A. Manikas tikino, kad Vitalija jam buvo tarsi globėja, kuri, be kita ko, juo ir jo talentu ypatingai tikėjo.
„Jos gyvenimas tiek scenoje, tiek užkulisiuose buvo gana panašus. Ji buvo tikra, nuoširdi visur, – ašarų neslėpė A. Manikas. – Visų pirma, netekau gero žmogaus, geros draugės. Mes buvome pažįstami apie 20 metų. Šešerius metus koncertavome kartu, važinėjome po Lietuvą. Tariu didžiulį ačiū už tai, kad ji man padėjo muzikoje, padėjo gyvenime. Šnekėdavome iki išnaktų, vienas kitą palaikydavom, suprasdavom, užjausdavom, – kalbėjo A. Manikas. – Ji manimi didžiavosi, buvo tarsi mano globėja. Scenoje daug nuostabių kolegių, o Vitalija buvo viena iš tokių draugiškiausių, nuostabiausių draugių. Kai sužinojau, negalėjau naktį užmigti. Negaliu patikėti ir dabar. Einu su ja atsisveikinti ir bijau savo reakcijos, kai ją pamatysiu karste. Man šokas, kiekvieną naktį galvoju apie ją.“
Pasak Aido, svarbiausia iš Vitalijos gauta pamoka – nekreipti dėmesio į tai, ką sako kiti.
„Ji mane laikė talentingu žmogumi, ji tikėjo manimi. Ji man yra sakiusi: jei aš kažkada išeisiu, tu neliūdėk, prisimink mane koncertuose, atminimų koncertus daryk, dainuok mano dainas. Mes su ja bendravome ir mirties dieną, ir dieną prieš. Ji buvo labai geros nuotaikos, turėjome daug planų, koncertų. Prieš jos išėjimą iš šio pasaulio Vitaliją sapnavau. Ji sapne buvo labai graži – gražiai susišukavusi, sako, važiuojame į Palangą dainuoti kartu. Sakau, mes kartu visoje Lietuvoje dainuojame, bet ne Palangoje. Ir aš kroviausi daiktus, kroviausi, kroviausi... Ir tokia mistika – aš prieš išvažiuodamas iš namų įsidėjau maišelį kartu su savimi, bet pagalvojau, kad dar pasiimsiu megztinį, ir jį įsidėjau į kitą maišelį. Vėliau pagalvojau – aš sapnavau, kad mes su Vitalija važiavom į Palangą, susikroviau du maišelius ir tikrai dabar važiuoju su tais dviem maišeliais“, – pasakojo atlikėjas.
Šeštadienio nuo pat ryto ėmė rinktis V. Katunskytės artimieji, šeimos nariai, bičiuliai ir gerbėjai. Kai kurie jų atvyko iš kitų miestų, o pakalbinti negailėjo gražių žodžių apie estrados atlikėją.
Šeštadienį Delfi kalbinta artima V. Katunskytės draugė Valentina tikino, kad su atlikėja bendraudavo labai dažnai, o jų pokalbiai telefonu vykdavo ne vieną valandą.
„Prisiminsiu ją tokią, kokią ją matė visa Lietuva. Ji mylėjo kiekvieną žmogų, o save vadino taikos balandžiu. Ji gerbė visus žurnalistus, be proto mylėjo žiūrovą. Aš laiminga, kad ji galėjo iki pat galo savo tą misiją vykdyti, – sakė V. Katunskytės bičiulė. – Mūsų pokalbiai vykdavo kas 2-3 dienas. Ji buvo namuose, todėl turėjo pastoviai su kažkuo bendrauti. Ji toks žmogus, kuris vienas būti negalėjo. Kalbėdavom visom temom, žinojau visus jos koncertus, visus nuotykius, visus žiūrovus, kurie dėmesį skyrė ir mylėjo. Telefonu kalbėdavom po pusantros valandos. Jinai niekada nesireklamavo. Skaudu, bet labai džiaugiuosi, kad išėjo laiku, nebuvo palikta viena, be priežiūros.“
Tuo tarpu iš pajūrio atvykęs Vitalijos ištikimas gerbėjas tikino, kad atlikėja buvo neeilinė asmenybė.
