Pokalbių metu A. Tapinas pasakojo vasarą leidęs Nidoje, teigė viena akimi stebėjęs, kaip jo darbo vaisiai virsta baudžiamosiomis bylomis, iškeltomis svarbiems politikams.
„Jie išpūtę akis teisinasi, o tu guli pliaže su planšete. Matai, kad šitas gavo baudžiamąją bylą, šitas į teismą eis, šitas 20 tūkst. grąžino. Kažkaip smagiai visai. Gal tai nėra geras, krikščioniškas jausmas, bet valdžios piramidėje turėjome gan nemažų svolačių, dabar jie spirga, skundžiasi ir verkia. Gal visai ir nieko“, – šypsodamasis kalbėjo A. Tapinas.
Anot jo, smagu matyti, kaip grįžta neteisėtai pasisavinti pinigai, be to, su jais atsiranda ir unikalių politikų pasiteisinimų.
„Manau, kad visa ši istorija Lietuvoje išsipildė vatnikų svajones. Jie juk visą laiką sakydavo, kad Lietuvoje visi politikai vagys. Staiga atsiranda chebra, kuri sako: „Taip“, bet tai yra pati nekenčiamiausia jų chebra. Kyla disonansas, kaip dabar elgtis. Kaip ir gerai, kad bandome tai įrodyti, bet juk tai – „Laisvės TV“, esame kaip velniui kryžius visai šiai publikai“, – juokėsi žurnalistas.
Pašnekovas teigė, kad kilus „čekiukų“ skandalui, buvo galima suprasti, kad nesąžiningų politikų ir vagių kiekis nėra neribotas. Anot A. Tapino, kyla tik klausimas, kiek bus galimybių viską išviešinti ir kiek veiksmų imsis teisėsauga.
„Man buvo labai smalsu, ką ji darys. Tarsi užsisuko laikrodukas, nes kiekvieną savaitę rašiau į STT raštą: „Laba diena, gerbiami STT, šį kartą siunčiu jums pareiškimą dėl Akmenės rajono piktnaudžiavimo“, ir surašydavau tekstą. Kitą savaitę: „Laba diena, dėl Vilniaus rajono“.
Kalbėdamasis neformaliai su pareigūnais supratau, kad iš pradžių jiems atrodė, jog tai – nesąmonė, jie dabar turi medžioti čekiukus, bet paskui pagavo azartas. Man atrodo, dabar jie lenktyniauja, kas daugiau surinks baudžiakų, o per STT kalėdinį vakarėlį prizą gaus tas, kuris į teismą pristatys daugiausiai bylų“, – juokėsi A. Tapinas.
Anot jo, keista, kaip tokie politikai veržiasi į valdžią. Kaip pastebėjo žurnalistas, seimo rinkimų sąrašuose, kurie formuojasi, yra žmonių, kuriems jis pats negalėtų patikėti net savo šuns pasaugoti.
„O jie nori mus valdyti ir įsivaizduoja, kad gali tai daryti“, – pastebėjo pašnekovas.
A. Tapinas, paklaustas, ar ties „čekiukų“ skandalu viskas ir pasibaigs, o gal kartu su komanda jau turi naujų planų, žurnalistas teigė, kad viskas priklauso nuo žmonių, kurie nori aiškintis tokias aferas, kiekio.
„Skaidriname“ mes darėme dviese. Iš pradžių aš vienas, paskui prisijungė dar viena kolegė. Patikrinti vieną savivaldybę trukdavo savaitę laiko. Kartais apimdavo azartas. Viskas trukdavo ir po 14 val., kai jauti, kad kažką turi, matai, jog užsikabino, nes kažkoks seimo narys prisipirko didžėjaus pultų. Aš nesu žvejys, bet tada supratau šį azartą, galvoji: „Kibkite žuvelės, didelės ir mažos“, supranti, kad žmogus keliasdešimt tūkstančių ir dar daugiau pasiėmė iš mūsų visų. Kilus azartui nebeskaičiuoji ir laiko. O turint omenyje, kad valstybėje yra labai daug korupcijos, viešieji pirkimai yra smarkiai neskaidrūs... Jei turėtumei žmogiškąjį resursą, būtų galima užsikabinti“, – sakė A. Tapinas.
