Šalia savo minčių apie emigraciją V. Rykštaitė instagrame pasidalijo ir trumpu vaizdo įrašu, kuriame įamžino, kaip bėga jos dienos Havajuose.
„Paprasta tik žiūrint iš šalies:
– Ilgiesi tėvynės? Tai grįžk!
O to nepatyrusiems turbūt neįmanoma suvokti emigracijos būties, to dvigubo gyvenimo, to jausmo, kad namai yra ir ten ir čia, ir niekur, ir visur. To ilgesio, kai nebežinau, ko iš tiesų ilgiuosi: vietų, žmonių, ar savęs jaunos, kuri buvo ten ir tada? Ir didžiausias skaudulys yra tėvynėje likusi šeima, giminė, draugai.
Bet…
Nauji namai jau irgi namai, nauji draugai jau irgi draugai, vaikams gimta jau kita žemė.
Jei galėčiau rinktis kaip kada nors mane laidos, tai sakyčiau užkaskit mano galvą Lietuvoje, širdį – Londone, kūną – Havajuose, dūšia pati į Indiją nuskris.
Paprasta tik žiūrint iš šalies. Ir dar šita daina. Aš kaskart jos klausydama žliumbiu.
Kaip jūs jaučiatės emigracijoje?“ – socialiniuose tinkluose savo išgyvenimais dalijosi V. Rykštaitė.
Po šiuo įrašu savo patirtimi pasidalijo ir rašytojos sekėjai.
„Po 14 metų gyvenimo Norvegijoje grįžau į Lietuvą. Turiu pasakyti, jog be galo ilgiuosi Norvegijos. Labai keistas jausmas, rodos pusė manęs yra ten, pusė čia. Grįžus į Lietuvą nebėra viskas taip sava, kaip ankščiau. Daug kas tapo keista, ypač žmonių elgesys. Kažkada ėmiau abejoti savo identitetu. Niekada nebūsiu norvege, bet, rodos, jau ir nebesu grynakraujė lietuvė. Bet pasiėmiau geriausią iš abiejų šalių ir esu pasaulio gyventoja“, – rašė viena moteris.
„15 metų emigracijoje. Nė vienai sekundei nesu sudvejojus savo sprendimu išvykti ir nepasiilgstu Lietuvos. Grįžtu kartą metuose, pasidžiaugiu gamta, maistu, pabūnu su artimais žmonėmis, ir suprantu, kad per tą laiką pasiilgstu namų, ir jie nėra Lietuvoje“, – teigė dar vien V. Rykštaitės sekėja.
„Aš esu vienas iš vaikų, kurie augo užsienyje. Viskas labai faina tėvams, bet per visą tą laiką praradau artimą ryšį su savo guminėm: pusbroliais ir pusseserėmis. Pas draugus per gimtadienius ateidavo giminės, aš visada jausdavausi viena šalyje tik su tėvais. Taipogi labai sunku vaikams išmokti gimtą kalbą, mano akyse, tai svarbu. Aš gailiuosi, kad mane išvežė, dėl to grįžau atgal į Lietuvą. Visur gerai, bet namie geriausia“, – įsitikinusi dar viena komentatorė.