„Kai sužinojau, teko atidėti ir kelionę. Atvykau iš Klaipėdos. Ji – geležinė Palangos žvaigždė, turėjo charizmą, buvo lyg aktorė. Labai gera moteris, aš ją tiesiog dievinu, man ji paliko begalo gilų įspūdį. Ir su dukra Monika teko bendrauti, – kalbėjo gerbėjas. – Kiek teko kalbėti su Monika, ji pakeis mamą Palangoje. Bet jos paskutiniai žodžiai mane labai sudomino. Ji sakė, mielieji, aš galiu koncertuoti ir už 20 eurų. Man ir tai yra pinigai, nebūtina gauti 200-300 eurų. Bet aš dainuosiu visur, kur mane pakvies, kas mane pakvies. Važiuosiu į bet kurį Lietuvos kampelį.“
Muzikinio klubo „Juonė Pastuogė” vadovas Pranciškus Trijonis Vitaliją pažino išties gerai.
„Vitalija – labai charizmatiška asmenybė. Puiki muzikantė, dainininkė. Bet mūsų klubas yra antrame aukšte ir labai statūs laiptai, tai ji, jei tą vakarą dainuodavo, užlipdavo, pasiimdavo savo VIP staliuką kampe, kad nereikėtų vaikščioti, per pertrauką išgerdavo šampano taurę. Ji – šiauliečių muzikantų pažiba, ją mylėjo visa Lietuva. Ji buvo muzikantė-darbininkė, – kalbėjo vyras. – Paskutiniu metu jai su sveikata buvo šiek tiek problemų, dėl antsvorio, dėl stuburo. Sakyčiau, taip pat linksmai ir mirė. Nesikankindama. Bet, aišku – per anksti.“
Vitalijos kolega, muzikantas Algimantas Butnorius atvykęs pagerbti velionės tikino, kad Vitalija turėjo savo klausytojų ratą.
„Sovietmečiu jai nebuvo suteikiama galimybė iškilti. Šiauliuose ji buvo labai gerai žinoma, o Lietuvos lygiu pavyko iškilti tik nepriklausomybės metais. Ji visada buvo nuoširdi, Palangoj kartu pabūdavom. Esam ir duetą sudainavę“, – kalbėjo Vitalijos kolega.
Politikas Stasys Tumėnas V. Katunskytę visada prisimins kaip išskirtinį žmogų – ji buvo itin nuoširdi su visais.
„Vitaliją prisiminsiu linksmą, savitą, išsiskiriančią iš kitų. Buvome pažįstami daug metų. Susipažinome darbe prieš daug metų. <...> Paskui bendravome įvairiose šventėse. Susimojuodavom prekybos centre ar Basanavičiaus gatvėje. Graži pažintis buvo. Savo dvasia ji nesiskyrė nei scenoje, nei gyvenime. Kita vertus, ji buvo nuo Dievo, visur tai ir demonstravo“, – kalbėjo buvęs Seimo narys.
Delfi primena, kad netikėta žinia apie garsios atlikėjos netektį Delfi pasiekė trečiadienio vakarą. Skaudžią naujieną patvirtino buvęs V. Katunskytės dukros vyras Kęstutis Blažys.
„Taip, dar nežinoma mirties priežastis, daktarai sako, kad dėl širdies. Ji buvo namuose“, – Delfi sakė K. Blažys.
Su trečiadienį mirusia atlikėja galima atsisveikinti laidojimo namuose „Tylos namai“, Šiauliuose, Žemaitės g. 2B. Lankymas vyksta penktadienį nuo pietų ir šeštadienį.
Laidotuvės – sekmadienį 13 val. Amžino poilsio ji atguls Donelaičio kapinėse, šalia savo mamos.