Jis pastebėjo, kad vieni savivaldybių darbuotojai informaciją paprašius atsiųsdavo tvarkingai, kiti siūlydavo patiems pas juos atvykti ir patikrinti.
„Pavyzdžiui, atvažiuoju į Jonavą, toks kaip revizorius ar jų priešas. Pamenu, visa savivaldybė į tave žiūri, užeina meras pasikalbėti, sako: „Nu, tai ką jūs čia darote“. <...> tai yra mūsų visuomenės veidrodis, tai buvo 20 metų toleruojama ir niekas neatkreipė dėmesio, viskas buvo gerai. Sako: „Mes gi 20 metų taip darėme“, o prokurorai atsako: „Taip, 20 metų vogėt, tai ką dabar darysime?“ Pamatysime, kaip ten bus.
Smagioji dalis, kad teisėsauga yra užsidegusi, nori tai sutvarkyti ir beveik milijonas jau grįžo savanoriškai. Galvoju, pavyzdžiui, jei man pasakytų: „Žinai, Tapinai, grąžink 20 tūkst. eurų“, nežinau, ar paimčiau ir turėčiau, o kiti taip ramiai, 20 tūkst. grąžina“, – pasakojo A. Tapinas.
Nerimas dėl aršių komentatorių ir pydergnoido žinutė
„Kitokiuose pasikalbėjimuose“ žurnalistas teigė dažnai girdintis apie save melagingas kalbas, tačiau į jas numoja ranka. Pavyzdžiui, anot jo, sklinda istorijos, kad jis turi ne tik butą Nidoje, bet ir rūmus Pervalkoje, Preiloje.
„Fainai, kai žmonės turi vaizduotę, susikuria kažkokias istorijas ir jos jiems tinka. Girdėjau, kad sugebėjau išleisti ir paramos Ukrainai pinigus. Juos neva ne tik pralošiau vienu metu, bet ir prisipirkau dafiga dalykų. Niekam neatėjo į galvą, kad galėjau papildomai išlošti. Yra žinančių, o kažkas ir matė, jog Viduržemio jūroje plaukioja mano jachta. Visi kažką matė, arba turi draugą, kuris matė“, – iš tokių kalbų juokėsi A. Tapinas.
Tiesa, pokalbio metu jis pastebėjo, kad vis dėlto jo komanda labiausiai baiminasi ne dėl nebūtų istorijų, bet užpuolimo.
„Sako: „Tikrai, dabar jau krepšinį palietei... Tu imk vagis, juos tvarkyk, kodėl tau krepšinį reikėjo paliesti? Dabar jau tikrai tave užmuš. Pamenu, buvo pats vatnikų vajus. Tada atsikeldavau, atsidarydavau „other messages“ ir rasdavau kokių 50 palinkėjimų.
Vieną kartą sėdžiu kirpykloje, atsidarau žinutę, gautą iš puslapio „Vežu žuvį“. Rašo: „Tu toks ir anoks, tu pydergnoidinis šiukšlė“. Galvoju atrašysiu aš jam į užklausą, rašau: „Laba diena, aš kitu klausimu. Matau, kad jūs pardavinėjate Rusnėje žuvį. Ką jūs šiandien turėtumėte? Gal užvažiuočiau pasiimti“. Sėdžiu grožio salone, mane kerpa, matau, kad tas žmogus man jau atrašinėja. Pagalvoju, kad bus gerai: arba antras užėjimas, arba kažkas gero. Jis man atrašo: „Štai, prašome, užvažiuokite, šiandien turime ir šaltai rūkyto karšio, ir tokio, ir tokio“. Žinai, vertybės vertybėmis, bet biznis pats nepasidarys. Pasidalinau ta žinute socialiniuose tinkluose. Žmogui pradėjo masiškai plūsti užklausos: „Ar turite pydergnoidinės žuvies?“ – juokėsi A. Tapinas.
