tik dėl to, kad daugiau jam laiko neskiriu, ir dėl to, jog su jo mama išsiskyriau. Šioje situacijoje jokių pliusų aš sau neskiriu, galiu tik save kažkiek pasmerkti dėl to, kas įvyko, jausti kaltę vaikui. Bet ką dabar padarysi, gyvenimas tęsiasi“, – priduria jis.

Erdvilė Pilvinytė ir Andrius Šedžius

Prižiūrėti sūnų ar smagiai praleisti laiką kartu su juo Andriui padeda ir Erdvilė. Pasak pašnekovo, vaiko ir jo mylimosios santykiai yra puikūs.

„Labai džiaugiuosi, kad ji puikiai sutaria su Gabrieliumi. Jie taip smagiai žaidžia, kad net pajuokauju (tik nežinau, ar skaitytojai tinkamai supras ir dėl to manęs nepasmerks)... Pajuokauju, kad jie, būdami artimesnio amžiaus, lengviau sutaria, – nusijuokė Andrius. – Pavyzdžiui, jie guli ant lovos ir girdžiu, kaip sūnus šaukia: „Baik, Erdvile!“ Aš skubu žiūrėti, kas vyksta, pasirodo, jie žaidžia „Roblocks“ žaidimą ir Erdvilė pirma virtualiai užbėgo į kažkokį kambarį. Šioje situacijoje net ir tėtis lygiuotis negali. Jie – tikri draugai.“

Paklausus, ar su savo širdies drauge A. Šedžius pasikalba apie galimą santykių įtvirtinimą – vestuves, pašnekovas išdavė, kad dėl mylimos moters galėtų ateityje ir vėl ryžtis šiam žingsniui.

„Man vestuvės tikrai nėra esminis dalykas, bet nejaugi norėsis matyti savo moterį nelaimingą? Kai vyras nori šalia savęs turėti laimingą moterį, dėl jos žengia ir tokius žingsnius. Galbūt ir aš esu iš tokių vyrų, kuris negali kasdien matyti liūdnų akių, todėl vieną dieną gali tekti ir vėl tam pasiryžti. Tačiau šia tema kalbu apskritai, jei santykiai susiklijuos. Vis tiek kiekviena mergina svajoja apsivilkti tą baltą suknelę, ypač ta, kuri jos dar niekada nevilkėjo. Tos, kurios jau ją vilkėjo, yra tarsi moterys po armijos, su jomis viskas aišku, bet toms, kurios netarnavusios, tai yra labai svarbu. Nejaugi atimsi iš žmogaus svajonę? Teks, teks ir vėl lipti ant šio grėblio“, – kalba Andrius.

Užsiminus, kad dabartinė mylimoji nėra pirmoji gerokai jaunesnė jo gyvenimo partnerė, A. Šedžius nusijuokė: „Ne jos mane traukia, o aš jas. Mano sesuo nuolat juokauja, sako, kad esu tarsi magnetas, kuris tiesiog traukte traukia jaunas moteris.“

Baigdamas pokalbį pašnekovas pasidžiaugė, kad karantinas nė kiek nesujaukė jo planų.

„Aš darbų priplanavęs 50 metų į priekį. Net jei man reikėtų laikytis griežto karantino, paskirčiau sau vietą sodyboje, o ten darbai niekada nesibaigia. Blogiausias atvejis būtų, jei mane uždarytų tarp keturių sienų, tada tikrai išprotėčiau. Na, arba tuomet turėtų atvežti daug knygų, ir viskas būtų gerai“, – nusijuokė jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (523)