Paklaustas, ar dėstė Telšių kunigų seminarijoje, Raimondas Šilanskas tai patvirtino.
„Dėsčiau retoriką. Ji kunigui reikalinga – svarbu, kad žmonės suprastų, apie ką jis kalba. <...>
Teatro režisūros specialybę turinčio komiko gyvenimas – išties spalvingas. Anksčiau Raimondui teko dirbti Anykščių teatro režisieriumi ir aktoriumi.
„Tuo pačiu dirbau ir sargu, nes neužteko tų 86 rublių, – juokiasi R. Šilanskas. – Saugojau prekybos centrą.“
Tiesa, puikiai žinomas komikas neslepia, jog jo karjeroje būta visko – būnant pačioje populiarumo viršūnėje jam teko dalyvauti privačiuose to meto mafijos vakarėliuose.
„Yra buvusi situacija, kai pakvietė pravesti gimtadienį, o išėjo taip, kad pravedžiau vestuves“, – juokėsi praeitį prisiminęs anekdotų karalius.
Drauge su Vytautu Šapranausku, Rolandu Kazlu, Klarku, Vytautu Ruplėnu ir kitais žinomais komedijos atstovais bei aktoriais į sceną lipdavęs Raimondas negaili komplimentų buvusiems ir esamiems kolegoms.
„Kazlui užtekdavo išeiti į sceną ir jis matydavo, iš ko galima padaryti anekdotą. <...> Aš manau, kad vieni talentingiausių humoristų – a.a. Vytautas Šapranauskas ir Rolandas Kazlas. <...> Šapras labai mokėjo klausyti, pastebėti smulkmenas. Kai jis atėjo į mūsų tuometinė laidą „Tegyvuoja karalius“, laidos reitingai iškart pakilo. Jo improvizacijos, aktorinis talentas įspūdingas – jis galėjo tapti kuo nori. Vytautas buvo vienas įdomesnių žmonių, kuriuos aš sutikau savo gyvenime“, – prisipažino „Kitokių pasikalbėjimų“ pašnekovas. Žinomas humoristas teigė, jog su kolegomis niekada nesivaržė ir palaikė puikius santykius.
„Anksčiau iškart uždrausdavo koncertus, pasirodymus, vos tik nusikeikdavai ant scenos. Atėjus laisvės metams, išsprūsdavo tas blogas žodis dažniau. Pasirodo – žiūrovams tai patinka. Juk ir pats žiūrovas pasikeikia tiek namuose, tiek gatvėje“, – apie patirtis scenoje pasakojo anekdotų karalius.
Tačiau kalbėdamas apie šių dienų humoristus, jis pabrėžė: „Išeina ant scenos – anekdoto nėra, keiksmažodžių daug, o normalus žodis tik vienas kitas. Keiksmažodis turi būti kaip druska, tik prieskonis. Keiksmažodis yra būtinas tik tada, kai yra būtinas.“
2006-aisiais R. Šilanskas prarado ilgus metus turėtą anekdotų karaliaus titulą – jį tąkart laimėjo grupė „Ambrozija“. Tačiau buvęs anekdotų karalius gyvenime turi ir kitų veiklų. Štai jau kuris laikas jis veda renginius vaikams, turintiems negalią.
„Kaip gera padaryti tokią šventę. Išeini ir tampa daug ramiau. Juk tu kažkam padarei gero“, – pasakojo Raimondas.
Ne vieną anekdotą „Kitokių pasikalbėjimų“ žiūrovams papasakojęs R. Šilanskas tikino, jog kiekvienam renginiui ar šventei reikia ruoštis atskirai – šablonų vesdamas renginius anekdotų karalius nenaudoja.
„Reikia atsižvelgti, ar tai 30-ies, ar 80-ies metų jubiliejus, gimtadienis ar vestuvės. Tai priklauso nuo šventės pobūdžio, nuo žiūrovų. Pavyzdžiui, daug ko nepasakoju, jei yra vaikų. Bet žmonėms turi būti linksma. Vedžiau daugiau nei 600 vestuvių. <...> Pagrindinis mano uždavinys vestuvėse – padaryti šventę ne tėvams, ne giminėms, o jauniesiems. Noriu, kad jie jas prisimintų. <...> O pirmąsias vestuves vedžiau būdamas 18 metų“, – prisiminė humoristas.
Lygindamas savo kartą su jaunąja karta, R. Šilanskas mato daugybę skirtumų ir ne visi jie, pasak humoristo, yra suprantami.
„Mūsų laikais gyvenimas ėjo tokia lengva vaga – vos, vos tekėjo, tekėjo, bet užsistovėjo, supuvo ir sprogo. O tada atėjot jūs ir nuėjot devinmyliais batais – labai greitai, visko dabar čia daug ir išėjo tokia takoskyra tarp mūsų ir jūsų, neliko tarpo, sistemingo atėjimo nuo mūsų iki jūsų – nuo jūsų iki mūsų. Mes taip ir likome su savo vertybėmis, suvokimu,“ – sako Raimondas.
Anekdotų karaliumi tituluojamas vyras prisipažino ir apie tai, kad kartais jaučia baimę.
„ Aš bijau, kad man sumažės atlyginimas, bijau kalbėdamas sumaišyti tekstą. Daug ko bijau. Ir, patikėkit, jūs irgi bijot. <...> Manau, kad baimė labiausiai stabdo žmogų. Mes bijojom ir anksčiau, tačiau vis tiek darėme tai, ką norėjom daryti. Baimės jausmas ateina ir dabar, pavyzdžiui, vestuvėse. Bijai pasakyti tai, ką nori pasakyti, nors ir matai, kad ši pora ilgai negyvens“, – humoro nestokojo Raimondas.
Prakalbus apie anksčiau vykusių gastrolių linksmybes, R. Šilanskas buvo atviras – jų būta išties daug ir dažnai baigdavosi skandalais.
„Važiuodavom dideliu žaliu autobusu. Kartais vairuotojas tą autobusą pastatydavo ant dviejų ratų. Jis prieidavo prie manęs ir klausdavo, kuris alus geriausias, - pasakojo Raimondas. – Iš paskos važiuodavo kita mašina. Jie buvo išsipirkę leidimą, kad stadionuose galėtų pardavinėti alų. Bet ten buvo ne tik alus. <...> Po koncerto vairuotojas sakydavo: „Pirkite nakčiai viską iš karto, dešimt kartų manęs nežadinkit“. <...> Šventimas būdavo stiprus, neslėpsiu.“
Anekdotų karalius sako, kad scenos žmogui alkoholio vartojimas buvo įprastas dalykas, padėdavęs užpildyti tuštumą.
„Išėjęs į sceną atiduodi labai daug savęs, išdalini save. Paskui atsiranda tuštuma ir kažkuo ją reikia užpildyti. Juk po koncerto nesėsi spręsti kryžiažodžių, tiesa? Atsisėdi prie alaus, paskui pasiimi kažko stipresnio, prasideda pokalbiai, išpažintys. Tai lyg šioks toks savęs pakrovimas, nors kitą rytą būna nekas“. O va su „žole“ būdavo sudėtingiau, buvo sunku jos gauti“, – juokėsi „Kitokių pasikalbėjimų“ pašnekovas.
Visą laidą galite pamatyti čia:
| Pagalba turintiems priklausomybių | ||||||||||||||||||||||||||||
| Norėdami gauti pagalbos kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar artimiausią Priklausomybės ligų centrą: | ||||||||||||||||||||||||||||
|