Anot šią istoriją pasakojusio žurnalisto, iš socialinio tinklo paskyros „Vežu žuvį“ galėjo rašyti du žmonės. Pirmasis jų galimai parašė naktį, o kitas atėjęs į darbą ir nieko nesupratęs pristatė parduodamos žuvies rūšis.
„Galvojo kokios dar pydergnoidinės žuvies... Bet, manau, kad pydergnoidas yra vienas geriausių pasiuntimų. Kartais papramogaujame su tokiais žmonėmis. Pamenu, vienas Švedijoje gyvenantis emigrantas irgi prirašinėjo žinučių. Su bičiuliu jam atsakėme ir įtikinome, kad atvyksta policija, todėl turi padaryti vaizdo įrašą su atsiprašymu, tik tada tą policiją atšauksime. Žmogus nufilmavo, paviešino. Vis galvoju, būtų fainai, kad jie laikytųsi tų vertybių, jei išplūsti žmogų, prieik ir tai padaryk gatvėje, dar duok į snukį“, – kalbėjo A. Tapinas.
Paklaustas, ar yra buvę panašių situacijų, žurnalistas pastebėjo, kad rimčiausias susidūrimas įvyko Ukmergėje su A. Kandrotu-Celofanu, kuris tuo metu dar buvo laisvėje, ir jo gauja.
„Kažkaip sugalvojome, kad yra gera mintis padaryti amerikietišką projektą, kai atvažiuoja į miestelį politikas, atsisėda aikštėje, o žmonės jam užduoda klausimus. Amerikoje tai veikia, Lietuvoje ne. Pasikvietėme Raskevičių, Maldeikį, šiuos du, kurie iš principo nebijo gauti į snukį. Apie tai sužinojo Celofanas, visa jo chebra ir į Ukmergę suvežė visus ukmergiškius, kurie nėra ukmergiškiai, o riaušininkai, prie Seimo mėtę plytas.
Buvo mobilizuota visa Ukmergės, atvažiavo ir Vilniaus apskrities policija. Man skambina komisaras, sako: „Žinokite, mes labai rekomenduojame nedaryti šios klaidos“, sakome: „Ai, gal kažkaip darykime“. Ukmergiškiai lyg ir norėjo pasikalbėti su Seimo nariais, lyg ir kažkaip bandė, o susirinkusi visa budulių minia baubė. Galvoju, kiek jie čia baubs, juk ilgai to nepadarysi. Nuėjau su jais pasikalbėti, tada pamatė, kad baubimas nebeturi jokios prasmės. Policija sakė, jog reikėtų tai naudoti kaip metodinę priemonę riaušių malšinimui“, – prisiminė A. Tapinas.
A. Kandrotas-Celofanas ir jo bandymas sugadinti vestuves
Prakalbus apie A. Kandrotą-Celofaną, A. Tapinas prisiminė, kaip jis bandė sugadinti jo prieš metus įvykusias vestuves Nidoje. Anot pašnekovo, likus dvejoms savaitėms iki šventės, A. Kandrotas-Celofanas su Andriumi Lobovu pradėjo rinkti žmones, planavo važiuoti į žurnalisto vestuvių ceremoniją.
„Kalbėjo: „Visi renkamės, žinosime kiekį žmonių“. Pamenu, buvo įdomus jausmas. Iš pradžių truputį keista. Pasiskambinome į apsaugos įmonę, jie į tai labai rimtai pažiūrėjo, išskyrė papildomų žmonių.
Paskui pradėjau žiūrėti iš kitos pusės, vertinti, kad yra tarp mūsų svečių: mano uošvis – profesionalus sportininkas, jis tikrai nesėdėtų, mano draugai irgi eitų aiškintis santykius ir ne taip, kaip aš aiškinausi Ukmergėje. Pradėjome galvoti, kad Celofano gaują reikia saugoti nuo mūsų, ne mus nuo jų, bet, matyt, tas Nidos ekologinis nužudė šią idėją. Turbūt, kai susimetė šios provokacijos biudžetą, suprato, kad gali įvažiuoti tik viena mašina“, – juokėsi A. Tapinas.
Nors niekas ir neatvažiavo, žurnalistą ir jo žmoną saugojo apsauginiai, kurie, anot A. Tapino, neturėjo ką vėliau veikti.
„Tai prisigalvojo sau darbų, vaikščiojo visur su manimi ir mano žmona. Pamenu, reikėjo Nidoje per promenadą praeiti, nes gyvenome 30 metrų nuo vestuvių vietos. Jie abu eina su manimi, vienas šalia, kitas priekyje ir stebi situaciją, sakau: „Tikrai?“, galvojau, kad mano bičiuliai sakys, jog man negerai su galva, kitą dieną jie mane droš, jog vaikštau Nidoje su dviem apsauginiais“, – juokėsi prisiminęs A. Tapinas.
Po krepšininkų skandalo dėl vakarėlio Puerto Rike negali suprasti tik vieno
„Kitokiuose pasikalbėjimuose“ buvo prisiminta ir A. Tapino paviešinta informacija apie krepšininkų vakarėlį Puerto Rike.
„Pradėti reikia nuo to, kad man vis dar skauda. <...> kilo klausimas, kodėl mes nežaidžiame olimpiadoje ir tų paaiškinimų yra labai daug, bet kai ši informacija iškilo į viešumą, natūralu, kad tai tapo vienu svarbiausiu paaiškinimu, nors ir nėra esminis dalykas.
Viskas, kas sekė po to, tai yra akla gynyba: „Nieko nebuvo, nieko nežinome, nieko negirdėjome“. Krepšinio vadovai Lietuvoje meluoja. Mūsų sporte komunikacija niekada nebuvo labai gera, kitas dalykas, sporto žurnalistai tai priėmė labai asmeniškai. Visi, kas buvo Puero Rike, viską žinojo, galiu jums tai garantuoti. Natūralu, kad niekas apie tai nekalbėjo, nes nenorėjo susigadinti santykių su krepšininkais, matė, kokia yra jų reakcija. Žinau, kad reakcija jų viduje buvo kaip sprogusi bomba. Visi bandė suprasti, ką reikia daryti ir niekam neatėjo į galvą pasakyti paprastą dalyką – teisybę“, – sakė A. Tapinas.
Anot jo, kai slepiama tiesa ir meluojama, išaiškėjusi tiesa apie kelių krepšininkų vakarėlį tampa pagrindiniu argumentu kalbant apie tai, kodėl buvo nelaimėtos lemiamos rungtynės dėl kelialapio į Paryžiaus olimpines žaidynes.
„Tai – esminis momentas, iš kurio išplaukia giluminės krepšinio problemos. Pažiūrėkime, kokia buvo reakcija. Paviešintas Jono Mačiulio ir Lino Kleizos podcast’as. Kleizai turbūt nereikėtų kalbėti apie alkoholį jokiame kontekste. Kitas dalykas, Jonas Mačiulis. Man jis – vienas mėgstamiausių krepšininkų, net lyginant su Saboniu, Marčiulioniu <...>, bet tai, kaip jie kalbėjo... Toks įspūdis, kad susirinko du bičai, kurie paleisti iš zonos ir dar nesiadaptavę laisvėje, dar nesupranta, kad zonos panektės nebeina.
Žmogui, kuris mane apie tai informavo, skauda dėl to <...>, jis atidavė viską, kaip specialistas, profesionalas, kad Lietuva patektų į Paryžių. Kiti neatidavė visko arba padarė užklasinę veiklą. Jam skauda dėl šito, jį, matyt, už****, kad krepšinio rinktinė mėgsta užminti ant kamščio, ir tai – ne pirmas kartas, bet kažkaip mes tai pakišame po kilimu. Šį žmogų Jonas Mačiulis vadina kaziolu. Grynai zonos paniatkė“, – pastebėjo A. Tapinas.
Žurnalistas pastebėjo ir tai, kad dažnai krepšininkai teigia, jog aukojasi Lietuvai žaisdami rinktinėje. To jis sakė taip pat negalintis suprasti.
„Olimpinės žaidynes yra visų sporto šakų atstovų svajonės išsipildymas. Pažiūrėkime į tai, ką kalba Viktorija Senkutė. Taip turi kalbėti sportininkas, tu tai nori išgirsti, kaip šalies pilietis, kurios atstovė ką tik laimėjo medalį. O mes turime vienus privilegijuotus, kurie sako, kad aukojasi.
Jūs nesiaukojate. Tai yra jūsų karjeros viršūnė, po kurios gaunate puikius kontraktus, žurnalistų dėmesį, galite tapti pasaulinėmis žvaigždėmis. Nepasakokite apie šitą aukojimąsi, o jei galvojate, kad aukojatės, gal nevažiuokite į rinktinę. Manau, kad šį argumentą reikia uždaryti, tačiau jis ištraukiamas, kai nėra, ką sakyti. Tada atsiranda aukojimasis, dar kažkas“, – kalbėjo A. Tapinas.
Anot jo, kilus skandalui krepšininkai ėmėsi gynybos taktikos, o kovoti su tokiais vėjo malūnais sudėtinga.
„Jei žmogus, kuris žino, kad tai vyko, kalba viešai ir sako, jog nieko nevyko, meluoja, tai pradėti aiškintis... Tų krepšininkų pavardes, kurie baliavojo po žaidimo su Dramblio Kaulo Kranto respublika, žinau, bet nesakysiu. Nematau prasmės padaryti keturis ar penkis žmones atpirkimo ožiais už visą sistemos problemą, kuri prasideda dar vaikų krepšinyje. Vaikai atvažiuoja ir mato, kaip treneriai prigeria per stovyklas. Taip yra buvę ir ne vieną kartą“, – sakė A. Tapinas.
Jis pastebėjo, kad tokios kultūros turėtų nebelikti, be to, jau yra labai svarbių ir rimtų žmonių, kurie nori su šia problema kovoti.
„Baimė šnekėti nėra sveika, tai nėra gerai. Visi supranta, kad yra votis ir ne tik dėl alkoholio – dėl vadybos, suvokimo, kad Lietuva yra elite, nors nėra, viskas. Pažiūrėkite, kaip žaidė Vokietijos rinktinė prieš prancūzus ir suprasite, kas yra elitas.
Jei uždarant šį klausimą: ar gėrė, ar negėrė, ar uostė, ar neuostė, ar buvo pas mergas, ar ne, žaidėme su Puerto Riku, pažiūrėkite, kaip jie atrodė. Susidėliojo septyniolika punktų, kodėl nesusitvarkėme. Gal tai būtų stimulas pradėti aiškintis, kaip sakė gerbiamas ponas Hamletas: „Kažkas papuvę Danijos Karalystėje“, o kad papuvę, tai labai smarkiai“, – pastebėjo pašnekovas.
Blogiausias pašnekovas ir nuomonė apie influencerius
Pokalbiuose buvo domėtasi ir apie labiausiai A. Tapinui įsiminusį interviu. Žurnalistas pasakojo, kad jam patinka kalbinti užsienio aukščiausio lygio žvaigždes. Anot jo, tai – geriausi pašnekovai.
„Iš mūsiškių nei vienas nemoka taip, kaip jie. <...> tie žmonės yra davę, matyt, du milijonus interviu, gali apsiversti aukštielninkas 17 kartų ir nesugalvosi klausimo, į kurį jie nėra atsakinėję, bet šie žmonės sugeba sudaryti įspūdį, kad jiems žiauriai įdomu, ko tu klausi.
O pas mus ateina tokie, kurie sako: „Taip, ne, nu šito tai nepasakosiu“. Man labai sunku, kai tenka kalbinti jaunas ir ką tik į muzikos olimpą įsiveržusias muzikantes, kurios sako: „Mano muzika, mano muzika, gyvenu dėl savo muzikos ir gerbėjų“ ir daugiau nėra apie ką kalbėti. Susidaro įspūdis, kad vienas čiuvas sėdi bunkeryje ir moko, kaip kalbėti arba nekalbėti, jog neprarastumei savo instagramo fanų, nes jei ne taip kažką pasakysi, jie gali įsižeisti ir tada bus mažiau perklausų. Plastikas, plastikas... Buvo keli tokie interviu, kai išeini ir galvoji, kad 40 min. kramtei plastiką“, – sakė A. Tapinas.
Tiesa, juokdamasis jis teigė, kad norėtų pakalbinti Viktoriją Siegel bei Rolandą Macevičių-Tarzaną.
„Viktorijos paklausčiau: „Kodėl tu esi tokia maladiec?“, bet tikrai ji yra maladiec. Ir su Tarzanu pakalbėčiau, eičiau į hardcore’ą ir, manau, labai nustebtumėme. Kai pasikviečia tokius pašnekovus kaip Tarzanas, man truputį keista, kai vedėjas sėdi iš savo auksinio sosto, mano, kad yra protingas, o čia atėjo ožkutis ir dabar jį suvarys, parodys, koks jis durnas, visi juoksis ir bus daug peržiūrų. Ne visai taip veikia, bet taip gali būti. Tačiau, kai pažiūri, kaip dirba aukščiausio lygio šou vedėjai užsienyje, kurie pasiėmę keisčiausią pašnekovą sugeba su juo atrasti bendrą kalbą... Svečias turi išeiti iš laidos patenkintas, kad jam būtų faina, nebent tai yra žurnalistinio tyrimo laida“, – sakė A. Tapinas.
Paklaustas, ar sutinka, kad nuomonės formuotojai neša didelę atsakomybę už tai, ką iškomunikuoja, žurnalistas pastebėjo, jog žodžiai „atsakomybė“ ir „influenceris“ nėra lygiaverčiai.
„Jie neturi jokios atsakomybės, jų niekas nekontroliuoja, kodėl jie tada turi užsiauginti sau kažkokią socialinę atsakomybę, kai ji gali kainuoti pinigus? Tada turi kažko atsisakyti. Dauguma influencerių dirba labai paprastu principu. Ateina pinigėlis, išeina reklamėlė. Tikėtis, kad atsiras influencerių etikos kodeksas... Neatsiras.
Kaip skundėsi kažkuri influencerė, jie gi labai sunkai visi dirba ir mes neįvertiname jų sunkaus darbo. Tačiau jei yra žmonių, kurie tiki, kad tas pats šū***, kurį užsisako iš „AliExpress“, užsideda savo prekės ženklą, parduoda penkis kartus brangiau, išvalys viską: ir karmą, ir raukšles, ir tau išvalo, tai viskas gerai.
O pats žurnalistas teigė į piktus komentarus nereaguojantis, nebent jie liečia jo šeimą ir artimus žmones.
„Man tai buvę nebuvę, visokių nesąmonių sugalvoja. Kartais komentaruose būna ir grūdas tiesos, tada man įdomu, iš kur jis sužinomas. Jei kalbame apie pletkus, labai gerai jaučiuosi „Discod’o“ platformoje. Kažkaip ten niekada nesijaučiau nukentėjęs, o visi rauda tomis kruvinomis ašaroms.
Visada kartoju tą patį. Tai yra kaina, kurią tu susimoki už kremukus. Jei juos stumdai ir turi 100 tūkst. sekėjų, pasiruošk, kad tave dusins, šaipysis ir tyčiosis, sakys, kad esi per storas ir per plonas. Jei to nenorėjai, reikėjo dirbti bibliotekoje arba pirminės sveikatos priežiūros punkte. Tada būtumei naudingesnis visuomenei, o dabar nesiskųsk“, – šypsojosi A. Tapinas.
Visą pokalbį su Andriumi Tapinu galite matyti čia:
